Signataras Audrius Rudys LRT TELEVIZIJAI sako prisimenantis jaudulį, kuomet, balsuojant dėl nepriklausomybės Kovo 11-ąją, supainiojo datą savo balsavimo kortelėje.
Ekonomistas prisimena, kad atkūrus nepriklausomybę teko per mažiau nei metus paruošti visus įstatymus nuo biudžeto iki mokesčių, tad kartais ir likdavo nakvoti Aukščiausioje Taryboje.
„Nevykdyti šito sprendimo, abejoti, ar dar ką nors, absoliučiai negalėjau, nes savo rinkiminiuose pažaduose Prienų rajono ir Birštono gyventojams aiškiai buvau įsipareigojęs – balsuosiu už Lietuvos nepriklausomybę bet kuriuo atveju, – pasakoja signataras. – Ir jei tai neduos mums norimo rezultato, tai nors bus istoriškai fiksuota tautos valia.“
A. Rudys prisimena ir kuriozą, dėl kurio, kaip pats juokauja, už Lietuvos valstybės atkūrimą balsavo visu mėnesiu anksčiau. „Vidinė įtampa buvo turbūt. Šitos vidinės įtampos pasireiškimas yra viename oficialiame dokumente – tai mano balsavimo kortelėje. Vėliau, kai ją gavau, pamačiau, kad už nepriklausomybę balsavau 1990-tų metų vasario 11-tą dieną. Reiškia, kad aš esu pats pirmasis už nepriklausomybę balsavęs Aukščiausiosios Tarybos narys, juo dar net nebūdamas“, – šypsodamasi pasakoja Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras.
Aktas, pasak jo, yra kreipimasis į pasaulį, „tai nėra juridinis dokumentas“. „Juridiškai buvo kiti žingsniai: valstybės pavadinimo pakeitimas, Konstitucijos atstatymas 1938 metų ir panašiai“, – pasakoja A. Rudys.
Signataras sako esantis įsitikinęs, kad Akte visiškai pakaktų dviejų parašų. „Tik du parašai yra tikri. Tai Landsbergio ir Sabučio, – sako A. Rudys. – O likusieji visiškai nereikalingi – jie nei didina, nei mažina šito dokumento reikšmės.“
Susitikimas su signataru – laidoje „Labas rytas, Lietuva“. Šis bei visi kiti reportažai – ir portale LRT.lt.
Pašnekovas taip pat prisimena bemieges naktis, per kurias buvo priiminėjami visai šaliai svarbūs dokumentai. „Šioks toks vaizdinys buvo. Aišku jis buvo pagrįstas grynai teoriniu pasiruošimu. Darbo apkrovimas iš tikrųjų buvo didžiulis, nes reikėjo paruošti nuo 1991 metų sausio 1 dienos visą sistemą įstatyminių aktų – pradedant biudžeto atskyrimu, pagrindiniais mokesčiais... Buvo naktų, kad aš iš viso negrįždavau namo“, – itin darbingą laikmetį prisimena pašnekovas.
A. Rudys neabejoja, kad „bent jau pirmuosius keletą metų sėkmingai buvo atkurdinėjama Lietuva“. „Ir buvo atkurta Lietuvos Respublika, kuri įsitvirtino pasaulyje, – džiaugiasi pašnekovas. – Tai neabejotinas šito trisdešimtmečio pasiekimas.“
Dar vienas išskirtinis mūsų šalies pasiekimas, pasak signataro, yra Lietuvos įstojimas į NATO. „Šitais dalykais galime džiaugtis. Dar labai džiaugiuosi, kad nepasitvirtino mano baimės, jog Lietuva išnyks iš sporto pasaulio, meno žemėlapių“, – mano A. Rudys.
Taip pat skaitykite
Parengė Vismantas Žuklevičius
