Lietuvoje

2019.12.31 22:20

Grybauskaitės dešimtmetis specialistų akimis – moralė, nepakantumas korupcijai ir profesionalumas

Joana Lapėnienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.12.31 22:20

Dvi kadencijas vadovavusi Lietuvai Dalia Grybauskaitė pasižymėjo „kieta ranka“ ir daugelis priprato prie tokio stiliaus, todėl dabar tartis, o ne bartis kviečiantis Gitanas Nausėda kritikams atrodo pernelyg nuolankus ir nuolaidus. Taigi, šiemet pasibaigęs Dalios Grybauskaitės valdymo 10-metis politinės erdvės stebėtojų apibrėžiamas trimis punktais: moralė, nepakantumas korupcijai ir profesionalumas.

D. Grybauskaitės užsienio politika rėmėsi nuostata – nesvarbu, kad mes maži, bet mes gerbiame savo sąjungininkus, todėl ir mus privalo gerbti. Kadencijos pradžioje skeptiškai vertinusi nerašytus NATO valstybių įsipareigojimus gynybai, vėliau ji ėmėsi lyderystės ir dabar Lietuva viena iš nedaugelio šalių, kurios gynybos biudžetas jau viršija 2 procentus BVP.

Pirmi jos kadencijų metai pažymėti ir eksperimentų perkonstruoti Lietuvos užsienio politiką, ji ieškojo kontaktų su Rusijos ir Baltarusijos lyderiais. Pasitikrinusi suprato, kad Rytuose ieškoti draugų dar anksti. Atvirkščiai – D. Grybauskaitė tapo viena griežčiausių Kremliaus kritikių. 2014-aisiais po Krymo aneksijos Rusiją ji pavadino teroristine valstybe.

Metų panorama. Palydėkime metus su įsimintiniausiais įvykiais Lietuvoje ir už jos ribų

D. Grybauskaitė iš karto pelnė griežtos, reiklios vadovės reputaciją. Per trumpą laiką pakeitė pavaldžius teisėsaugos institucijų vadovus, kariuomenės vadą, teisėjų atrankos tvarką ir patį Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių.

„Kiekvieną dieną man teko prisiimti atsakomybę, didesnę negu numato Konstitucija, nes to laukė iš manęs Lietuvos piliečiai. Tai darysiu ir ateityje“, – 2009 metų spalio pabaigoje sakė D. Grybauskaitė.

Pasak stebėtojų, D. Grybauskaitės prezidentavimą apibrėžia trys dalykai: moraliniai standartai, nepakantumas korupcijai ir aukšti profesionalumo standartai.

„Trys iš eilės Vyriausybės iki skausmo žinojo: prezidentė pastebės kiekvieną klaidą, kiekvieną neprofesionalumo atvejį, kiekvieną interesų konfliktą ir ji nenutylės“, – pastebi Mykolo Romerio universiteto Komunikacijos instituto direktorius Virgis Valentinavičius.

Prezidentė drąsiai šlavė ir korupcijos šiukšles. Paskelbė kovą oligarchams.

„Oligarchinį demokratinės sistemos užvaldymą pristabdėme, nors visi skaudžiai nusideginome pirštus. Taip pat ir aš“, – teigė D. Grybauskaitė.

Prezidentė – valstybės užsienio politikos vairininkė, vos pradėjusi kadenciją mėgino pasukti užsienio politiką į Skandinaviją, žadėjo bendradarbiauti su artimiausiomis kaimynėmis. Užsimojo „demokratinti“ Baltarusiją –kvietė ir pati lankė Aliaksandrą Lukašenką. Šis žaviai šypsodamasis žadėjo laisvus rinkimus.

„Jei broliškos tautos atstovė, Lietuvos prezidentė, netgi prievarta man ką nors pasiūlys dėl Europos Sąjungos, aš neatsisakysiu“, – 2010 metais sakė Baltarusijos prezidentas.

Nors prezidentė turėjo progą su A. Lukašenka pakalbėti apie Astravo projektą, rimčiau susigriebta tik po kelerių metų, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė Baltarusijai statysiąs atominę „kaip sau“.

„Pražiūrėtas laikas ir pražiūrėta galimybė, sutelkti didesnę paramą tiek tarp Baltijos šalių, tiek ir pačioje Europos Sąjungoje. Tai čia yra vienas iš tokių palikimo dalykų, kurie greičiausiai ir vėliau bus primenami D. Grybauskaitei“, – pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.

Suomijoje per susitikimą su tuometiniu Rusijos premjeru V. Putinu D. Grybauskaitė kalbėjo apie neteisingą, tik Baltijos šalims, „Gazprom“ taikomą kainodarą. V. Putinas atkirto, kad po Ignalinos atominės uždarymo Lietuvoje dujų poreikis išaugs du kartus ir nežadėjo nieko.

Vėliau D. Grybauskaitė atskleis: V. Putinas pateikė reikalavimų sąrašą, vienas jų – atsisakyti Visagino atominės.

Prezidentė asmeniškai prižiūrėjo, kad suskystintųjų dujų terminalo projektas nestrigtų nė akimirkai. „Independent“ – „Nepriklausomybe“ pavadintas laivas-saugykla Klaipėdoje prisišvartavo 2014-jų spalį.

2010-siais prezidentė vietoje savęs į Prahą pasiuntė premjerą Andrių Kubilių, kur vyko Jungtinių Valstijų prezidento Baracko Obamos susitikimas su Vidurio ir Rytų Europos valstybių vadovais, D .Grybauskaitė vardinį B. Obamos kvietimą pietauti iškeitė į pietus su Lenkijos prezidentu Lechu Kaczynskiu Vilniuje.

Paaiškėjo, kad prezidentė turėjo informacijos, jog Vašingtonas ir Maskva ketina tartis dėl bendro dalyvavimo priešraketinės gynybos programoje, o Baltijos šalis palikti vadinamojoje pilkojoje zonoje, kurią dengtų Rusija, o ne NATO. D. Grybauskaitė viešai negalėjo pareikšti, kad tai prilygtų Lietuvos interesų išdavystei.

„Aš iki šiol manau, kad net ir turint visą šią informaciją, buvo galima geriau nuvažiuoti ir apie tai tiesiai paklausti, negu tokiu durų trankymu sukelti emocinį nepasitenkinimą“, – teigia profesorius T. Janeliūnas.

Po L. Kaczynskio žūties pabjuro Lietuvos santykiai su Lenkija, šaltukas išliko ne vienus metus.

„Čia kaip tik tas atvejis, kada santykiuose su Lenkija, kai santykiuose su vadovais labai smarkiai sužaidė asmeninės ambicijos, tam tikri galbūt įsižeidimai“, – tikina profesorius.

Kaimynės vėl tapo karinėmis ir politinėmis sąjungininkėmis, kai Maskva užgrobė Krymą ir kėsinosi į Rytų Ukrainą. Lietuvos prezidentė pasaulį įspėjo dėl Rusijos terorizmo grėsmės.

„Valstybė, kuri nurodo savo kariams nusiimti atpažinimo ženklus, kuri įveda kariuomenę ir sunkiąją ginkluotę be atpažinimo ženklų. Tokia valstybė turi visus tarptautinio terorizmo požymius“, – 2014 metais sakė D. Grybauskaitė.

Pernai NATO viršūnių susitikime Lietuvos vadovė demonstravo žaibišką reakciją, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas sukėlė krizę, pareikalavo iš naujo svarstyti dalijimąsi NATO našta ir pagrasino, kad Amerika gali pasukti savo keliu. D. Grybauskaitė stojo į ginčą su D. Trumpu, kad NATO – tai daugiau negu pinigai. Vėliau Lietuvos vadovei „už puikų darbą“ dėkojo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir pats D. Trumpas.

D. Grybauskaitė yra pelniusi ne vieną tarptautinį apdovanojimą. 2013 metais įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas, pramintas „Politikos Oskaru“ už indėlį siekiant ES vienybės ir visos Europos ekonominio stabilumo.

„Mieli Lietuvos žmonės, norėčiau padėkoti už tai, kad esate Lietuvos piliečiai, už tai, kad mylite savo šalį, dirbate Lietuvos naudai ir Europai. Norėčiau skirti šį apdovanojimą visiems jums“, – 2013 metais sakė D. Grybauskaitė.

D. Grybauskaitė paliko prezidentės postą turėdama aukštą beveik 64 proc piliečių pasitikėjimo reitingą.

Populiariausi