LRT RADIJO kalbinti kandidatai, pretenduojantys eiti Vilniaus universiteto (VU) rektoriaus pareigas, teigia palaikantys kolegų iniciatyvą kovoti dėl didesnio finansavimo, tačiau įžvelgiantys universiteto rektoriaus Artūro Žukausko, siekiančio išlikti poste dar vieną kadenciją, rinkiminės kampanijos požymių.
VU dviem dienoms stabdo veiklą. Taip protestuojama, nes kitų metų biudžeto projekte nenumatoma papildomų lėšų dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų atlyginimų kėlimui nuo sausio 1-osios.
Visi universiteto miesteliai šiomis dienomis bus uždaryti: nevyks paskaitos, nebus vykdoma mokslinė veikla, nedirbs administracija, o universiteto ansamblis bus nepasiekiamas turistams. Tai pirmas atvejis VU istorijoje, kai universitetas yra uždaromas akademinės bendruomenės sprendimu.
Po įspėjamojo pedagogų streiko ir aukštųjų mokyklų atstovų protestų akcijos, pirmadienį Vyriausybėje pasirašyta pataisyta švietimo ir mokslo šakos darbuotojų kolektyvinė sutartis.
Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos vadovės, mokslininkų ir dėstytojų iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas” atstovės Rūtos Žiliukaitės teigimu, minėta sutartis akademinės bendruomenės netenkina, esą ši neteikia jokios naudos.
„Tai, kas yra numatoma, yra gudrus būdas išvengti ir dar kartą patvirtinti, kad nedavėme ir neduosime. Didinimo sąlygos, po kuriomis pasirašė profesinės sąjungos, yra juokingos. Mes jau dvejus metus akcentuojame, kad neprašome išskirtinių sąlygų.
Mes kalbame apie tai, jog gyvybingai mokslo sistemai svarbu išsaugoti konkurencingumą viešajame sektoriuje ir kokį nors konkurencingumą privataus sektoriaus atžvilgiu, nes mums reikia pritraukti labai aukštos kvalifikacijos žmones, o finansavimo sistema tokių galimybių nesuteikia“, – pabrėžia R. Žiliukaitė.
Kai kurių vertinimu, šis streikas gali būti susijęs su šiuo metu VU vykstančiais rektoriaus rinkimais, kuriuose kandidatuoja ir dabartinis universiteto rektorius Artūras Žukauskas. Pats rektorius tokius teiginius neigia.
„Aš norėčiau dekonstruoti šią tezę, sukurtą Švietimo ministerijos Komunikacijos skyriuje, neva VU rektorius tokiu būdu vykdo savo rinkiminę kampaniją. Techniškai taryba yra išrinkta iki šių protesto akcijų, rektorių rinks 11 žmonių ir aš esu 100 proc. įsitikinęs, kad jie jau atėję žinojo, už kurį kandidatą balsuos, nes kandidatai buvo paskelbti anksčiau nei buvo paskelbti tarybos rinkimai. Nemanau, kad tokios akcijos galėtų paveikti jų nuomonę apie kandidatus į rektorius. Tai yra sugalvotas naratyvas, atsakantis į mūsų protesto akcijas“, – tikina A. Žukauskas.
Reaguodama į tokius vertinimus, R. Žiliukaitė teigia, kad geriausias būdas ką nors neigti – akcentuoti kitus dalykus.
Vertina kontroversiškai
VU streiką įvertino ir kandidatai, pretenduojantys eiti universiteto rektoriaus pareigas. Pavyzdžiui, prof. Rimvydas Petrauskas sako besisolidarizuojantis su akademine bendruomene, esą bet kokios reikalavimų pateikimo formos demokratinėje visuomenėje yra teisėtos, tačiau profesorius kelia klausimą: „kas toliau?“
„Viliuosi, kad pasibaigus streikui abi pusės sės prie bendro stalo ir kalbės apie turinį bei dabartinę situaciją, kuomet mokslas ir studijos finansuojamos neadekvačiai. [...] Europos Sąjungos (ES) lygiu Lietuva labai stipriai atsilieka, o studijos ir mokslas tam tikra prasme yra valstybės pažangos sąlyga“, – pažymi R. Petrauskas.
Prof. Jūras Banys pritaria, jog, pagal mokslo finansavimą, Lietuva velkasi ES uodegoje, tačiau, jo manymu, streikas yra kraštutinė priemonė. Čia J. Banys tikina įžvelgiantis A. Žukausko rinkiminės kampanijos požymių.
„Tie, kurie streikuoja, jau negalėtų eiti su siūlymais į Seimą ar Vyriausybę, nes arba reikia užimti radikalią poziciją ir streikuoti, arba bandyti kalbėtis.
Kyla klausimas, ar rektorius, apeidamas senatą, kuris, pagal statutą, tvarko studijas, o jo pritarimas nebuvo gautas, gali tai daryti. Čia, matyt, yra teisininkų reikalas, nes universitetas turėtų laikytis tvarkos. Kai penkerius metus nebuvo streikuota, o dar ir artėja rektoriaus rinkimai, akivaizdu, kad čią yra ir rinkiminės kovos požymių“, – atkreipia dėmesį J. Banys.
Prof. Tomas Davulis džiaugiasi kolegų sprendimu kovoti, tačiau, jo manymu, tai nėra streikas, esą rektorius priėmė įsakymą, stabdantį universiteto veiklą.
„Labai sunku kvalifikuoti tokį veiksmą teisiškai. Drauge su darbo teisės specialistais diskutuojame, ar darbdavys turi teisę neleisti darbuotojui vykdyti savo darbo sutarties. Iš kitos pusės, tokius sprendimus turi priimti senatas. Savivaldos principai padalija valdžią tarp skirtingų universiteto savivaldos subjektų, o senatas yra pagrindinis organas, galintis priimti minėtus sprendimus.
Iš kitos pusės, man yra labai džiugu, kad galų gale mūsų bendruomenė buvo priversta taip sureaguoti į daug metų trunkančią problemą – vargingą aukštojo mokslo padėtį. [...] Atkreipiu dėmesį, kad tokie dalykai, kaip biudžeto planavimas, diskusijos su Vyriausybe ir Švietimo ministerija dėl finansavimo yra metų procesas. Ko gero, nieko nebuvo daroma labai ilgą laiką ir dabar staiga įsitraukta į šį bendrą procesą. Sakoma, kad buvo susitarimai. Kiek žinau, tokių susitarimų nebuvo ir dabar bandoma iškelti klausimą pavėluotoje darbotvarkėje“, – teigia T. Davulis.
Prof. Eimutis Juzeliūnas protestą vertina dviprasmiškai: džiaugiasi, kad akademinė bendruomenė demonstruoja aktyvumą, tačiau mano, kad pasirinkta streiko forma – per drastiška.
„Nėra galvojama, kokiame socialiniame kontekste tai vyksta, todėl pasigirsta įvairių vertinimų. Nepamirškime, kad finansavimas VU dvejus metus ženkliai augo – apie 30 proc. Dabar norima dar 10 proc. padidinti finansavimą. Jeigu kiekvieną kartą valdžiai elgiantis neteisingai uždarysime universitetą, turėsime jį nuolat uždarinėti. Tokia priemonė radikali ir mažai tvari.
Dar kyla klausimas, ką universitetas yra padaręs iš savo vidinių resursų, kad atlyginimai didėtų ir finansinė situacija būtų geresnė. Tai labai plati tema diskusijai“, – pabrėžia E. Juzeliūnas.
Nors daugelio kandidatų į VU rektorius vertinimai gana kontroversiški, prof. Ramūnas Stepanauskas teigia palaikantis kolegų iniciatyvą.
„Aš pritariu šiam streikui. Tik gaila, kad jo prireikia. Tai labai drastiškas žingsnis ir taip būti neturėtų. Lietuva velkasi ES uodegoje pagal išlaidas, skiriamas vienam studentui, ir pagal bendrą mokslo inovacijoms skiriamą pinigų kiekį“, – sako R. Stepanauskas.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
