Lietuvoje

2019.05.27 10:01

Išrinktasis prezidentas Nausėda: pozicijos dėl Rusijos nekeis, o su Baltarusija nori bendradarbiauti

užsiminė apie komandos narius
Jonas Deveikis, LRT.lt, Justinas Šuliokas2019.05.27 10:01

Antrajame prezidento rinkimų ture laimėjęs ekonomistas Gitanas Nausėda pirmojoje spaudos konferencijos po rinkimų nakties įvardijo prastai dirbančius ministrus bei pagrindinius užsienio politikos žingsnius. Pozicijos dėl Rusijos nekeis, o su Baltarusija nori bendradarbiauti.

G. Nausėda pirmojoje BNS spaudos konferencijoje po rinkiminės nakties teigė, kad yra dėkingas visiems, kurį jį palaikė bei minėjo, kad šiuo metu reikia susidėlioti mintis galvoje.

„Vis dar reikia suvokti tai, kas vakar atsitiko. Reikia susidėlioti mintis, nes tik jas sudėliojus, gali kurti planus ir komandą. Šiuo metu jaučiu dėkingumą Lietuvos žmonėms, tai tyliajai Lietuvai, nuo kurios mes pradėjome rinkimų turą“, – sakė G. Nausėda bei pridūrė, kad jaučiasi ramiai bei sąžiningai prieš savo varžovus.

Kaip svarbiausius ateitis darbus G. Nausėda įvardijo komandos formavimą, tuomet – Vyriausybės suformavimą bei derybas su partijų lyderiais dėl nacionalinio susitarimo.

Jis taip pat prasitarė, kad šiąnakt prabudo 5 val. ryto bei perskaitė žinutę, kad Aistis Zabarauskas sutiko tapti G. Nausėdos komunikacijos vadovu: „Tuomet iš karto saldžiai užmigau“, – atviravo naujai išrinktas prezidentas. 

Paklaustas, ar pritartų tvarkai, kad Seimo rinkimai vyktų pavasarį, G. Nausėda teigė, kad svarstys tokią galimybę.

„Seimo rinkimai rudenį nėra pats geriausias dalykas. Senoji Vyriausybė, priėmusi biudžetą, palieka jį naujajai, kuri neturi galimybių jį keisti. (...) Manau, kad tai nėra teisingas principas, o Seimo rinkimai pavasarį būtų geresnė alternatyva“, – minėjo naujai išrinktas šalies prezidentas.

Įvardijo netinkamai dirbančius ministrus

G. Nausėda taip pat minėjo, kad kol kas nesvarsto pokyčių ministrų kabinete. „Palūkėkime Liepos 12 dienos, kada bus grąžinti įgaliojimai ir tada bus galima kalbėti apie kitokią, arba tą pačią valdančiąją daugumą. Mano prioritetas pradėti nuo stabilumo ir tęstinumo. Juolab, kad iki kitų Seimo rinkimų po mano inauguracijos bus linkę vos vieneri metai“, – teigė G. Nausėda, tačiau pridūrė, kad bus pasirengęs visokioms alternatyvoms.

Paklaustas, kurie esami ministrai jo netenkina, G. Nausėda paminėjo socialinės apsaugos ir darbo reikalų ministrą Liną Kukuraitį ir žemės ūkio ministrą Giedrių Surplį. 

Pastarajam G. Nausėda turėtų klausimų dėl bendradarbiavimo su ūkininkais ir dėl planų perkelti ministeriją į Kauną.

„Manau, kad bendromis jėgomis, pasitarę, mes galime priimti sprendimus, kurie būtų optimalūs, tai yra, kokie ministrai galėtų pasikeisti ir ką galėtų nuveikti tie naujieji ministrai per pakankamai trumpą laiką“, – sakė G. Nausėda, pridurdamas, kad trumpas laikotarpis neleis jam daryti perversmo ministrų kabinete.

Paklaustas, ar ketina siekti, kad Lietuvos vyriausybėje būtų daugiau moterų, G. Nausėda pažymėjo sieksiantis, kad bent trečdalis kabineto būtų moterys, tačiau artimiausiu metu taip perdėlioti vyriausybę bus sudėtinga.

Vienis partijas Seime bei bendraus su Baltarusija

Kalbėdamas apie bandymą vienyti šalies politines partijas G. Nausėda teigė, kad yra sunku įveikti inerciją bei asmeninius priešiškumas Seime, tačiau tiki, kad bus rastas sutarimas.

„Nėra viskas beviltiška. Prezidentas turėtų rodyti pakantumą įvairioms politinėms jėgoms, rodyti telkiantį charakterį. Šio principo aš neatsisakau net ir tų plotinių jėgų atžvilgiu, kurios mus užsipuldavo nepagrįstai. Tai buvo politinės konkurencijos sudėties dalis“, – minėjo G. Nausėda bei pridūrė, kad norėtų išgirsti partijų nuomonę dėl nacionalinio susitarimo. 

Naujai išrinktas šalies prezidentas taip pat minėjo, kad dabartinės šalies laikysenos Rusijos atžvilgiu jis nežada keisti. Jei taip įvyktų, „Lietuva parodytų, kad išduota savo partnerius Ukrainoje“, – minėjo G. Nausėda, tačiau teigė, kad su Baltarusija reikėtų turėti geresnį dialogą. 

„Baltarusijos atžvilgiu norime pasiekti, kad turėtume nuoširdų dialogą. Dialogą tarp kaimynių, kurias vienija ilga istorinė praeitis. Dėl šios priežasties turime būti ir subtilūs, ir geri kaimynai, kurie nebijo pasakyti ir kritišką žodį“, – bendradarbiavimo galimybes su Baltarusija vardijo G. Nausėda.

Jis taip pat pabrėžė būtinybę glausčiau bendradarbiauti su Latvija ir Estija rengti reguliarius susitikimus su Baltijos šalių lyderiais.

Komentuodamas konkurentės Ingridos Šimonytės kampanijos klaidas, G. Nausėda paminėjo, kad ši buvo pernelyg susitelkusi į jo asmenį, kas iš dalies ir galėjo lemti pralaimėjimą.

„Manau, kad jie pernelyg susifokusavo į mano asmenį ir mano komandos veiklą ir paskutines dvi savaites tauta, rinkėjai nebelabai girdėjo, o kokią žinutę jie neša Lietuvos visuomenei“, – sakė G. Nausėda.

Paklaustas apie planus pirmojo užsienio vizito vykti į Lenkiją, kuri yra prieštaringai vertinama Europos Sąjungoje, G. Nausėda teigė, kad Varšuvos konfliktas su Briuseliu pirmiausia įvyko dėl vidaus politikos reformų ir kad Lenkija parodė sugebanti eiti į kompromisus.

G. Nausėda pakomentavo ir situaciją dėl savo komandos: „Tikrai matau savo komandoje ir svarbiame vaidmenyje Povilą Mačiulį, kurį stebėdamas iš arti, pamatęs jo gabumus – strateginį mąstymą, darbštumą, tai labai vertinu. Žinau, kad dar dalis komandos narių tikrai prisijungs prie mūsų. Tai tikrai nebus tik ta komanda, kuri lydėjo mane“, – sakė G. Nausėda.

Įtikinamai laimėjo rinkimus

Pirmajame Lietuvos prezidento rinkimų ture G. Nausėda liko antras, o už jį balsavo 30,94 proc. rinkėjų (441 tūkst. 396 balsai). Jį aplenkė konservatorių kandidatė Ingrida Šimonytė surinkusi vos 5350 balsais daugiau.

Antrajame rinkimų ture G. Nausėda įtikinamai aplenkė I. Šimonytę surinkęs 65,86 proc. – 876 tūkst. 749 balsus.

Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, prezidento rinkimų antrajame ture dalyvavo 53,43 proc. rinkėjų. Aktyvumas buvo mažesnis nei pirmajame ture gegužės 12 dieną, bet didesnis nei 2014 metais per prezidento rinkimų antrą turą.

Naujai išrinktas šalies prezidentas minėjo, kad jo tikslas – Lietuvoje kurti gerovės valstybę. Per pirmąjį užsienio vizitą G. Nausėda planuoja vykti į Lenkiją.

G. Nausėda yra studijavęs Vilniaus universiteto Pramonės ekonomikos fakultete. Vilniaus universitete jis taip pat įgijo ir socialinių mokslų daktaro laipsnį. 1996–2000 metais buvo Lietuvos banko Pinigų politikos departamento direktorius bei valdybos narys (1996 – 2000 metais). 2000–2008 metais Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas. 2008–2018 metais ėjo SEB banko vyriausiojo ekonomisto pareigas.

2004 metais G. Nausėda dalyvavo Valdo Adamkaus rinkiminėje kampanijoje ir, pastarajam tapus Lietuvos prezidentu, 2004–2009 metais buvo jo visuomeninis patarėjas ekonominiais klausimais.

Naujausi