Kaišiadorių rajono, Žiežmarių miestelio, Lauko gatvės gyventojai pasipiktino ir pasipriešino, kad šalia įsikurtų protinę negalią turintys žmonės. Čia turėjo iškilti Strėvininkų socialinės globos namai, kuriuose būtų apgyvendinta dešimt žmonių, tačiau vietiniai pasiryžę kovoti, kad statybos neįvyktų.
Lauko gatvės gyventojai sako, kad negalią turinčių žmonių negalima prognozuoti, jie baiminasi dėl savo vaikų saugumo.
„Tie neįgalieji tiesiog maišosi po kojomis. Važiuodamas į darbą kasdien vos nenumušu jų“, – portalui „15min“ sakė vienas iš priešininkų.
Žiežmarių seniūnės Editos Kerdokienės teigimu, prieš rengiant socialinių globos namų statybas reikėjo labiau informuoti gyventojus. Anot seniūnės, jei statomuose globos namuose bus apgyvendinti savarankiški ir mažai priežiūros reikalaujantys žmonės, grėsmės aplinkiniams kilti neturėtų.
„Lietuvoje tokie asmenys retai sutinkami gatvėse, nes gyvena specialiose įstaigose. [...] Tai yra lygiai tokie patys žmonės, kaip ir mes, tiesiog galbūt labiau nuskriausti gyvenimo. Manau, kad priešinimasis tam rodytų mūsų nebrandumą“, – LRT RADIJUI sakė E. Kerdokienė.
Vienas LRT RADIJO kalbintų Lauko gatvės gyventojų pritaria, jog gyventojams trūko informacijos apie planuojamas statybas.
„Jeigu būtų buvęs padarytas susirinkimas, kur nebūtų šaukiančių, būtų buvę kitaip. Dalis žmonių turbūt net neišgirdo, ką norėjo pasakyti šių globos namų direktorius. Tai nebuvo diskusija, o mūšis“, – sakė Žiežmariuose gyvenantis vyras.
Anot Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovės Danos Migaliovos, sutrikusio intelekto žmonės skiriasi tik savo gebėjimais. Pašnekovė skatina į šiuos asmenis žiūrėti ramiau ir stengtis pažinti.
„Didžiojoje Britanijoje jie yra vadinami ne sutrikusio intelekto, bet mokymosi negalią turinčiais asmenimis. Jiems sunkiau išmokti ir tiek. [...] Apie juos yra daugybė mitų“, – teigia D. Migaliova.
Kaip teigia Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, žmonės neturi emocinio bendravimo įpročio – čia dominuoja pasiekimų kultas, nebūdingas protinę negalią turintiems asmenims, dėl ko pastarieji yra atstumiami.
„Fobija bendrauti su kitokiais žmonėmis ateina iš uždarų bendruomenių, turinčių savo stereotipus. Paprastai jie būna mažai įsitraukę į įvairesnį bendravimą ir nėra jo pažinę. [...] Žinoma, įtakos turi ir pasiekimų kultas, trukdantis šiems asmenims įsitraukti. Dažnai nesuprantama, jog tolerancija atveria daug daugiau galimybių. Kadangi ji nustumiama į šalį, atsiranda nepakanta“, – komentuoja profesorius.
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
