Lietuvoje

2020.02.22 18:10

Kojala: Lietuvos ir JAV santykius ateityje lems du kriterijai

Saulius Jakučionis, LRT.lt2020.02.22 18:10

Naują knygą apie JAV politiką parašęs politologas Linas Kojala sako, kad Lietuvos bei kitų šalių ir Vašingtono santykius ateityje lems du kriterijai – krašto apsaugai skiriami pinigai ir požiūris į Kiniją. Rytų Europos studijų centro direktorius teigia, kad JAV imasi atidžiau rinktis sąjungininkus, nes pamažu išsižada savo globalaus vaidmens.

Naujoje L. Kojalos knygoje „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas...?“ rašoma apie tai, kap per pastaruosius dešimtmečius prie skirtingų JAV administracijų keitėsi Amerikos požiūris į Lietuvą. Knygoje cituojami JAV pareigūnai, dirbę su prezidentais.

Vilniaus knygų mugėje šeštadienį surengtoje diskusijoje L. Kojala teigė, kad po Antrojo pasaulinio karo JAV prisiėmė didesnį, nei jai įprasta, vaidmenį pasaulyje, tai yra ėmėsi kurti ne tik regiono, bet ir pasaulio tvarką. Vis dėlto tai reiškia, kad šalis turėjo būti įsitraukusi į karinius konfliktus, daryti politinį poveikį visame pasaulyje.

Pasak politologo, ši rolė amerikiečiams nebuvo natūrali, o tai įrodo ir šalies kūrimosi istorija, paremta idėja, jog valstybė turi veikti viduje ir „neieškoti monstrų“ išorėje.

„Tai dabar atėjo tas laikas, (...) kai amerikiečiai persvarsto, ar mes turime tęsti tą savo didelį aktyvumą. (...) Jei amerikiečiai iš tikrųjų grįžta namo, klausimas, kas tada bus su ta pasaulio tvarka, kuri didesniu ar mažesniu mastu egzistuoja“, – kalbėjo L. Kojala.

Politinio JAV dėmesio nukryrimas nuo Vidurio ir Rytų Europos šalių link Artimųjų Rytų ar Kinijos kelia nerimą ir Lietuvos pareigūnams, laikantiems Vašingtoną svarbiausiu saugumo partneriu. Prieš kelerius metus JAV atitraukė kuopas karių, kurios kiekvienoje Baltijos šalyje buvo rotuojamos nuo 2014 metų, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį. Nepaisant to, amerikiečiai dislokavo daugiau pajėgumų kaimyninėje Lenkijoje.

Pasak L. Kojalos, amerikiečių karių nori ne tik Lietuva ar regiono šalys bet ir japonai, pietų korėjiečiai ir kitos JAV sąjungininkės visame pasaulyje.

„Atrodo, Amerikai reikia būti visur, bet būti visur brangiai kainuoja. (...) Vadinasi, pradedama svarstyti, kur yra tikrieji mūsų prioritetai ir kur verta kovoti, o kur ne“, – tvirtino ekspertas.

Jo teigimu, ateityje JAV artimiausius partnerius rinksis pagal du kriterijus – lėšų skyrimą gynybai ir požiūrį į Kiniją.

JAV praranda ilgalaikę strategiją

Apžvalgininkas Paullius Gritėnas diskusijoje teigė, kad naujoje knygoje teisingai pastebėta „donkichotiškumo“ pabaiga JAV politikoje. Pasak jo, amerikiečių prezidentu pradėjus dirbti Donaldui Trumpui šalis pasidavė logikai, kad nauda užsienio politikoje turi būti suprantama per piniginius sandorius, o ne, pavyzdžiui, pasiektą įtaką.

„Man atrodo, kad tai yra toks ilgalaikės politinės strategijos praradimas. (...) Amerikai reikia suvokiančiųjų, kad reikia siekti pamatinių vertybių įgyvendinimo“, – kalbėjo P. Gritėnas.

Jis tvirtino bijantis JAV vidinio struktūrinio silpnėjimo. Anot apžvalgininko, vis silpnesnė JAV administracinė politika ir vis mažesnis kompetencijos aplink prezidentą kiekis gali nulemti, jog Rusija turės daugiau drąsos kelti neramumus pasaulyje, juolab kad NATO irgi yra tiesiogiai priklausoma nuo Vašingtono lyderystės ir gebėjimo formuoti strategijas.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos instituto docentas Kęstutis Girnius sakė, kad nors JAV atsitraukia nuo pasaulio reikalų, ji pasidariusi ypač reikli ekonominiuose santykiuose.

Filosofas priminė, kad Amerikai pasitraukus iš Irano susitarimo, Vašingtonas pritaikė sankcijas su Teheranu bendradarbiaujančioms įmonėms. Jis taip pat pabrėžė, kad JAV grasina sankcijomis dujotiekį „Nordstream 2“ tiesiančioms kompanijoms.

„Finansiniu požiūriu ji (Amerika – LRT.lt) tampa (...) vis agresyvesnė ir aš manau, kad tai nėra naudinga“, – kalbėjo K. Girnius.

Kam reikia flirto su Rusija?

L. Kojala teigė, kad ir kaip bet kuris ankstesnis prezidentas, naujasis JAV vadovas sieks perkrauti santykius su Maskva, nors nė vienam jo pirmtakui tai nepavyko.

Pasak politologo, tai susiję su JAV gynybos politikos formuotojų pripažinimu, jog Amerika šiandien yra pajėgi kovoti viename didelio masto kariniame konflikte, o jis labiausiai tikėtinas su vis stiprėjančia Kinija.

„Ar mes tai pavadinsime santykių perkrovimu, ar gerinimu, ar sugyvenimu, ne taip svarbu. Bet koks kitas (JAV – LRT.lt) lyderis norės susitarti su Rusija, kad nekiltų potencialas kariniams veiksmams“, – sakė L. Kojala.

K. Girnius tvirtino, kad Lietuvos nerimas dėl amerikiečių bandymų tartis su rusais visada buvo perdėtas. Anot jo, JAV neišvengiamai turi kalbėtis su Rusija jau vien dėl to, kad ši valstybė yra pasaulio galybė: „Ta karinio potencialo grėsmė skatina kalbėtis.“

Pasak jo, JAV dialogas su Rusija būtų naudingas siekiant mažinti Maskvos palankumą Kinijos atžvilgiu.

„Jeigu Kinija ir Rusija toliau bendraus ir Kinijos karinė ir ekonominė grėsmė augs, (...) ar nebūtų protinga Amerikai pradėti flirtą su Rusija ir bent iš dalies atitolinti ją nuo Kinijos, kad Kinijos galia lėčiau augtų“, – kalbėjo G. Girnius.