Lietuvoje

2020.02.26 12:53

Užsirūstino dėl mokymo programų konkurso: mokytojus nustūmė į paraštes, tai – nusikaltimas

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.02.26 12:53

Švietimo darbuotojus burianti profesinė sąjunga, pasipiktinusi, kad bendrųjų mokymo programų rengimui samdomi ne mokytojai, o mokslų daktarai,  kreipėsi į premjerą ir švietimo ministrą. Šio konkurso sąlygos supykdė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų organizacijos atstovus. „Tai nusikaltimas“, – sakė jos valdybos narys Arūnas Šileris. 

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS) kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrą Algirdą Monkevičių ir premjerą Saulių Skvernelį dėl mokomųjų dalykų bendrųjų programų rengimo konkurso, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mokytojai palikti už borto

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) vasario 21 d. paskelbė konkursą rengti atnaujintas mokomųjų dalykų bendrąsias programas. Konkursas skirtas mokslininkams, kurie turi ne žemesnį nei daktaro laipsnį. Šie turės parengti bendrąsias programas 1-10 klasių mokiniams.

„Eilinį kartą lipama ant to paties grėblio. Programas rengia daktaro mokslinį laipsnį turintys asmenys, kurie gal net nėra dirbę mokykloje, o pagal jas turi dirbti mokytojai.

O mokytojai vėl palikti už borto. Nacionalinėje švietimo agentūroje dirba 600 specialistų, kyla rimtas klausimas dėl jų kompetencijos“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.

Nustūmė į paraštes

Šiam konkursui priekaištų turi ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos valdybos narys Arūnas Šileris.

„Daktarai iš esmės nėra blogas variantas. Tačiau buvo kalbėta, kad viskas vyks atvirai ir skaidriai. Nusprendus įdarbinti daktarus visiškai eliminuoti praktikai.

Mūsų sąjungos nariai antri metai aktyviai teikia pasiūlymus, rodo iniciatyvą, bet dabar yra nustumti į paraštes.

Tarkime, literatūros atveju būtų naudinga, jei darbo grupėje dirbtų vaikų literatūros specialistas, psichologas, keli mokytojai praktikai. Dabar lieka tik vienas 99 procentams mokytojų neįveikiamas matas – mokslų daktaro laipsnis.

Taip pat skaitykite

Tokį požiūrį į ugdymo turinio kaitą vertinu kaip nusikaltimą vaikams. Tai tipinis „projekto valdymo“ blogiausia prasme pavyzdys. Svarbu laikas ir terminai, o vaiko interesams – nulinis dėmesys“, – aiškino A. Šileris.

Jis prisiminė praėjusių metų pabaigoje NŠA rengtus mokymus.

„Per dvi dienas eksperto iš Australijos klausėsi, ko gero, apie pusantro šimto žmonių, buvo atvykusių ir iš tolimiausių Lietuvos kampelių, net buvo užduoti namų darbai. Tačiau, paskelbus reikalavimus, aiškėja, kad visa tai tebuvo akių dūmimas.

Aš pažįstu tik vieną žmogų, kuris dalyvavo šiuose susitikimuose ir turi daktaro laipsnį.

Antra, visą laiką buvo nuolat kalbama, kad bus atnaujinamos visos programos, bet iš pateikto skelbimo matyti, kad rengiamasi atnaujinti tik 1-10 klasių programos. Kodėl nėra aiškios ir skaidrios komunikacijos, kas ir kaip yra daroma?“, – piktinosi A. Šileris.

Visuomet dalyvaudavo mokslininkai

Kaip LRT.lt paaiškino NŠA atstovai, samdomi specialistai dalyvaus atnaujinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrąsias programas. Įdarbinimo laikotarpis – 6 mėnesiai, tačiau yra galimybė sutartį pratęsti.

„Atnaujinant Bendrąsias ugdymo programas visuomet dalyvaudavo mokslininkai. Dalyko programos atnaujinimo grupėje kartu su mokslininkais dirbs ir mokytojai praktikai. Konkursas mokytojų praktikų atrankai bus skelbiamas po kelių savaičių“, – NŠA paaiškinimą perdavė agentūros atstovė Ilona Jašinauskienė.

Taip pat skaitykite

Mokslo daktarams siūlomas fiksuotas mėnesinis atlygis įdarbinant 0,5 etato. Uždarbis siektų 1276 eurus neatskaičius mokesčių už 1 etatinį vienetą. Tad už pusę etato mokslų daktaras gautų apie 400 eurų į rankas.

NŠA šiuo metu jau turi 18 kandidatų. Konkursas dar nesibaigė – gyvenimo aprašymą gaima pateikti iki vasario 28 d. įskaitytinai.

Paleido strėlę į universitetų pusę

LŠMPS taip pat prašo ministerijos paviešinti 2019 metų gruodžio mėnesį atliktų STRATA tyrimų rezultatus apie mokytojų darbo užmokestį ir mokytojų realų poreikį ir trūkumą Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose.

„Kol ministerija tyrimus laiko stalčiuose, įvairios aukštosios mokyklos, kovodamos tarpusavyje viešina su realybe nieko bendro neturinčius tyrimus.

Taip pat skaitykite

Ministras pagaliau turi rimtai imtis lyderystės, nes švietimą ir toliau vairuos aukštųjų mokyklų rektoriai, kurių interesai ir kova dėl studentų bet kokia kaina, sunkiai pateisinami“, – įsitikinęs E. Milešinas.

Mokomųjų dalykų bendrųjų programų rengimo tvarkos tobulinimas yra vienas iš šių metų kolektyvinės Lietuvos švietimo ir mokslo šakos sutarties derybinių punktų, parengtų LŠMPS vizijoje 2025.