Lietuvoje

2020.02.03 19:00

Slidinėjimas vietoj pamokų: užsienyje už tai grėstų net teismas, atimtų vairuotojo pažymėjimą

Aida Murauskaitė, LRT.lt2020.02.03 19:00

Už pamokų nelankymą Vokietijoje tėvams gresia piniginė bauda, o Kanadoje iš 16-mečių gali būti atimtas net vairuotojo pažymėjimas. Jungtinėje Karalystėje tėvams gali būti iškelta ir baudžiamoji byla. Lietuvoje taip pat atsakomybė tenka tėvams ir ūgtelėjusiems vaikams, tačiau griežtų nuobaudų netaikoma. 

Jau anksčiau skelbti pribloškiantys žurnalo „Reitingai“ duomenys, kad Lietuvoje per metus mokiniai praleidžia apie 28 mln. pamokų. Statistiškai vienas mokinys nebūna dešimtadalyje pamokų.

Tarptautinio 15-mečių gebėjimų tyrimo (PISA) ataskaitoje – taip pat rimtai sunerimti verčiantys mokyklos nelankymo rodikliai. Kaip sakė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA valdybos narė Rita Dukynaitė, esame blogesnėje skalės pusėje.


„Lietuvoje, tarkim, tėvai vaikus išsiveža slidinėjimo atostogų tuomet, kai jie turi eiti į mokyklą. Daugumoje kitų šalių tai neįsivaizduojama“, – pabrėžė R. Dukynaitė.

Akis bado ir Lietuvos mokinių vėlavimas į pamokas. Kitose šalyse tokie atvejai būtų laikomi tiesiog pamokos praleidimu ir už tai tėvams grėstų nuobaudos.

Rezultatus tempia apačion

PISA tyrimai rodo, kad jei vaikas nepraleido nė vienos pamokos, jis smarkiai pralenkia EBPO šalių vidurkį pagal savo raštingumo pasiekimus. Kuo daugiau pamokų praleista, tuo prastesni skaitymo, matematikos ir gamtos mokslų gebėjimai.

Lietuvos mokinių, kurie praleido bent vieną pamoką be pateisinamos priežasties per dvi savaites iki tarptautinės apklausos, pasiekimai buvo žemesni už vidurkį visose srityse (matematikos, skaitymo, gamtos mokslų gebėjimų).

Skaičiuojama, kad pamokų praleidinėjimas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 38-76 taškais, matematinio raštingumo – 34-54 taškais, o gamtamokslio raštingumo – 36-67 taškais.

Pusė vaikų vėlavo į pamokas

Dar viena bėda – vėlavimas į pamokas. Kaip rodo 15-mečių gebėjimų tyrimas (atliekamas 79 šalyse), Lietuvos mokinių, kurie per dvi savaites iki tyrimo nė karto nevėlavo į mokyklą, dalis Lietuvoje yra mažesnė nei EBPO šalių vidurkis, kuris siekia 52 proc.

„Esame liūdnesnėje skalės pusėje. Lietuvoje pusė apklaustų vaikų vėlavo į pamokas“, – iliustravo R. Dukynaitė.

Tuo tarpu beveik 90 proc. japonų mokinių nė karto nevėlavo į pamokas, iš paskos pažangiausiųjų gretoje rikiuojasi Pietų Korėja, Honkongas, Makao, Malta, keturi Kinijos miestai (Pekinas, Šanchajus, Dziangsu, Guangdongas).

Pavyzdys Lietuvai – ir kur kas artimesnė Airija (66 proc. vaikų nevėlavo į mokyklą per dvi savaites iki tyrimo), taip pat Malaizija, Singapūras, Taivanas, Kosovas, Jungtinė Karalystė, Vengrija, Austrija, JAV, Albanija, Tailandas, Ispanija.

Dauguma šių šalių pirmauja ir pagal 15-mečių skaitymo, matematinius ir gamtamokslinius gebėjimus.

Taip pat skaitykite

„Tačiau tiesmukai įžvelgti ryšį nereikėtų. Galima daryti prielaidą, kad pirmųjų šioje gretoje šalių kitokia kultūra, tose šalyse gaji paklusnumo mokytojui tradicija. Europoje nebūtinai to laikomasi“, – įspėjo R. Dukynaitė.

Žiūrint nuo pabaigos, šiame sąraše rikiuojasi Čilė, kurioje į pamokas nevėlavo vos 32 proc. vaikų, taip pat Urugvajus, Juodkalnija, Kipras, Ukraina, Peru, Izraelis, Serbija, Gruzija, Baku, Marokas.

Mūsų šalies mokinių, kurie į mokyklą vėlavo bent 1 kartą, pasiekimai yra žemesni už Lietuvos vidurkį visose trijose srityse. Vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų rezultatą 28-54 taškais, matematinio raštingumo – 20-44 taškais, o gamtamokslio raštingumo – 24-52 taškais.

„Mūsų mokslo metai yra šiek tiek trumpesni už daugumos šalių. Yra valstybių, kuriose mokslo metai ilgesni, bet tokių vos kelios. Tad mes turime palyginti trumpus mokslo metus, trumpą mokymosi dieną, ne visi vaikai lanko formaliojo ugdymo užsiėmimus. Ir dar praleidžia pamokų bei vėluoja, vadinasi, mūsų vaikai mokosi trumpiau“, – vardijo R. Dukynaitė.

Taiko griežtas sankcijas

Kaip sakė R. Dukynaitė, skirtingose šalyse taikomi skirtingi kovos su pamokų praleidimu ir vėlavimu į jas būdai. Dauguma šalių šią problemą spręsti palieka mokykloms ir tėvams. Tačiau yra valstybių, kuriose tėvams gali kur kas rimčiau atsirūgti – tarkim, tekti keliauti į teismą ar aiškintis darbdaviams dėl problemų, kilusių vaiko mokykloje.

Kaip elgiasi užsienio šalys, siekdamos užkirsti kelią pamokų nelankymui ar vėlavimui?

Vengrijoje, jei vaikas praleido 50 pamokų per trimestrą arba semestrą, priklausomai nuo ugdymo grandies, mokykla privalo išsiaiškinti priežastį. Jei praleistų pamokų skaičius siekia šimtą, įsitraukia ir išorės institucijos – švietimą kontroliuojanti įstaiga, vaiko teisių specialistai.

Jungtinėje Karalystėje (JK) taikoma griežta sistema. Tėvams gali būti skiriama bauda, švietimo pagalbos specialistai pateikia nurodymus, kaip rūpintis vaiku, kartais surašoma ir tėvystės sutartis.

Kaip sakė R. Dukynaitė, jei pamokos praleidžiamos ilgą laiką, tėvams gali būti taikomas ir baudžiamasis persekiojimas. Tvarką dar gali sugriežtinti ir vietos valdžia.

Taip pat skaitykite

Jei vaikas neatėjo į mokyklą ir tėvai nepranešė iš anksto, mokykla Jungtinėje Karalystėje turi išsiaiškinti, kas nutiko, ir surasti vaiką. Tokiu atveju gali įsitraukti policija ar vaiko teisių specialistai.

„Žinoma, tai turi būti situacija, kai vaikas mokyklos nelanko nuolat, piktybiškai. Prieš tai mokykla turi būti daug kartų kalbėjusi su tėvais, vaiku, taikiusi savo nusistatytas priemones“, – pabrėžė R. Dukynaitė.

2018 metais JK Vyriausybė mokinių elgesio programai trejiems metams skyrė 10 mln. svarų sterlingų.

Čekijoje, jei mokinys praleido 15-25 proc. pamokų, mokykla gali paskirti papildomus egzaminus, nepriklausomai nuo priežasties, – ar tai buvo liga, ar problemos šeimoje, ar į mokyklą nebuvo galima eiti dėl epidemijos, per aukštos ar per žemos oro temperatūros. R. Dukynaitė pabrėžė, kad tai nėra bausmė, o mokyklos siekis suvokti, koks yra vaiko lygis ir kaip jo žinios nukentėjo nelankant pamokų.

Taip pat skaitykite

Čekai yra nustatę, kad jei vaikas į pamoką pavėlavo 5-10 minučių, laikoma, kad pamoka praleista.

Suomijoje ir Danijoje pamokų nelankymas yra mokyklos reikalas ir ji priima sprendimą, kaip elgtis vaikui nelankant pamokų.

Prancūzijoje visa atsakomybė taip pat tenka mokyklai. Tačiau, kilus gamtos stichijai, tarkim, potvynis, karščiai, kai į mokyklą eiti nereikia, pratęsiami mokslo metai. Pavyzdžiui, dėl didelių karščių pernai vaikai nelankė mokyklos, bet šiemet mokyklos duris atvėrė dviem savaitėmis anksčiau.

Estijoje visa atsakomybė, kai vaikai nelanko pamokų, tenka mokykloms. Pedagogai tokias problemas sprendžia bendraudami su mokiniais ir jų tėvais, taip pat mokyklos turi specialų komitetą, kuris sprendžia tokias problemas. Lietuva turi panašų darinį – gerovės komisijas.

Vokietijos nacionalinė valdžia mažai reglamentuoja pamokų praleidimo klausimą, tuo rūpinasi savivalda. Šioje šalyje laikomasi nuostatos, kad vėlavimas ir mokyklos nelankymas yra ne mokytojo, o švietimo pagalbos specialistų reikalas.

„Tokie specialistai dirba ir Lietuvoje, tačiau jų yra mažai“, – pabrėžė R.Dukynaitė.

Taip pat skaitykite

Vokietijos švietimo pagalbos specialistai bendradarbiauja su mokytojais siekdami stabilizuoti padėtį, lanko mokinio tėvus. Tėvai privalo pranešti mokyklos sekretoriatui, kad vaikas neateis ar vėluos, tarkim, dėl ligos ar laiku neatvykus traukiniui.

Jei nepranešė, tėvams gali būti taikoma piniginė bauda, o jos dydis priklauso nuo praleistų dienų skaičiaus. Tokią nuobaudą vokiečiai paaiškina paprastai: mokesčių mokėtojai finansuoja kliekvieną mokymosi dieną, vadinasi, šeima turi padengti išlaidas, mat lankyti pamokas yra vaiko ir šeimos prievolė.

Taip pat policijos pareigūnai gali aplankyti vaiką namie ir nuvesdinti į mokyklą. Be to, jei tėvai nutarė išsivežti vaiką atostogų per mokslo metus, oro uostai turi teisę reikalauti parodyti mokyklos leidimą.

„Žinoma, tai sukelia šoką, tačiau tam ir yra prevencinė tvarka – juk privalai pranešti iš anksto. Jei to nepadarei, taikomos sankcijos“, – aiškino R. Dukynaitė.

Kaimynė Latvija Vyriausybės lygiu yra priėmusi teisės aktą, kad mokyklos lankymas yra privalomas.

Kanadoje, jei vaikas praleido pamokas 15 dienų, jam suteikiama socialinė parama, gali tekti su tėvais eiti ir į teismą. Tačiau taip nutinka retai, nes probleminę situaciją dažniausiai išsprendžia tėvai ir pedagogai.

„Tačiau aiškiai parodoma, kad tai yra netoleruotinas elgesys, kad eiti į pamokas yra mokinio pareiga“, – pabrėžė ŠMSM atstovė.

Be to, Kanadoje gali būti patikrinamos daug pamokų praleidusio vaiko kai kurių dalykų žinios, dažniausiai tai būna anglų kalbos ir matematikos patikrinimai.

Kanadoje privalomas ugdymas trunka iki 18 metų, tad šešiolikmetis ir vyresnis mokinys gali būti ir pats pakviestas į teismą. Teismas gali nuspręsti, kad už pamokų nelankymą ar kitokį netoleruotiną elgesį mokinys netenka vairuotojo pažymėjimo. Taip pat Kanadoje gali būti taikomos piniginės baudos tėvams bei pranešama darbdaviams.

Naujausi