Lietuvoje

2019.11.28 05:30

Mokyklų išpardavimo metas: per penkerius metus uždarytos 143, kai kurias siūlo pirkti

Modesta Gaučaitė, LRT.lt 2019.11.28 05:30

Uždaryti negalima palikti. Kur dėti kablelį? Kalbant apie mokyklų tinklo optimizavimą, pirštu dažnai bedama į mažas, dažniausiai kaimiškose vietovėse esančias mokyklas. Neretai sakoma, kad bent dalį tokių mokyklų reikėtų uždaryti, bet tokiose mokyklose dirbę mokytojai mano kitaip. Savo ruožtu ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokia sistema, kuri egzistuoja šiandien, yra neefektyvi.

Portalui LRT.lt mažose kaimiškose mokyklose dirbę pedagogai pasakojo, kad darbas jose nors ir kitoks, bet ne prastesnis nei miestų mokyklose. O ir mokiniai ten, pasak jų, nuoširdesni, be to, dėl mažų klasių mokytojai jiems gali skirti daugiau dėmesio.

Visgi, realybė tokia, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje buvo uždarytos 143 mokyklos, kurių nemaža dalis – kaimiškose vietovėse. Vien praėjusiais mokslo metais šalyje duris užvėrė 31 mokykla. Ekspertai skaičiuoja, kad išlaikyti mažas mokyklas brangu, o ūkio išlaidos ten neretai lenkia ugdymui skiriamas lėšas. Tačiau mokytojai įsitikinę, kad tokios mokyklos – kultūros židinys.

„Kaimo mokyklos yra labai mažos ir atrodytų, kad tai galėtų užtikrinti daug geresnę mokymosi kokybę, nes klasėse yra mažiau vaikų, bet dėl menkų atlyginimų geriausi specialistai regionų mokyklose neužsilieka“, – anksčiau LRT RADIJUI sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Valdemaras Razumas.

Vis dėlto, uždaromų mokyklų skaičius kasmet siekia 20–30, o kai kurių jų pastatai, parduoti aukciono būdu, vėliau atsiranda ir internetiniuose skelbimų portaluose.

Uždarytos mokyklos – skelbimų puslapiuose

Socialiniuose tinkluose šią savaitę pasklido skelbimas, kuriame – parduodama mokykla. Už Mūro Strėvininkų kaime, Kaišiadorių rajone, esantį mokyklos pastatą prašoma 95 tūkst. eurų. Tačiau aiškėja, kad parduoti šį mokyklos pastatą bandoma jau daugiau nei trejetą metų. Apie tai anksčiau yra pranešęs portalas 15min.lt.

Kaip portalą LRT.lt informavo Kaišiadorių savivaldybė, šiame pastate veikusi mokykla buvo uždaryta, o jis pats buvo privatizuotas 2015-aisiais: „Tas mokyklos pastatas buvo parduotas viešame aukcione ir jei šiuo metu jį kažkas parduoda, tai yra privatus asmuo.“

Tačiau peržvelgus skelbimų portalus akivaizdu, kad mokykla Kaišiadorių rajone toli gražu nėra vienintelė, kurią bandoma parduoti. Peržiūrėję tik vieną iš internetinių skelbimų portalų radome bent keturis skirtingus parduodamų pastatų, kuriuose anksčiau veikė mokyklos, skelbimus. Visi jie – kaimiškose vietovėse.

Tokių parduodamų pastatų yra Raseinių raj. Pagojukų k., Biržų raj. Obelaukių k., Jurbarko raj. Pašaltuonio k. Panašu, kad visi pastatai parduodami po to, kai buvo uždarytos juose veikusios mokyklos.

Mažas uždaro, kad gyvuotų didesnės

2020 metų rugsėjį bus uždaryta mokykla, kurioje dirba istorijos mokytojas Dainius Drumžlys. Žibartonių pagrindinėje mokykloje dėstantis pedagogas portalui LRT.lt pasakojo, kad mokyklą buvo nuspręsta uždaryti, kaip ir įprasta, dėl per mažo mokinių skaičiaus. Kaip pasakojo mokytojas, tam, kad mokykloje būtų leidžiama formuoti klasę, joje turi būti bent 8 mokiniai.

„Bet vaikų nėra ir uždaro, nes netoliese yra Krekenavos gimnazija. O ten trūksta vaikų, tai uždaro tas mokyklėles, kad miestelio mokyklos gyvuotų. Mes žinojome, kad tai bus, bet vis tiek turėjome viltį, kad gal kažkas pasikeis“, – pasakojo mokytojas.

Jis sakė, kad, sužinojęs apie planus uždaryti mokyklą, ten dirbęs kolektyvas tikėjosi, kad bus palikta bent pradinė mokykla, tačiau ir to nebuvo. Be to, kaip pasakojo mokytojas, pradėjus sklisti kalboms, kad mokykla bus uždaryta, tėvai savo vaikus pradėjo vesti į kitas mokyklas, o tai prisidėjo prie dar labiau mažėjančio vaikų skaičiaus mokykloje

Pedagogas neigė mitus apie tai, kad mažose mokyklose vaikai išmokomi prasčiau ar kad mokytojai neskiria jiems dėmesio. Kaip kalbėjo D. Drumžlys, dirbti kaimiškose vietovėse esančiose mokyklose atvykdavo tie patys mokytojai, kurie dirbo ir gimnazijose, o ir vaikai stengėsi mokytis.

„Veiklų turėdavome įvairių, viskas vyko pagal ugdymo programas ir patys sugalvodavome veiklų, kad vaikams būtų įdomu“, – pasakojo mokytojas.

Kaimo mokyklos kitokios, bet ne prastesnės

Mažeikių rajone dirbanti mokytoja Almantė Karpienė anksčiau pati dirbo kaimiškoje vietovėje esančioje mokykloje. Pedagogė pasakojo jaučianti nostalgiją tokioms mokykloms. Kaip sakė A. Karpienė, požiūris, kad kaimams nieko nereikia, vis dar gyvas, o ypač – mieste.

„Iš tikro, tos kaimo mokyklos – didesnės ar mažesnės, – jos be galo reikalingos. Mokykla priverčia žmones, gyvenančius aplink mokyklą, pasitempti kultūros atžvilgiu. Taip pat, kad ir kaip banaliai beskambėtų, mokyklos yra kultūros židinys. Į tą mokyklą, kur yra didesnė ar mažesnė salė, vis tiek kas nors atvažiuos koncertuoti.

Iš tikro, tos kaimo mokyklos – didesnės ar mažesnės, – jos be galo reikalingos.

Kaimo mokyklos dar nuvertinamos, nes esą jose vaikai nieko neišmokomi. Bet tai yra netiesa. Mokytojai lygiai taip pat dirba, kaip ir mieste, o gal net ir daugiau atiduoda savęs, nes turi galimybę ir po pamokų iš altruistinių paskatų dirbti daugiau su vaikais“, – portalui LRT.lt kalbėjo pedagogė.

Paklausta, iš kur, jos manymu, atėjęs toks mąstymas apie kaimo mokyklas, A. Karpienė spėjo, kad tai „iš viršaus“: kažkas valdžioje pasakė, kad kaimo mokyklose prasta situacija, ir visi šitą informaciją skleidžia. Tačiau mokytoja skubėjo paneigti stereotipus ir sakė, kad mažose bendruomenėse besimokantys vaikai yra gerokai nuoširdesni, o ir jų rezultatai nebūtinai yra prasti: „Pati esu išleidusi vaikų, kurie baigia aukštuosius, magistrus.“

Visgi mokytoja pripažino, kad darbas tokiose mokyklose kitoks: vaikams galima skirti daugiau dėmesio, bet motyvacijos kai kuriems pristinga.

Problemų maskavimas niekur nenuves

Tuo metu Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas portalui LRT.lt sakė besilaikantis pozicijos, kad mokyklų tinklas turi būti optimizuotas.

Jis įvardijo kelias to priežastis. Pirmiausia, anot A. Lašo, yra mokytojų krūvio klausimas. Pašnekovas kalbėjo, kad tokiose mokyklose mokytojams nesusidaro darbo krūvis, todėl jie į jas tik atvažiuoja iš kitų ugdymo įstaigų.

„Jie aptarnauja tas mokyklas, bet jose nėra bendruomenės. Sakyčiau, kad tai nėra pozityvi atmosfera. Aišku, prisikviesti kompetentingų mokytojų yra sunku, o tėvai, kurie turi geresnius resursus, veža vaikus mokytis į rajono centrus ir taip dar labiau smunka kokybė mažose mokyklose“, – sakė A. Lašas.

Jis taip pat kalbėjo apie bendradarbiavimą tarp savivaldybių. Lietuvoje valstybinių mokyklų steigėjos yra savivaldybės ir jos yra atsakingos už tai, kaip mokykla veikia, kiek vaikų priima ir t.t.

A. Lašas portalui LRT.lt įvardijo pavyzdį – Antanavo pagrindinę mokyklą. Ši mokykla, pasak jo, yra prie pat Kazlų Rūdos savivaldybės ribos. O vos už 5 km, tik jau kitoje savivaldybėje, Pilviškiuose taip pat yra mokykla.

„Tarp jų yra 5 km. Labai nedaug. Pilviškiuose mokykla yra didelė, visai kitokia, ten gera atmosfera. Tačiau ši mokykla yra jau kitoje savivaldybėje, o kadangi savivaldybės yra atsakingos už mokyklas, Kazlų Rūda išlaiko tą mažą mokyklėlę, vietoje to, kad vaikus pavežėtų 5 km iki Pilviškių ir viskas būtų puiku“, – kalbėjo A. Lašas, pridurdamas, kad savivaldybės turėtų kalbėtis tarpusavyje, o Švietimo, mokslo ir sporto ministerija turėtų padėti tokiam dialogui vykti.

Tiesa, A. Lašas neneigė, kad yra atvejų, kai mokyklas kaimiškose vietovėse išlaikyti reikia, pavyzdžiui, kai vaikams per daug sudėtinga keliauti į didesnes, toliau esančias mokyklas.

Visgi jis teigė, kad didesnė mokykla vaikui galiu suteikti daugiau naudos. Pavyzdžiui, pasiūlyti daugiau ir įvairesnių užklasinės veiklos variantų, pritraukti geresnius mokytojus. Jis sakė suprantantis, kad mokyklų uždarymas neretai yra skausmingas ir nepopuliarus sprendimas, tačiau Lietuva nėra tokia turtinga šalis, kad galėtų investuoti dideles lėšas į mažas mokyklas, kuriose išlaidos infrastruktūrai neretai viršija išlaidas ugdymui.

Kai kurios savivaldybės, pasak jo, pačios ėmėsi spręsti mažų mokyklų klausimus, tačiau kai kurioms gali prireikti įsikišimo iš nacionalinių institucijų.

„Jei savivaldybės nesiima lyderystės, labai akivaizdi yra valstybės rolė. Savivaldybė mąsto savo ribose ir jų perspektyva yra kitokia, nei ministerijos, kuri į tai žiūri jau nacionaliniu mastu. Interesai ne visada sutampa“, – sakė KTU fakulteto dekanas.

Pasak A. Lašo, ministerija turi ne vieną įrankį, galintį padėti spręsti situaciją. Kai kurie jų yra finansiniai, o kai kurie – reguliavimo. Kalbėdamas apie regulavimą pašnekovas sakė, kad ministerija gali nuspręsti, kad, pavyzdžiui, Lietuvos mokyklose nebus jungtinių klasių, kurios dažniausiai ir atsiranda mažose mokyklose. Taip pat gali nuspręsti ir kiek klasėse turi būti mokinių.

Tačiau jis pabrėžė: „Problemų maskavimas ilganiui niekur nenuves.“

Kasmet uždaroma po 20 mokyklų, bet siūlys sprendimą

Kaip rodo Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateikti skaičiai, daugiausia mokyklų Lietuvoje buvo uždaryta 2016–2017 metais. Tuomet duris užvėrė 41 šalies mokykla. Tiesa, metus prieš tai buvo uždaryta beveik perpus mažiau mokyklų – 17.

ŠMSM duomenimis, 2014–2015 metais buvo uždaryta 20 mokyklų, 2015–2016, kaip minėta, 17. Paskui – staigus šuolis iki 41 uždarytos mokyklos 2016–2017 metais. Vėliau skaičiai kiek krito ir 2017–2018 metais buvo uždarytos 34 mokyklos, o 2018–2019 metais – 31 mokykla. Galima apibendrinti, kad nuo 2014 metų Lietuvoje buvo uždarytos 143 mokyklos. Iš viso šalyje šiemet veikia 1009 valstybinės ir savivaldybių bendrojo ugdymo įstaigos.

„Daugumos mokyklų steigėjos yra savivaldybės, todėl jos, vadovaudamosi švietimo ir mokslo ministro patvirtintomis Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėmis, atsižvelgdamos į vietos bendruomenės situaciją, formuoja savo teritorijos mokyklų tinklą“, – komentavo ministerijos atstovai.

Pasak jų, situacija šiemet įprasta, įvairiose savivaldybėse šiemet uždaryta po 1 ar 2 švietimo įstaigas. Pavyzdžiui, Vilkaviškio r. Paežerių pagrindinė mokykla, Jonavos r. Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla, Pasvalio r. Narteikių mokykla-darželis „Linelis“, Pasvalio r. Pajiešmenių pagrindinė mokykla.

Skaičiuojama, kad iš 1009 šalies mokyklų 160 jų turi iki 100 mokinių. Tokių ugdymo įstaigų daugiausia Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose. Būtent į tokias mokyklas dažniausiai bedama pirštu, kai kalbama apie mokyklų tinklo optimizavimą. Tačiau uždarymas, anot ŠMSM, nėra vienintelė galima išeitis.

„Atsižvelgiant į bendruomenių poreikius, siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, tolygius mokymosi pasiekimus, svarstomas ir bus siūlomas naujas jungtinės mokyklos veiklos modelis. Šiuo metu veikianti jungtinė mokykla – tai tokia mokykla, kuri paprastai savivaldybės centre ar didesnėje gyvenvietėje turi bazinę didesnę mokyklą ir vieną du skyrius mažesnėse gyvenvietėse.

Siūlomame naujame modelyje tai bus mokykla, sudaryta iš kelių lygiaverčių padalinių, nė vienas jų neturės bazinės mokyklos statuso, bet turės bendrą administraciją. Toks mokyklos modelis, kada visi padaliniai yra lygiaverčiai, mokyklų bendruomenėms būtų saugesnis ir patrauklesnis“, – teigiama ŠMSM atsakymuose.

Mokyklos miestuose auga

Anot ŠMSM atstovų, mokyklų kasmet mažėja, jos jungiamos, tampa didesnių skyriais ar filialais, tačiau, kita vertus, didesniuose miestuose mokyklų poreikis auga. Didelis poreikis atidaryti naujas mokyklas arba išplėsti jų erdves jaučiamas Vilniuje ir Vilniaus rajone.

Kaip komentavo ministerijos atstovai, naujos patalpos įrengtos Buivydiškių pagrindinei mokyklai ir jos Sudervės skyriui, atidarytas naujas mokyklos pastatas Ažulaukėje, modernizuotas Riešės gimnazijos Bukiškio progimnazijos skyriaus pastatas, pertvarkytos Mickūnų vaikų lopšelio-darželio patalpos, rekonstruota Rudaminos vaikų lopšelio-darželio šildymo sistema. Visose šiose švietimo įstaigose įkurtos ir papildomos ikimokyklinio ugdymo grupės.

Nauja mokykla pradėta statyti Vilniaus Pašilaičių rajone, numatoma naujos mokyklos statyba Pilaitėje, šiemet duris atvėrė nauja nevalstybinė katalikiška mokykla.