Lietuvoje

2020.02.21 20:11

Tomas Venclova prisiminė Generolo Vėtros istoriją: skandalai neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų

patikslinta
Domantė Platūkytė, LRT.lt2020.02.21 20:11

„Skelbtis ponų tauta yra ydinga – žinome, kuo tai pasibaigė vokiečiams. Reikėtų vengti veltis į šiuos skandalus, tačiau jie bus neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų“, – Generolo Vėtros atminimo lentelės istoriją primena poetas ir publicistas Tomas Venclova. Taip jis penktadienį kalbėjo Vilniaus knygų mugėje surengtoje savo knygos „Lietuvos istorija visiems“ pristatyme.

Norėjau, kad tai būtų knyga, kurią į rankas galėtų paimti kiekvienas – nuo gimnazisto iki pensininko, knygos pristatymą pradeda poetas, publicistas T. Venclova.

Dailės istorikė, menotyros mokslų daktarė, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė pastebėjo, kad skaitant knygą susidaro įspūdis, jog joje pateikiama labai asmeniška istorija. Pasiteiravus, iš kokio požiūrio taško autorius žiūrėjo rašydamas knygą, T. Venclova primena „patriotinį diskursą“, kurį lygina su krepšinio sirgalių elgesiu.

„Jei žaidžia mūsiškiai, tai viskas tvarkoje, jei ne – šauk, rėk, juodink, kiek galėdamas, pilk ant jų pamazgas ir daryk viską, kad jie būtų šlykštūs, nes tada savieji išeina gražūs. Aš stengiausi per daug nejuodinti svetimųjų ir nebaltinti savųjų“, – atsakė T. Venclova.

Knygos autorius svarsto, kad nors ir kaip norisi, į praeitį nepateksi. Jis kalba, kad nuo praeities mus skiria savotiškas akvariumas, kurio stiklo niekaip nepramuši – jame matai savo atvaizdą, tačiau net ir įėjus negalėtum kvėpuoti, pastebi jis. Anot T. Venclovos, taip pat yra su praeitimi – patekti į aprašomą laikotarpį negali, todėl ir jo atmosfera nekvėpuosi.

Kas tuo metu vyko kitur?

Autorius svarsto, kad knygoms apie Lietuvos istoriją paprastai trūksta pasakojimo, kas tuo metu vyko kitose pasaulio šalyse.

„Kai kalbame apie carinę priespaudą, verta pateikti ir bendrą to meto panoramą – kaip tada jautėsi kitos tautos? Latviai ir estai geriau, suomiai visai gerai, o ukrainiečiai bei baltarusiai dar blogiau nei mes. O kas tuo metu vyko Lenkijoje? Vis kalbame, kad lenkai mus okupavo, įsiveržė į mūsų žemę, bet kas ten iš tiesų vyko?“ – klausimus kelia T. Venclova.

K. Sabaliauskaitė atkreipia dėmesį, kad knygoje pateikiami ir Rusijos carų politiniai portretai, o tai leidžia susidaryti platesnį vaizdą apie to meto aktualijas, politiką. Jos teigimu, T. Venclova vienu sakiniu geba apibūdinti tą mintį, kuriai kiti autoriai skiria visą knygą.

Pasak autoriaus, tokį santykį su istorija leidžia perteikti kelionės. Pamačius tos šalies miestus, gyvenimą, daug lengviau suprasti jos istoriją, pajausti to laiko atmosferą.

Ragino nelaukti nepriklausomybės, išlįsiančios iš debesio

K. Sabaliauskaitė svarsto, kad apie Pirmąjį pasaulinį karą daug nežinome: lietuviai buvo imami į rekrutus, turėjo kariauti už rusų armiją – tiek ir težinome, sako ji (2020 vasario 24 d. patikslinta „kariauti už rusų armiją“ –LRT.lt). Tačiau T. Venclovos knygoje matome, kaip juda Europos politikos tektoninės plokštės, kaip jos sukuria prielaidas nepriklausomos Lietuvos susikūrimui (2020 vasario 24 d. patikslinta „tektoninės plokštės“ – LRT.lt).

Autorius sutinka, kad Pirmasis pasaulinis karas Lietuvai padarė didžiulį poveikį – didesnį nei įsivaizduojame. Dalis šalies buvo apgriauta, žmonės badavo, pasakoja T. Venclova, ir priduria, kad lietuviai kariavo mažiausiai trijose kariuomenėse – Rusijos caro, Vokietijos ir JAV. Caro kariuomenėje vien žuvusių lietuvių buvo daugiau nei 11 tūkst., primena T. Venclova.

Po Pirmojo pasaulinio karo pasikeitė Europos kraštovaizdis – atsirado daug valstybių, kurių prieš tai nebuvo, todėl Lietuvos nepriklausomybės atsiradimas nebuvo jokia išimtis, tvirtina T. Venclova.

Rašytoja K. Sabaliauskaitė prisimena frazę, kad Lietuvą 1918 metais išgelbėjo tai, kad beveik vienu metu žlugo dvi didelės imperijos, kurios stipresniais ar silpnesniais siūlais it marionetę stengėsi Lietuvą valdyti.

Buvo toks stebėtinas istorijos momentas, kai vienu metu griuvo dvi imperijos, norėjusios pasiglemžti Lietuvą, sutinka T. Venclova. Jis prisimena viename laikraštyje pamatytą frazę: „Jei iš kokio nors debesio išlys Lietuvos nepriklausomybė“. Tada publicistas atsakė, kad iš jokio debesio nepriklausomybė neišlįs, jei nieko patys nedarysime, tačiau priduria, jog vėliau tas debesis atsirado – tik turėjome mokėti juo pasinaudoti.

Primena Generolo Vėtros istoriją

T. Venclova atkreipia dėmesį ir į dabar sklindančią Rusijos propagandą. Anot jo, Rusijos propaganda skleidžiama profesionalų, kurie tarp teisingų, neginčijamų dalykų įterpia ir melo. Neturime į tai reaguoti sutikdami – reikia mokėti atskirti melagingą propagandą ir su ja kovoti, tačiau įsibėgėję galime pradėti neigti ir tiesą, įspėja publicistas.

Pasak K. Sabaliauskaitės, neretai nenorime pripažinti savo tautos klaidų, kadangi norime nusimesti kaltę. Tokiu būdu patenkame į skandalingas ir nemalonias situacijas, pastebi T. Venclova, kalbėdamas apie BBC filmą, kuriame nagrinėjamas Holokausto neigimas ir minima Generolo Vėtros istorija.

Taip pat skaitykite

BBC filme užfiksuota kaip balandį buvo sudaužyta Vilniuje kabėjusi vienam iš partizaninio karo vadų Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pagerbti skirta memorialinė lenta. Tai sukėlė dalies žmonių pasipiktinimą, imtas persvarstyti pats generolo dalyvavimo Holokauste klausimas.

„Tie žmonės, kurie galvoja, kad gina Lietuvos garbę, dažnai mus į tokias situacijas ir įvelia. (...) Skelbtis ponų tauta yra ydinga – žinome, kuo tai pasibaigė vokiečiams. Reikėtų vengti veltis į šiuos skandalus, tačiau jie bus neišvengiami, kol bus nacių kolaborantų gynėjų. Deja, jų buvo ir bus visada. Jų nedaug, jie marginalai, bet jie daro žalą“, – tikina T. Venclova.

Atminimo lenta J. Noreikai nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos nuimta pernai liepos pabaigoje. Sprendimą priėmęs Vilniaus meras R. Šimašius teigė, kad J. Noreika tvirtino nacių administracijos sprendimus steigti žydų getą ir konfiskuoti jų turtą. J. Noreikos gynėjai akcentuoja jo nuopelnus antisovietiniame pogrindyje ir tai, kad jis vėliau pats buvo įsitraukęs į antinacistinį judėjimą.

Pirmojo knygos „Lietuvos istorija visiems“ tomo pasakojimas prasideda nuo neandertaliečių ir kromanjoniečių laikų, o baigiasi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės padalijimais; antrajame tome dėstoma tolesnė istorija iki atkurtos Nepriklausomybės įtvirtinimo, 1991-aisiais žlugus SSRS.

Taip pat skaitykite