Šiandien visi žinome, kad pasaulyje Lietuvos vardas dažnai minimas dėl mūsų šalyje kuriamų lazerių, tačiau visa tai nebūtų įvykę be žmonių, pasiryžusių ieškoti naujų sprendimų, rašoma pranešime. Jaunieji tyrėjai, šiuo metu sėdintys mokyklos suole, taip pat gali nustebinti pasaulį, tačiau ar tradicinio požiūrio į fizikos mokymą tam užtenka?
Praėjusiais metais inovatyviausiu fizikos mokytoju išrinktas Remigijus Pozniakovas teigia, kad vienas svarbiausių aspektų – parodyti, jog dalykai, aptariami pamokose, yra arti kiekvieno mūsų: „Tinkamas problemos iškėlimas, pamokos tikslo įvardijimas ir turimų žinių situacijos pristatymas ir pavyzdžiai, įrodantys, kad šis mūsų šiandien nagrinėjamas reiškinys nėra keliais šviesmečiais nutolęs nuo jų, o yra čia, visai šalia“.
Jo teigimu, teorinei medžiagai papildyti, reikalingos ir kritinės užduotys. „Kartais daug daugiau naudos atneša elementarūs bandymai, tyrimai ir laiku tinkamai iškeltas klausimas. Ne itin sunkūs, bet ir nelengvi, verčiantys susimąstyti“, – dalindamasis patirtimi pasakoja R. Pozniakovas.
Specialiosios optikos bei komponentų, reikalingų lazerių ar kitų optinių sistemų gamybai įmonės EKSMA optics direktorius Dainius Tumosa pritaria, kad mokantis fizikos labai svarbu sudaryti sąlygas eksperimentuoti.
„Reikia tik trupučio kūrybiškumo, kad suprastum, jog fizikos dėsnių kasdienėje gyvenimiškoje veikloje ir buityje yra begalė. Inovatyvus fizikos mokytojas turi parodyti vaikams, kaip teorija siejasi su praktika. Eksperimentas visuomet susijęs su paslaptimi ir atradimo džiaugsmu, todėl mokiniai, net ir susidūrę su sudėtingais dėsniais, jausis labiau užtikrintai. O sudėtingi pavadinimai, formulės ir teorijos turi sekti iš paskos“, – mano jis.
Daugiau savarankiškumo ir laisvės klysti
R. Pozniakovas, kalbėdamas apie tai, kas daro mokytojo profesiją žavia, pabrėžia galimybę į kiekvieną klausimą drąsiai žvelgiant kūrybiškai būti tyrėju ir pačiam: „Kiekviena pamoka, kiekviena pertrauka, kiekviena situacija tikrai reikalauja vis kitokio požiūrio, kitokio priėjimo”.
Jo nuomone, jei tik yra įmanoma, reikia moksleiviams „duoti mokslą pačiupinėti“, leisti patiems eksperimentuoti, patiems kelti tyrimo hipotezes. Atliekant laboratorinius tiriamuosius darbus neduoti tikslių darbo atlikimo instrukcijų, o leisti jiems patiems ugdyti savo kūrybiškumą.
Kad mokiniai galėtų iš ties pajusti mokslą, R. Pozniakovas siekia, jog kiekviena pamoka būtų susijusi su šių dienų aktualijomis, o įgyjamos žinios – pritaikomos praktikoje. Tam įgyvendinti inovatyviausias fizikos mokytojas pasirenka įvairius įrankius: laboratorines priemones, informacines kompiuterines technologijas ar pačio sukurtą metodinę medžiagą, atsineštus daiktus. Pamokų metu nuolat girdimas darbingas šurmulys, atliekami bandymai, kitos praktinės užduotys. Didelis dėmesys, kaip ir atliekant mokslinį tyrimą, skiriamas aptarti kas pavyko, kas ne, kokie bus tolimesni mokymosi proceso etapai.
D. Tumosa įžvelgia daug panašumų tarp inovatyvios įmonės veiklos ir kasdienio mokyklos gyvenimo. Jo manymu, jaunasis tyrėjas turi mąstyti globaliai, gebėti sieti kelias mokomąsias disciplinas ir praktiškai taikyti teorines žinias, sklandžiai komunikuoti. Norint tai įgyvendinti, mokytojas turi būti patarėjas: „būtina aiškiai įvardinti tikslą, kurio siekiama, bet suteikti laisvės. Pasiekus tikslą – skatinti, nepasisekus – nekaltinti, bet ieškoti nesėkmės priežasčių.“
Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai 2019 – didelio verslo, valdžios ir švietimo bendruomenės dėmesio susilaukusi iniciatyva, kurios tikslas – skleisti žinią apie puikius mokytojus Lietuvoje ir jiems atsidėkoti. Prie iniciatyvos galite prisidėti tinklalapyje.
