Lietuvoje

2019.09.27 05:30

Erkės nematė, o vaikas susirgo Laimo liga: profesorius paaiškino, kas galėjo nutikti

Laura Adomavičienė, LRT.lt 2019.09.27 05:30

Vaikui diagnozuota Laimo liga šeimai sukėlė šoką: „Įsisiurbusios erkės tikrai nebuvo, būtume pastebėję“, – įsitikinusi mama. Tačiau gydytojai sutartinai tvirtina – kito būdo užsikrėsti Laimo liga nėra, tačiau mažytės erkės, kitaip vadinamos nimfomis, galima ir nepastebėti.

Į redakciją kreipėsi skaitytoja Inga (tikrasis vardas redakcijai žinomas – LRT.lt), šokiruota vaikui diagnozuotos Laimo ligos. Rugpjūčio pradžioje šeima su mažamete, nė dvejų metukų neturinčia dukra atostogavo vienoje kaimo sodybų, šalia miško. Nei viešint sodyboje, nei grįžus namo mama tikina ant vaiko kūno erkės neaptikusi, o nepastebėti buvo neįmanoma.

„Tikrai erkės nebuvo. Dukrai – dermatitas, tai mes ją kiekvieną vakarą ir kremais tepame, ir nuplauname – tikrai būtume pastebėję. Kai atsirado dėmė, mes iš pradžių net dėmesio nekreipėme, galvojome, kad mašalas įgėlė arba kad tai – dermatito bėrimas. Laimo ligą išduoda apvadėlis ir raudonas taškas, tačiau tokio tipo išbėrimo dukrai nebuvo. Todėl mes ir į gydytoją iš karto nesikreipėme“, – pasakojo Inga.

Tačiau atsiradęs bėrimas niekur nedingo, pradėjo plisti. Po poros savaičių nuo tada, kai atsirado bėrimas, šeima kreipėsi į medikus. Šeimos gydytoja, atsižvelgdama į tai, kad vaikas karščiuoja, nusprendė, kad tai gali būti virusas. Inga, įtardama, kad gydytoja gali klysti, visgi nusprendė padaryti ir kraujo tyrimą dėl Laimo ligos. Dėl viso pikto. Kraujo tyrimo rezultatai buvo teigiami – dukra iš tiesų serga Laimo liga, vaikui skirtas gydymas antibiotikais.

„Mes iš tiesų esame nustebę, kaip galėjo dukra užsikrėsti. Erkės juk nebuvo. O kad erkė galėtų pernešti ligą žmogui, reikia laiko, ji turi įsisiurbti, ten pabūti. Mūsų gydytoja užsiminė, kad Laimo ligą gali pernešti ir kiti kraujasiurbiai mašalai. Ar tai tiesa – aš nežinau“, – sakė Inga.

Nimfos ar lervos lengva nepastebėti

Dar prieš gerą dešimtmetį vienas iš ligų profilaktikos bendrovės „Endemik“ gydytojų Marijus Motiejūnas buvo paskelbęs tyrimą, kurio metu esą buvo nustatyta, jog Laimo liga galima užsikrėsti ne tik per erkes, bet ir per gyvūnus ar kraujasiurbius mašalus. Per trejus tyrimo metus buvo registruoti 9 pacientai, susirgę nustatyta ir laboratoriškai patvirtinta Laimo liga, kuria užsikrėsta ne per erkės įsisiurbimą. Iš minėtų atvejų 7-iems pacientams buvo nustatyta, kad Laimo liga jie užsikrėtė įgėlus kraujasiurbiams mašalams, viena pacientė užsikrėtė, kaip įtariama, įkandus skruzdei, o kita – įkandus šuniui, kuriam ligą pernešė erkė.

Šiandien bendrovės „Endemik“ atstovai tikino, kad gydytojas M. Motiejūnas nė viename bendrovės skyrių nedirba, apie patį tyrimą niekas iš bendrovės komentuoti negali.

Tačiau Alvydas Laiškonis, LSMU profesorius habilituotas daktaras, infektologas, vienas iš erkinio encefalito ir ŽIV diagnostikos ir gydymo pradininkų Lietuvoje, tikina, kad Laimo liga užsikrėsti galima tik per erkės įkandimą. Kitų atvejų, kurie būtų moksliniais tyrimais patvirtinti, nėra. Bakterijos, kurios perneša ligą, nesidaugina nei mašaluose, nei sparvose, tik šiltakraujuose gyvūnuose. Todėl užsikrėsti Laimo liga įkandus bitei, kamanei, gyliui ar kitam vabzdžiui, anot jo, neįmanoma. Labiausiai tikėtinas variantas, profesoriaus nuomone, kad vaiką užkrėsti galėjo erkės lerva arba nimfa.

Yra keturi erkės vystymosi etapai: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Pereidama nuo vieno etapo prie kito erkė turi pasimaitinti krauju, kurį gali siurbti nuo poros dienų iki poros savaičių. Visiškai subrendusi erkė tampa per porą metų.

Prof. A. Laiškonis pabrėžia, kad lerva ar nimfa kraują siurbti gali vos 4–6 val. ir po to nukristi, nes šiuose etapuose nei lerva, nei nimfa neturi gerai išvystyto kandiklio ir išsilaikyti ant žmogaus ilgai nepajėgia.

„Tuo metu galėjo kažkoks vabalas vaikui įgelti ir kartu įkasti kokia erkės lerva arba nimfa. Jos įkanda ir nukrenta ir tik apie 50 proc., kas antras žmogus, mato tą raudoną dėmę ir įsisiurbusią erkę. O 50 proc. nemato net fakto, kad erkė buvo įkandusi, ir po įkandimo gali apskritai nebūti dėmės. Subrendusią erkę žmogus pastebi, kai ji pabūna ilgesnį laiką, kai ji pradeda jam kliūti. O šitų nimfų ir lervų mes nepastebime, kadangi jos išleidžia toje vietoje nuskausminamąsias medžiagas, tai žmogus įkandimo net nejaučia. Tada ir būna problema dėl diagnozės“, – tikino prof. A. Laiškonis.

Laiku diagnozuota Laimo liga yra visiškai pagydoma skiriant 3 savaičių antibiotikų kursą. Liga diagnozuojama ne anksčiau nei po 3–4 savaičių nuo erkės įkandimo.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra

Proc. A. Laiškonis atkreipia dėmesį, kad erkės aktyvios būna kone ištisus metus, o iš anksto apsisaugoti nuo jų pernešamos Laimo ligos galimybių nėra. Juo labiau kad erkių paplitimas Lietuvoje gana intensyvus, o ir dauginasi jos tūkstančiais. Pavyzdžiui, viena subrendusi erkė gali padėti apie 2 tūkst. kiaušinėlių, iš kurių išgyvena apie pusė.

„Skiepo nėra. Amerikoje Laimo liga yra antroji liga po imunodeficito. Amerikonai buvo sukūrę skiepą, tačiau jis neefektyvus. O erkės aktyvios būna labai ilgai. Mano matyta anksčiausia metų auka buvo moteris vasario mėnesį, išėjusi pasišildyti ant saulutės. Nėščia moteris atsisėdo prie namų ant akmens ir jai įkando. Vėliausiai Laimo ligą teko diagnozuoti gruodžio mėnesį, kada erkė žmogui įkando lapkritį, kai jis ėjo grybauti“, – sakė prof. A. Laiškonis.

Vienintelis būdas apsisaugoti nuo erkių ir jų sukeliamos Laimo ligos yra elementarios tradicinės priemonės: šviesi apranga einant į mišką, grįžus – atidžiai apžiūrėti kūną, reguliariai tikrinti po lauką lakstančius naminius gyvūnus, kurie erkę gali parnešti į namus. Dar yra repelentai, skirti apsisaugoti nuo kraujasiurbių mašalų, tačiau jie veiksmingi tik 3–4 valandas ir vaikams nerekomenduojami.