Lietuvoje

2019.06.07 08:41

Lietuvių kilmės siuvėja iš Amerikos: tai nėra mano svajonių šalis, bet Lietuvoje gyventi nenorėčiau

Edvardas Kubilius, Rūta Kupetytė, LRT RADIJO laida „10-12”, LRT.lt2019.06.07 08:41

„Laimė yra toks dalykas – sunku pasakyti, ar ji priklauso nuo geografijos“, – LRT RADIJUI sako 20 metų Čikagoje gyvenanti siuvėja Milada Kunevičienė. Pašnekovė teigia, kad lengviausia yra dirbti su lietuviais, tačiau į gimtinę grįžti nenorėtų.

– Į Ameriką atvykote prieš 20 metų. Ar visada dirbote siuvėja?

– Ne. Aš dirbau valymo sektoriuje ir paskui mane pakvietė dirbti profesionalios siuvėjos padėjėja. Aš siuvau visą gyvenimą, tačiau tikrąją siuvimo patirtį įgijau iš žmogaus, kuris daug metų dirbo su vestuvinėmis ir proginėmis suknelėmis dideliuose Čikagos salonuose.

Po kurio laiko pradėjau dirbti savarankiškai. Nepasakyčiau, kad šis darbas yra labai pelningas – jis reikalauja daug laiko, tačiau uždirbama nedaug. Norint užsidirbti daugiau, matyt, reikėtų kelti įkainius, bet pakėlus įkainius sumažės klientų.

– Ko atėję į siuvyklą žmonės prašo čia, Čikagos pakraštyje?

– Parduotuvėje pamatę brangų drabužį jie prašo, kad pasiūtume tokį patį, bet tris kartus pigiau, ką mes ir bandome padaryti.

Taip pat atliekame paprastesnius taisymus, tokius kaip džinsų atlenkimai, užtrauktuko keitimai. Siuvame išleistuvių sukneles, kurios Amerikoje – ypač brangios, o pasiuvimas kainuoja gerokai pigiau. Siuvame drabužius pramoginių ir tautinių šokių kolektyvams.

Kadangi parduotuvėse viskas yra brangiau, nes mokama už vardą, o pas mus vardo nėra, tai siūtis yra gerokai pigiau. Jeigu suknelė kainuoja 900 dolerių, tai pas mus galima pasisiūti ir už 300 dolerių.

Kiekvienas žmogus sprendžia, ar nori pigesnės medžiagos, kuri prasčiau atrodys, ar brangesnės. Medžiagos Amerikoje yra gana brangios, tad suknelė vis tiek kainuoja apie 300–400 dolerių.

– Jūs dirbate Pasaulio lietuvių centre. Ar galima sakyti, kad pagrindiniai Jūsų klientai yra čia gyvenantys lietuviai?

– Sakyčiau 80 proc. klientų tikrai yra lietuviai, bet aš esu dirbusi kitoje vietoje, tai turiu ir klientų amerikiečių. Žinoma, apsilanko ir pažįstamų pažįstami ar kitų tautybių atstovai, bet daugiausia mano klientai yra lietuviai.

Žinoma, lengviausia dirbti su lietuviais, nes aš suprantu, ko jiems reikia, dažniausia pažįstu savo klientus. Truputėlį sunkiau su kitų tautybių žmonėmis, nes ne visą laiką suprantu, ko jie nori – jų supratimas apie proginius drabužius yra kitoks nei pas europiečius.

Anksčiau visi norėdavo blizgučių, siuvinėjimų ir kitų dalykų, dabar to nebėra – žmonės nori paprastesnių drabužių. Tačiau, kaip bebūtų, man patinka daryti neįprastus darbus, todėl, kai ateina klientas ir paprašo jam pasiūti visišką nesąmonę, aš žinau, kad tai mano klientas. Jeigu ateina ir paprašo pasiūti į biurą siaurą sijoną, tai norisi imti ir pasakyti, kad gal jūs nueikite ir jį nusipirkite, nes visiškai neįdomu.

– Ar matote skirtumą tarp moterų apsirengimo Amerikoje ir Lietuvoje?

– Manyčiau, kad yra labai didelis skirtumas. Amerikoje gyvenančių žmonių kasdienė mada yra labai paprasta. Jeigu aš esu apsimovusi džinsus, apsivilkusi palaidinę ir apsiavusi sportbačius, man tikrai nėra gėda vakare nueiti į kavinę, užbėgti į banką ir susitvarkyti savo reikalus. Lietuvoje žmonės yra labiau pasitempę, o mes jaučiamės labiau atsipalaidavę. Man atrodo, kad Amerikoje yra viskas paprasčiau.

– Ar Jūs jaučiatės laiminga Amerikoje?

– Laimė toks dalykas – sunku pasakyti, ar ji priklauso nuo geografijos. Ar aš Lietuvoje buvau nelaiminga, ar čia labai laiminga, sakyčiau, kad 50:50, bet nepasakyčiau, kad tai yra mano svajonių šalis. Tiesiog taip susiklostė, kad mes čia gyvename. Bet jeigu reikėtų pasirinkti šalį, kurioje gyventi, tai nebūtų Amerika.

Aš gyvenu čia 20 metų ir didesnę sąmoningo gyvenimo dalį pragyvenau čia. Su šeima čia įleidome šaknis, pripratome, čia gyvena mūsų draugai, sesuo su šeima, todėl ką nors keisti būtų sunku.

Pavydžiu tiems žmonėms, kurie gali susikrauti lagaminus ir pasakyti „sudie, Amerika“. Man jau tai, turbūt, būtų per vėlu.

– Ar pagalvojate apie gyvenimą Lietuvoje?

– Ne. Galbūt atpratau nuo Lietuvos. Norėčiau gyventi ten, kur šilta, kur vanduo, kur groja muzika, bet ne Lietuvoje.

Čikagoje lankėsi LRT RADIJO žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius. Jų kelionė yra dalis projekto „Keturi milijonai“, kuris skirtas Pasaulio lietuvių metams.

Parengė Gabrielė Sagaitytė.