Lietuvoje

2020.01.10 13:58

Kandidatai į VU rektoriaus postą – apie universiteto pokyčius, savo klaidas ir pinigus

atnaujinta 16.31
Aida Murauskaitė, LRT 2020.01.10 13:58

Rektorius gali klysti. Svarbiausia, kad jis pasimokytų iš klaidų. Privalu siekti, kad universitetas būtų tarptautinis, šiuolaikiškas ir gebėtų daryti įtaką valdžiai, priimančiai sprendimus švietimo klausimais. Dėl tokių nuostatų sutaria visi kandidatai į Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus vietą. Tiesa, kitais klausimais jų nuomonės dažnai išsiskyrė. Penktadienį vyko pirmieji kandidatų debatai.

Pirmuosiuose debatuose kandidatai buvo pakviesti pasidalyti nuomone apie aukštojo mokslo politiką Lietuvoje ir VU vaidmenį ją formuojant. Kandidatai diskutavo apie VU tarptautines perspektyvas, dalijosi įžvalgomis apie mokslo ir studijų perspektyvas.

Debatus moderavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė.

Į VU rektoriaus pareigas pretenduoja Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, VU Fizikos fakulteto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Jūras Banys, VU Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas, Elektrocheminės medžiagotyros skyriaus vadovas prof. dr. Eimutis Juzeliūnas, VU Istorijos fakulteto dekanas prof. dr. Rimvydas Petrauskas, „Bigelow“ Vandenynų mokslo laboratorijos Vienos ląstelės genomikos centro direktorius Meino valstijoje JAV prof. dr. Ramūnas Stepanauskas ir dabartinis VU rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas.

VU Tarybos posėdis, kuriame bus renkamas VU rektorius, vyks sausio 22 d. VU Taryba rektorių 5 metų kadencijai renka slaptu balsavimu. Išrinktasis rektorius pareigas pradės eiti 2020 m. balandžio 1 d.

Piešė paveikslą po penkerių metų

Pirmiausia moderatorė kandidatų į rektoriaus postą paprašė pasidalyti savo vizija, koks galėtų būti Vilniaus universitetas 2025 metais.

J. Banys pabrėžė, kad VU turėtų būti stiprus nacionalinis universitetas su stipria infrastruktūra.

„2025 m. Vilniaus universitetą įsivaizduoju kaip nacionalinį, stiprų universitetą, kurio balsas būtų girdimas tiek Seime, tiek Vyriausybėje. Nes didžiausia smegenų koncentracija yra Vilniaus universitete.

Čia dirbantys mokslininkai turi ką patarti tiek įstatymų leidėjams, tiek vykdytojams. Jei juos girdės, bus geriau visai valstybei“, – aiškino kandidatas į rektorius Jūras Banys.

Pasak jo, universitetas turėtų būti sutelktas Saulėtekyje, Santariškėse, Visoriuose, kur būtų pastatyti nauji fakultetų pastatai, sukurta infrastruktūra. Saulėtekyje turėtų būti pastatytas sporto centras.

J. Banys pabrėžė savo siekį, kad universitete vyrautų pagarba kolegoms ir bendruomeniškumas.

T. Davulis VU mato atvirą, gyvą ir kviečiantį, kuriame nestinga diskusijų – tarp dėstytojų, tarp studentų.

„Po penkerių metų užsienio studentų skaičius perkops 10 procentų, po 10 metų – 30 proc., užsienio dėstytojų skaičius sieks 10 proc., sieksime 20-ies. Užsienio kalba skaitomų programų skaičius sieks trečdalį“, – vardijo T. Davulis.

Jis mano, kad universitetas turi tapti erdve, kurioje galime realizuoti save, kurioje nebijoma klysti, ieškoti sprendimų, kuriame laikomasi bendros vizijos – pakeisti pasaulį į gerąją pusę.

„Mes galime parengti ateities lyderius“, – įsitikinęs T. Davulis.

E. Juzeliūnas pabrėžė, kad universiteto misija yra kur kas daugiau nei studentų rengimas.

„Naujų priemonių nesugalvosime – tik aukšto lygio moksliniai tyrimai. Tokie, kurie universitetui suteikia ir finansinius rezultatus, ne tik pripažinimą“, – sakė kandidatas.

Jis norėtų, kad po penkerių metų iš įvairių mokslinių projektų būtų uždirbama ne mažiau nei 25 proc. gaunamo finansavimo, būtų suformuotas rizikos kapitalo fondas jaunesniems kolegoms.

R. Petrauskas mano, kad VU turėtų ugdyti politinį, kultūrinį ir socialinį elitą, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus. Jis pabrežė, kad privalu stiprinti vidinę bendruomenę.

„Mano vizija ir svajonė – ištrinti ribas tarp mokslo ir studijų. Kaip to pasiekti? Daugiau atverti galimybių savarankiškoms studijoms, suteikti galimybę patiems studentams formuoti studijų kryptį. Labai svarbu individuali mentorystė, galimybė dalį studijų perkelti pas socialinius partnerius, bandyti koncentruoti studijas apie pagrindines mokslo kryptis“, – vardijo R. Petrauskas.

R.Stepanauskas mano, kad VU turėtų būti stipriausias universitetas, darantis įtaką ir valstybiniu, ir tarptautiniu lygiu. Jis pabrėžė, kad reikia siekti, kad būtų stiprinami darbuototojai, ne tiek galvojant apie pastatus.

„Reikia pritraukti ir išlaikyti kuo aukštesnio lygio dėstytojus ir mokslininkus. Tam reikia didinti atlyginimus“, – pabrėžė R. Stepanauskas.

A. Žukauskas mano, kad po penkerių metų VU bus dar ambicingesnis, jis dar labiau kels valdžios ir tų, kurie duoda pinigų, pasitikėjimą. Dabartinis rektorius ir kandidatas tęsti šias pareigas pabrėžė, kad VU bus tarptautinis universitetas, kuriame dėstytojams leidžiama tobulėti ir jie studentams gali pasiūlyti imtis aukšto lygio mokslinių tyrimų.

Jis pabrėžė, kad net aptarnaujantis personalas ambicingame universitete turėtų būti dvikalbis.

Iš klaidų reikia mokytis

Vienu balsu visi kandidatai sutarė algų klausimu – darbo užmokestį dėstytojams privalu kelti.

Moderatorė paprašė dalytis ne tik savo stiprybėmis, bet nepabūgti atskleisti ir savo klaidų.

„Man asmeninė nesėkmė yra tuomet, kai pasirašau studentui pasitraukiant iš studijų“, - sakė R. Petrauskas.

Jis mano, kad stiprinant mentorystę būtų galima šią nesėkmę paversti sėkme.

R. Stepanauskas nesėkme pavadino atvejį, kai netinkamai pasirinko komandos narį.

A. Žukauskas pabrėžė, kad klaidų nereikia vengti, mat jos turi gerą savybę – jas galima ištaisyti.

Dabartinis universiteto rektorius prisiminė laiką, kai VU reformos pradėjo vykti greičiau, nei tai suvokė bendruomenė. Tai A. Žukauskas pavadino komunikacijos krize, jam tai vos nekainavo posto.

„Tačiau į nesėkmes reikėtų žiūrėti kaip į galimybes ką nors padaryti geriau“, - pabrėžė rektorius.

J. Banys, kalbėdamas apie klaidas, prisiminė Nacionalinį pažangos planą 2030. Jis rūpinosi, kad dokumente būtų atspindėti mokslo reikalai. Savo neskėme J.Banys pavadino tai, kad ten mokslo nėra tiek, kiek turėtų būti.

T. Davulis išskyrė tuos atvejus, kai tenka atsisveikinti su studentu, dėstytoju, kai tenka pripažinti, kad laiku nesusigriebė, nepadėjo žmogui, neištiesė rankos.

E. Juzeliūnas prieš dešimtmetį pradėdamas dirbti Klaipėdos universitete turėjo sumažinti darbuotojų skaičių. Jis pripažino, kad tai buvo sunku, ir mano, kad reikėjo daugiau konsultuotis priimadamas radikalius sprendimus.

Statuto dauguma kandidatų neliestų

Į klausimą, kokius straipsnius keistų VU Statute, dauguma kandidatų atsakė vienodai – nė vieno.

„Tokie dokumentai keičiami, kai pradeda trukdyti gyventi. Šiandien nematau tokių trikdžių, nėra jokio reikalo jį keisti. Kaip sportininkas, galiu pridėti, kad nėra geras dalykas keisti taisykles. Jos keičiamos tik kai atsiranda galimybių elgtis nesąžiningai“, – kalbėjo A.Žukauskas.

Tuo tarpu T. Davulis daugiau norėtų matyti senatorių.

R. Stepanauskas keistų statute įrašytą lotynų kalba kreipinį į rektorių „Jūsų didenybe“. „Ramūnai“, – paklaustas, kaip derėtų į jį kreiptis, jei būtų išrinktas, atsakė kandidatas. Jis matytų ir daugiau keistinų dalykų.