Penktadienį keturios partijos pasirašė koalicijos sutartį ir pasidalino ministrų postus. Nors sutartyje nurodoma, kad premjero postas atitenka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), ministras pirmininkas Saulius Skvernelis vengė iš karto pasakyti, ar būtent jis toliau vadovaus Vyriausybei.
Keturios partijos – „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga – penktadienį pasirašė koalicijos sutartį. Joje numatoma ir kam atitenka kokie postai. Didžioji dalis ministerijų ir premjero postas, numatoma, turėtų likti LVŽS rankose.
Prieš paskelbdamas savo sprendimą premjeras S. Skvernelis susitiko su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda. Tiesa, jųdviejų pokalbio detalės nėra aiškios.
„Po pokalbio su prezidentu, vertinant situaciją valstybėje, kalbant apie darbų tęstinumą, išreiškiant prezidento palaikymą, priėmiau sprendimą grąžinti įgaliojimus ir toliau formuoti Vyriausybę“, – sakė premjeras.
S. Skvernelis kalbėjo, kad yra kelios sąlygos, bet jų dar G. Nausėdai neišsakė ir teigė, kad neketina išsakyti. Premjeras kalbėjo, kad Vyriausybė turi būti nepopulistinė, o ministrai turi būti profesionalūs, skaidrūs ir patikimi.
„Gal memuaruose bus parašyta, kada kokie sprendimai priimti“, – paklaustas, kada priėmė sprendimą dėl likimo pareigose, sakė S. Skvernelis.
Anksčiau S. Skvernelis teigė, kad jei pralaimės prezidento rinkimus, paliks pareigas po liepos 12-osios. Šalies vadovo rinkimuose jis užėmė trečiąją vietą. Visgi, dabar jau aišku, kad premjeras lieka pareigose.
„Prezidento rinkimai yra mano pralaimėjimas, nieko dėl to nekaltinu. <...> Nereikėjo gal to iš anksto sakyti, ypatingai rinkimų naktį, bet aš taip jaučiausi“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Visgi jis teigė, kad labai svarbu, jog apie 300 tūkst. žmonių išreiškė pasitikėjimą juo. Tačiau, anot premjero, jei būtų atsiradusios kitos politinės jėgos, panorusios prisiimti atsakomybę už Vyriausybės formavimą, situaciją galėjo būti kitokia.
„Šiandien tokia situacija, kad likus pusantrų metų iki rinkimų, niekas atsakomybės prisiimti noro nereiškia. Net ir tokiomis sąlygomis Vyriausybei tęsiant veiklą darysiu viską, kad rastume palaikymą Seime ir pasibaigtų nereikalingi karai“, – sakė S. Skvernelis.
Neaišku, kiek ministrų keisis
Pasirašius naujos koalicijos sutartį tapo aišku, kad keturios ministerijos, kurioms iki šiol vadovavo LVŽS atstovai, atitenka koalicijos partneriams. Tačiau pats premjeras antradienį užsiminė, kad ne visi ministrai, kurie galėtų likti, nori tai daryti. Nepatvirtintais duomenimis, vienas tokių ministrų – Finansų ministerijai vadovaujantis Vilius Šapoka.
Pats S. Skvernelis to nepatvirtino, tačiau teigė, kad daugiau detalių dėl ministrų kabineto turėtų paaiškėti dar šią savaitę.
„Rytoj galėsime pakalbėti su kiekvienu iš ministrų, kokią jie mato savo ateitį, kokias mato galimybes. Bus konkretus pokalbis“, – sakė premjeras.
Kol kas neaiškios ne tik ministrų pavardės, bet ir ką ketinama teikti eurokomisaru. Jis sakė manantis, kad liepos 16-ąją bus galima kalbėti ir apie tai, į kokį portfelį Lietuva taikosi. Anot jo, Lietuva galėtų pretenduoti į sritį, susijusią su saugumu.
Nei apie ministrų, nei apie eurokomisaro kandidatūras jis teigė su išrinktuoju prezidentu dar nekalbėjęs. Premjeras taip pat sakė, kad kandidatų pavardės nebus atskleistos, kol jie nebus patikrinti ir aptarti. Visa ministrų kabineto sudėtis paaiškės po liepos 16-osios.
Įgėlė A. Širinskienei
„Atrodo keistokai“, – taip trumpai premjeras atsiliepė apie Agnės Širinskienės sprendimą prisijungti prie „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos.
Jis kalbėjo, kad kiekvienas politikas, kuris daro sprendimus, juos daro įvertindamas pasekmes ir naudą. Ar toks žingsnis buvo reikalingas ir kiek tai kainuos skirtingiems politikams, pasak jo, parodys ateitis.
Premjeras sakė manantis, jog akivaizdu, kad toks sprendimas priimtas tik tam, kad išliktų „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija. Jo teigimu, keistoka, kad vienos partijos narė bus kitos politinės jėgos frakcijoje.
Rinkimuose dalyvaus, tik neaišku su kuo
S. Skvernelis kalbėjo, kad tikrai dalyvaus 2020-aisiais vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Tiesa, paklaustas, ar kandidatuos su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašu, jis to nepatvirtino.
„Planuoju dalyvauti, o su kuo – matysime“, – teigė premjeras.
Dėl partnerių ramus
Paklaustas, ar pritaria tam, kad Krašto apsaugos ministerijai vadovaus teisiama partija „Tvarka ir teisingumas“, o Vidaus reikalų ministerijai partija, kurios lyderis viešumoje pasirodė ryšėdamas Georgijaus juostelę, S. Skvernelis teigė, kad dėl to problemų nemato.
Jis kalbėjo, kad nors „Tvarka ir teisingumas“ yra teisiama partija, visi su tuo susiję asmenys jau nėra partijos nariais ar jos vadovybės atstovais: „Nieko neliko iš tų politinių veikėjų, kurie būtų įtariami, kurie darė, galimai, nusikalstamas veikas – nei partijos pirmininko, nei vadovybės, nei tų asmenų. Įvyko esminės transformacijos.
Netapatinu „Tvarkos ir teisingumo“ vadovaujant Rolandui Paksui su dabartine politine jėga, kuri yra atsinaujinusi.“
O kalbėdamas apie Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos vadovą sakė, kad į praeitį nežiūri, o Seime dirbantys šios partijos atstovai yra patikimi partneriai, nekeliantys abejonių,
Apgailestauja dėl V. Bako
Kalbėdamas apie Vytauto Bako sprendimą palikti frakciją S. Skvernelis sakė apgailestaujantis, kad jo artimas bendražygis pasirinko atsiriboti nuo „valstiečių“ pasitraukiant į Mišrią Seimo narių grupę.
„Jį palaikau, palaikysiu, laikau savo bendražygiu ir bendradarbiausiu kartu Seime su juo. O motyvus Vytautas žadėjo paskelbti trečiadienį. Man gaila, bet jis niekur nedings ir bus galimybių kartu darbuotis“, – kalbėjo S. Skvernelis. V. Bakas buvo jo prezidento rinkimų štabo vadovu.
