Lietuvoje

2019.11.04 19:02

Diskriminacija iš Žiežmarių ritasi į Kretingą: gyventojai purtosi neįgalių kaimynų

Laura Adomavičienė, LRT.lt2019.11.04 19:02

Praėjusį rugpjūtį kilęs gyventojų pasipriešinimas dėl Žiežmariuose planuojamų statyti grupinio gyvenimo namų lengvą protinę negalią turintiems asmenims persikėlė į Kretingą. Kretingos Grafų Tiškevičių gatvės gyventojai savivaldybei įteikė raštą, kuriuo prieštarauja kaimynystėje planuojamoms namo statyboms. Mat čia kitų metų gruodžio pabaigoje turėtų būti perkelti 10 lengvą protinę negalią turinčių asmenų iš Padvarių socialinės globos namų.

Spalio pabaigoje Kretingos savivaldybėje buvo parengtas projekto pristatymas visuomenei. Pristatymo metu gyventojai informuoti, kad šiaurinėje miesto dalyje, Grafų Tiškevičių gatvėje išdygs vienbutis gyvenamasis namas, niekuo neišsiskiriantis iš kitų greta esančių gyvenamųjų pastatų. Nepaisant to, gyventojai tokios kaimynystės baiminasi, kai kurie įsitikinę, kad greta įsikūrę grupinio gyvenimo namai numuš kvartalo nekilnojamojo turto vertę.

Kretingos rajono meras Antanas Kalnius į susitikimą atvykusiems projektui prieštaraujantiems kretingiškiams pasiūlė savivaldybės sąskaita nuvykti į kitus šalies rajonus, kur jau veikia panašūs grupiniai globos namai.

„Aš nežinau, kodėl gyventojai prieštarauja. Pastatas niekuo neišsiskirs iš kitų pastatų. Tikrai nemanau, kad būstų kainos dėl to nukris. Aš kaip tik įsivaizduoju, kad gyventojai turės saugią kaimynystę. Žmogus visada bijo, kai nemato, todėl aš kaip savivaldybės atstovas ir pasiūliau – skirs savivaldybė autobusą, nuvažiuokime, pasižiūrėkime, kaip yra sprendžiamas klausimas kituose rajonuose. Kad jie matytų tuos žmones, pakalbėtų su aplinkiniais gyventojais, kaimynais, kaip jie jaučiasi“, – sakė Kretingos rajono meras.

Visgi norinčiųjų vykti net ir savivaldybės parūpintu transportu šiandien nėra. Vietoje to savivaldybę pasiekė pasipiktinusių gyventojų raštas, į kurį per 20 dienų rajono vadovai turi atsakyti. Meras teigia, kad savivaldybė jokio sprendimo dėl šio projekto priimti negali, nes jis vykdomas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) iniciatyva.

„Meras galimybės uždrausti projekto neturi, tai yra Vyriausybės projektas. Tai yra privatus sklypas ir, kaip ir kiekviename sklype, ar mes galime pasirinkti kaimyną, kokio tu nori? Tai yra tas pats variantas: yra privati nuosavybė, kurioje atsiras gyventojai“, – teigė A. Kalnius.

Lengvą negalią turinčių žmonių nėra kur apgyvendinti

Kretingos rajone tokio tipo grupinio gyvenimo namai būtų pirmieji, kuriuose tarsi nedidelė šeima būtų apgyvendinti 10 lengvą proto negalią turinčių gyventojų. Su jais visą laiką būtų vienas atsakingas socialinis darbuotojas, besirūpinantis gyventojų reikmėmis. Už grupinio gyvenimo namų statybas bei apgyvendinimą atsakingi Padvarių socialinės globos namai. Projekto įgyvendinimui SADM skyrė 224 tūkst. eurų, iš kurių 25 tūkst. eurų teko atseikėti sklypui.

Padvarių socialinės globos namų direktorė Rima Narmontienė tikina, kad gyventojų pasipriešinimas negalią turinčių žmonių kaimynystei yra suformuotas dar sovietmečiu, tačiau, jos teigimu, jau seniai laikas šią diskriminacinę nuostatą išgyvendinti.

„Mes ilgai gyvenome sovietmetyje, ko gero, buvome įpratę nematyti tos negalios. Mes jos nepažįstame, mes jos bijome. Visgi Lietuva turi įgyvendinti JT neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje yra apibrėžiamos neįgaliųjų teisės, kad jie gali gyventi bendruomenėje, kad su mūsų pagalba jie gali gyventi daugiau mažiau savarankiškai, įsikurti šalia mūsų, sveikųjų“, – sakė R. Narmontienė.

Visgi Padvarių socialinės globos namų auklėtiniai kretingiškiams yra žinomi, jie lankosi miesto viešose vietose, sutinkami parduotuvėse, bažnyčioje. Incidentų tarp auklėtinių ir Kretingos gyventojų, direktorės teigimu, nėra buvę.

„Jeigu jūs pažiūrėtumėte mūsų rajono suvestinę, tai ten 0 proc. būtų incidentų, nusikalstamų veikų, kurias padarė globos namų gyventojai“, – sakė R. Narmontienė.

Pastariesiems 10 gyventojų, kurie apsigyventų Grafų Tiškevičių gatvėje, institucinė globa ir nuolatinė priežiūra nereikalinga. Tai yra didelių specialiųjų poreikių neturintys žmonės, su nedidele pagalba gebantys pasirūpinti savimi. Tokių asmenų, anot R. Narmontienės, siųsti į specialiąsias įstaigas, kur gyvena sunkią negalią ir didelių specialiųjų poreikių turintys žmonės, nereikėtų, tačiau šiandien, kai nėra grupinio gyvenimo namų, kitos išeities nėra.

„Į globos namus iš savivaldybių dar yra siunčiami tokie žmonės, kuriems nereikia institucinės globos. Skirtingos yra situacijos: dauguma jų turėjo artimuosius, bet kai kurių artimieji paseno, dėl sveikatos būklės padėti nebegali, kitiems atsiranda kitokių situacijų, pavyzdžiui, netenka būsto ir dėl to patenka į įstaigą turėdami lengvą negalią. Jie galėtų gyventi puikiausiai grupinio gyvenimo namuose arba savarankiško gyvenimo namuose, tačiau savivaldybės, tiesiog neturėdamos kur dėti tų žmonių, siunčia į institucinę globą“, – komentavo Padvarių socialinės globos namų direktorė.

Protestai Žiežmariuose grupinių namų statybos nesustabdė

Kretingoje, nepaisant gyventojų pasipriešinimo, pirmieji grupinio gyvenimo namai turėtų iškilti kitų metų gruodį. Žiežmariuose, kur į skandalą turėjo įsikišti pats SADM ministras Linas Kukuraitis – taip pat tęsiami namų projektavimo darbai. Darbus kuruojančių Strėvininkų socialinės globos namų direktorius Kęstutis Jakelis tikina, kad gyventojų maištas nulėmė tik tiek, kad grupinio gyvenimo namuose įsikurs ne 10, kaip planuota, bet 8 lengvą protinę negalią turintys gyventojai.

K. Jakelis tikina, kad žiežmariečių maišto ištakų taip pat reikėtų ieškoti sovietiniame mentalitete. Mat tuo laiku buvo laikomasi politikos, jog negalią turintiems asmenims skirti globos namai turi būti statomi toli nuo miesto centrų, atokiose teritorijose, o jų gyventojai nuo visuomenės – izoliuoti.

„Tai tiesiog tokia buvo politika ir žmonės ko nepažįsta, to dažnai bijo. Nors negalėčiau pasakyti, kad žiežmariečiai nepažįsta mūsų gyventojų. Žiežmariečių, dirbančių mūsų įstaigoje, yra dauguma. Žiežmarių kultūros centre, renginiuose, bibliotekoje lankosi mūsų gyventojai, bet žinote – ne visi susiduria su tuo ir susikuria stereotipai, kad va žmonės tokie turi būti atskirti, turi būti izoliuoti“, – apgailestavo K. Jakelis.

Globos pertvarkos projektams numatyta 38,5 mln. eurų

Šiuo metu Lietuvoje veikia 30 socialinės globos namų, skirtų vaikams ir suaugusiems su negalia, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina SADM.

Per 2016–2019 metus iš viso buvo įsteigti 26 grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyveno 200 asmenų su negalia, iš kurių – 30 vaikų. Per šį laikotarpį iš Valstybės investicijų programos grupinio gyvenimo namų įsteigimui ministerija skyrė apie 2,3 mln. eurų.

SADM taip pat atkreipia dėmesį, kad be paminėtų 26 grupinio gyvenimo namų, ministerijos turimais duomenimis, šalyje įsteigti dar 8 grupinio gyvenimo namai, kurių steigėjai – savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos. Jų steigimas finansuotas savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų lėšomis.

„Kalbant apie pertvarką ir neįgaliųjų apsigyvenimą grupinio gyvenimo namuose, svarbu suprasti, kad vietos gyventojų keliami klausimai yra natūralus demokratinis procesas. Nežinojimas yra normalus ir suprantamas. Tokiais atvejais geriausiai veikia tikslūs atsakymai į gyventojų keliamus klausimus ir gyventojų apsilankymas jau veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose.

Keliuose rajonuose gyventojams buvo kilę klausimų, pertvarka atrodė neaiški, todėl globos namų administracijos buvo susitikusios su vietos bendruomenėmis, kalbėjosi apie globos namų pertvarką. Bendrą sutarimą rasime suprasdami, kad neįgalieji yra mūsų visuomenės dalis ir viskas, kuo gali naudotis žmonės be negalios, turi būti prieinama žmonėms su negalia“, – teigiama SADM atsiųstuose atsakymuose.

Iš viso institucinės globos pertvarkos projekto investicijoms į infrastruktūrą yra numatyta 38,5 mln. Eurų. Iš jų 32,7 mln. eurų yra Europos Sąjungos (ES) fondo lėšos , 5,8 mln. eurų – valstybės biudžeto lėšos.

Šiuo metu parengti trijų – Tauragės, Telšių ir Marijampolės – regionų investiciniai projektai. Šiuose regionuose iškils 41 pastatai, tokie kaip apsaugotas būstas, savarankiško gyvenimo namai ir grupinio gyvenimo namai dar 18 objektų bus skirti žmonių su negalia užimtumui ir 3 objektai – specializuotos slaugos ar globos paslaugoms teikti.

SADM duomenimis, šiame pertvarkos etape iki 2020 metų yra rengiami investiciniai projektai ir Vilniaus, Kauno ir Šiaulių regionuose. Kitame ES struktūrinių fondų finansavimo periode, 2021 m.–2027 metais, pertvarka bus įgyvendinama kituose šalies regionuose.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.