LRT.lt pakalbinti matematikos mokytojai sako, kad jiems penktadienį vykusio brandos egzamino užduotyje pritrūko slenkstinių uždavinių – tokių, kuriuos įveikę egzaminą išlaikytų silpniausiai pasirengusieji. Jie sutarė ir dėl to, kad dalis sąlygų formuluočių buvo per sudėtingos mokiniams. Ir neslėpė irzulio, kad kasmet vis šokinėja užduoties sudėtingumo lygis.
Pedagogai stebėjosi, kodėl sudarytojai rinkosi sąlygų formuluotes, kurios nei vadovėliuose, nei per pamokas nevartojamos.
Dabrišienė: kai kurios sąlygos formuluotės galėjo sutrikdyti
Matematikė Vilija Dabrišienė sako slenkstinio lygio uždavinių pasigedusi tiek A, tiek B lygio egzamine.
„Ką tai reiškia? Arba mes nesame pakankamai susitarę, kas yra slenkstinis lygis, nors toks aprašas yra. Arba mes jį skirtingai suprantame. Arba užduočių rengėjai jo nesilaiko“, – paaiškino pedagogė.
V. Dabrišienė pabrėžė ir tai, kad kai kurios sąlygų formuluotės vaikams galėjo pasirodyti sudėtingos, neatpažįstamos.
„Mūsų siekis labai tiksliai matematiškai suformuluoti sąlygą gali pakišti koją mokiniui. Nes sąlyga tampa sunkiau suvokiama. Tarkime, B lygio uždavinyje yra „rasti statmenąją projekciją. Mokykloje kitokių nenagrinėjame, tik statmenąsias, bet niekada taip nevadiname. Ir vadovėlyje, ir kitur yra tik žodis „projekcija“. Vaikas gali sutrikti“, – svarstė V. Dabrišienė.
Kad kai kurias sąlygas teko po kelis sykius skaityti, LRT.lt sakė ir kalbinti Vilniaus abiturientai. Tai, anot V. Dabrišienės, patvirtina ir kitų vietovių patirtys.
„Tą patvirtina ir gauti atgarsiai. Iš stiprių gimnazijų vaikai rašo, kad viskas gerai, viską išsprendė, laiko pakako, bus geri balai. Bet iš rajonų visai kitokie atgarsiai: užduotis yra kosmiškai sunki, bus labai blogai, labai blogi bus balai. Man sunku pasakyti, kaip bus. Bet manau, kad taip yra dėl šiek tiek neįprastų sąlygų formuluočių, kai streso sąlygomis vaikai nesupranta, ką turi daryti“, – kalbėjo V. Dabrišienė.
Taip pat skaitykite
Pasak jo, mokinius galėjo sutrikdyti 15.2 uždavinys, gali pasirodyti, kad trūksta duomenų, nors išties jis nėra sudėtingas. „Reikia atkaklumo, kad mėgintum spręsti. Pradėjus spręsti paaiškėja, kad tų duomenų ten ir nereikia“, – sakė V. Dabrišienė.
Jos manymu, egzamine buvo kelios mokinius galinčios išgąsdinti sąlygos, o vienas uždavinys gali kelti klausimų, ar jis atitinka ugdymo programą.
Mokytojus stebina egzamino lygio kasmetinis šokinėjimas
Kritikos pažėrė ir matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus.
„Seniai tokią nesąmonę sprendžiau. Kai priėjau 12 uždavinio sąlygą. Man tikrai atrodo, kad kai kurie uždaviniai pritempinėjami prie realaus konteksto be jokio pagrindo ir tai natūraliai mokinius painioja“, – taip sakė Š. Vaitkus.
Pasak jo, suvienodinus visų egzaminų taškų konvertavimą į balus, turbūt labiausiai nukentėjo matematika.
„Atsižvelgiant į dalyko ir užduoties logiką 5 taškų amortizacija yra tiesiog per maža akademiškai stipriems mokiniams. Įvelti keletą žioplų klaidų tokioje užduotyje yra juokų darbas.
Jaučiu tam tikrą nepagarbą ir mokytojui, kuriam belieka skėsčioti rankom, kodėl klasėje sprendžiami uždaviniai yra kitokie ar formuluojami paprasčiau“, – svarstė mokytojas.
Egzaminas apstulbino ir matematikos mokytoją Audrių Miliauską. Jis įvardijo keletą ryškiausių trūkumų. Pirmiausia, kaip ir jo kolegos, jis pasigedo paprastųjų uždavinių sklenksčio, skirto silpniau pasirengusiems.
„Dingęs slenkstis. Oficialiai deklaruojama, kad egzamine turi būti apie 35 proc. slenkstinio lygio uždavinių. (...) Net pats paprasčiausias uždavinys, skirtas apšilimui, buvo įvyniotas į labai neskanų ir klaidų popieriuką. Mokiniai, kurie sąžiningai ruošėsi pagal Lietuvos matematikos mokytojų asiciacijos bandomąjį egzaminą, buvo tiesiog apgauti, nes ten pademonstruoti įgūdžiai oficialiame egzamine beveik nepadėjo“, – aiškino A. Miliauskas.
Pasak jo, net stropus mokinys, kuriam mokykloje tvirtai išeina 9 ar 10, vargiai surinks 30 ir daugiau taškų.
„Kodėl? Nes neužtenka vien pademonstruoti žinias. Reikia turėti TAI. Reikia būti ne tik stropiam, bet ir pasikausčiusiam, labai įžvalgiam ir sugebėti nepaslysti ant kiekviename žingsnyje paspęstų spąstų“, – mano pedagogas.
Pasak jo, didelių problemų kelia kasmetinis egzamino lygio šokinėjimas: „Negalima vienais metais duoti lygaus asfalto, o kitais – bekelės. Tai žlugdo bet kokią mokymosi motyvaciją.“
A. Miliauskas sakė, kad šis egzaminas turi kitokį skonį, pedagogas spėja, kad užduoties sudarytojai neturi jokių sąsajų su mokykla: „Kiekviena formuluotė tokia keista. Stiprūs mokiniai susitvarkys su tomis formuluotėmis, pastebės, kas įvynota, bet vidutiniokai jų turėjo išsigąsti.“
Pristigo paprastųjų uždavinių
Slenkstinio lygio uždavinių pasigedo ir matematikas Aleksejus Kurilčikas. „Arba mes su egzaminų sudarinėtojais skirtingai suprantame slenkstį. Tik išlaikyti siekiantiems moksleiviams buvo sunkiau šiemet“, – sakė mokytojas.
Apibendrindamas jis sakė, kad A lygio egzaminas buvo sudėtingesnis nei prieš metus. Jis vertino, kad vienas uždavinys neatitiko bendrojo ugdymo programos.
„Mano nuomonė tokia: jei tau reikia išlaikyti, turi pradėti ruoštis bent vienuoliktoje klasėje, nes dvyliktos klasės egzaminas yra daug sudėtingesnis nei vienuoliktos. Tai visuomet sakau. Jei mokinys į egzaminą atėjo su nuliu iš vienuoliktos klasės, tai, manau, dvyliktos klasės egzamino neišlaikys. Jei atėjo su 20 taškų, manau, per antrąją dalį galėjo 10 lengvų taškų pelnyti“, – mano matematikos mokytojas.
Ardickas: reikėjo ir analitinio mąstymo
„Šių metų egzaminas – tai ne tas pats žaidimas, kurį žaidė pernykščiai abiturientai. Skirtumas akivaizdus, nors negalima sakyti, kad mokiniai buvo palikti be orientyrų: daugelis uždavinių viena ar kita forma pasirodė jau bandomojo patikrinimo metu. Tik problema ta, kad bandomasis atrodė nuoseklus ir įveikiamas, o pagrindinė sesija pareikalavo ko kito“, – dalijosi savo įžvalgomis matematikos mokytojas Domas Ardickas.
Pasak jo, jau pirmoji dalis suteikė toną. Čia, anot pedagogo, matyti aiškus siekis užkirsti kelią skaičiuotuvo pagalbai.
„Kas mokėjo temą, sprendė be problemų, kas mokėsi formules mintinai nesuprasdamas principo, čia ir užstrigo. 4-as ir 8-as uždaviniai yra puikus to pavyzdys. Kai kas galėjo nustebti, kad vieno taško uždaviniai reikalauja kelių žingsnių, bet tokių vietų nebuvo daug ir formulynas padėjo. Tematiškai pirmoji dalis nuo bandomojo daug nenukrypo, tik formatas šiek tiek pasikeitė“, – išsakė savo nuomonę D. Ardickas.
Antroji dalis, kuri yra sudėtingesnė, pasak mokytojo, galėjo labiau sutrikdyti mokinius.
„Logaritminės nelygybės sprendime reikėjo papildomos rodiklinės nelygybės savybės, ir tai tikrai ne lengvas žingsnis, numanau, kad dalis mokinių ten tiesiog galėjo sustoti ar užstrigti nustatydami papildomas sąlygas.
Bet tikriausias siurprizas buvo 12 uždavinys su progresijomis. Žinant, kad egzaminas ir taip yra laiko lenktynės, pasirinkimas integruoti biologinį kontekstą ir konkrečią datą, kurią dar reikia pačiam apskaičiuoti, drąsus sprendimas, juolab žinant, kad mokiniai ir taip būna nustebę po pirmųjų uždavinių. Mokiniai galėjo supainioti ne tik laiką. Kyla ir visai konkretus klausimas: ar vertinimo tvarkoje bus numatyti taškai už teisingą atsakymą 12.1 uždaviniui, jei mokiniai nepasigilino į salygą atidžiau? Tai ne smulkmena, nes galima buvo ir vienaip ir kitaip pateikti, o tokios apimties tekste gali išmušti iš vėžių“, – svarstė mokytojas.
Jis pabrėžė ir tai, kad šiais metais egzaminą labai stipriai formavo trijų taškų uždavinių gausa.
„Ilgi sprendimai, daug rašymo, ir dar visa tai reikia tvarkingai perkelti į atsakymų lapą, o per keturias valandas tai tikrai gali būti net tik papildomas sekinantis krūvis, bet ir atsispindėti tarp nepateiktų atsakymų“, – mano matematikas.
Jo akimis, sunkiausias riešutėlis – 17-as ir 20-as uždaviniai.
„Įrodymai, optimizacija, raidiniai sprendimai – tai ne kažkas, ką galima nuspėti iš teorijos. Tokius uždavinius reikia pačiam daug kartų spręsti, klysti ir bandyti iš naujo. Jie skirti atskirti tuos, kurie pretenduoja į aukščiausią rezultatą, ir tai nėra blogai, bet reikia suprasti, ko iš mokinių tikimasi. Dabar justi, kad, jeigu mokinys ne tik kad neįrodys, bet gaus ir sudėtingą lygtį, gali klysti tolesniuose etapuose“, – mano bendrojo ugdymo mokytojas.
Jo nuomone, egzamino kūrėjai norėjo pamatyti daugiau teorinių žinių nei praktinio skaičiavimo, todėl daugeliui mokinių galėjo būti ne pats uždavinys sunkus, o jo užrašymas ir pateikimas pritaikant nežinomuosius dydžius.
„Tačiau tikrai nereikia visiems jaudintis. Rimčiau pasiruošę turėtų peržengti 20 taškų barjerą.
Apibendrinant – šiemet mokiniai susidūrė su egzaminu, kuris reikalavo ne tik žinių, bet ir analitinio mąstymo gylio, gebėjimo vienu metu sieti kelis dalykus ir galiausiai fizinės ištvermės rašyti. Praėjusių metų egzaminas šiame kontekste atrodo objektyviai lengvesnis tiek uždavinių apimtimi, tiek sprendimų gyliu. Bandomasis patikrinimas iš tiesų kodavo, kad bus sunku, bet kiek mokinių tai perskaitė teisingai, sužinosime iš rezultatų“, – reziumavo matematikos mokytojas D. Ardickas.
