Lietuvoje

2019.05.15 20:58

Debatai: Šimonytė ir Nausėda sutarė, kol neprakalbo apie asmenvardžių rašybą

atnaujinta 23:00
Modesta Gaučaitė, Gytis Pankūnas, LRT.lt2019.05.15 20:58

Vos prieš kelias dienas praūžė pirmasis prezidento rinkimų turas, o trečiadienį ietis debatuose surėmė į antrąjį turą patekę kandidatai – Ingrida Šimonytė ir Gitanas Nausėda. Tai – pirmieji debatai, kuriuose dalyvauja geriausiai pirmajame rinkimų ture pasirodę kandidatai.

Sekmadienį vykusiame pirmajame rinkimų ture didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukusi I. Šimonytė surinko 31,13 proc. balsų. Antras liko G. Nausėda, už jį balsavo 30,95 proc. rinkėjų. Antrasis prezidento rinkimų turas, kurio metu paaiškės, kas taps Lietuvos prezidentu, vyks gegužės 26-ąją.

I. Šimonytė, debatuose paklausta, kaip keistų politinę kultūrą Lietuvoje, kad joje būtų mažiau melo, pažymėjo, kad, jos nuomone, jau šiuose prezidento rinkimuose galima buvo pamatyti, kad visuomenė yra atspari melui.

„Prezidento, kaip tiesiogiai žmonių rinkto pareigūno, pagrindinė atsakomybė yra bet kokiu veiksmu, bet kokiu žodžiu demonstruoti, kad negali būti dvigubų standartų“, – aiškino I. Šimonytė.

„Tą visą laiką darau. Esu politikė, kuri stengiasi niekada nemanipuliuoti žmonių jausmais, o sakyti tiesą“, – pažymėjo kandidatė į prezidentus.

G. Nausėda tvirtino, kad prezidentas savo pavyzdžiu turėtų keisti politinę kultūrą. Jis tvirtino šiandien jaučiantis politinį susipriešinimą.

„Prezidentas turėtų garantuoti teisinės valstybės viršenybę. Reikėtų pasimokyti iš prezidento Valdo Adamkaus“, – teigė G. Nausėda.

Paklausta, kaip pakeisti politikų norą priiminėti politinius sprendimus, kurie ekonomiškai nenaudingi valstybei, I. Šimonytė kalbėjo, kad kai kas jau yra pasikeitę, tačiau ne iki galo. Ji priminė 2008-ųjų metų krizės išvakares, kai, kaip sakė kandidatė, politikai, žinodami, kad laukia sudėtinga ekonominė situacija, dėl politinių tikslų vis tiek priiminėjo tokius sprendimus, kaip pensijų didinimas.

„Paskui reikėjo kažkam su šituo neįmanomu kalnu iššūkių dorotis. Dabar mes jau turime kai kurias taisykles, turime apribojimų. Tų sprendimų negalima be galo priiminėti, nes yra tam tikri varžtai, kurie suvaržo politikų priimamus sprendimus. Visą laiką yra šiek tiek erdvės pamanipuliuoti ar optimistinėmis prognozėmis, ar dar kažkokiais dalykais“, – sakė I. Šimonytė.

Į tą patį klausimą atsakydamas G. Nausėda kalbėjo, kad kai ką leidžia politikams suprasti ir pats gyvenimas. Anot jo, pastaruoju metu pažadai nebūtinai virsta kūnu, o sprendimai, kurie buvo padaryti praeityje, akivaizdžiai baigėsi blogai.

„Tiek sprendimai, padaryti prieš krizę, tiek krizės metu, buvo kvestionuojami. Aš manau, kad politikai iš to padaro išvadas. Jeigu jie tikrai yra geri politikai, jie stengsis šitų klaidų nekartoti“, – sakė G. Nausėda.

Kandidatų taip pat buvo klausiama, kuriais politikais jie pasitiki. G. Nausėda, atsakydamas į šį klausimą, vardino tokius politikus, kaip ministrai Rokas Masiulis ir Virginijus Sinkevičius, socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas ir net pati I. Šimonytė. Be to, jis kalbėjo teigiamai vertinantis ir premjerą Saulių Skvernelį.

„Matau politikų, kurie pasižymi tinkamomis savybėmis. Manau, kad viena iš svarbiausių savybių yra padorumas ir profesionalumas“, – sakė G. Nausėda.

Atsakydama į šį klausimą, I. Šimonytė pavardžių įvardyti neskubėjo, juokaudama, kad ką nors gali pamiršti ir taip įžeisti. Ji sakė, kad pasitiki tais politikais, kurie, jos žiniomis, politikoje yra ne dėl kažkokių užkulisinių interesų, o dėl noro prisidėti prie valstybei svarbių klausimų sprendimo.

Dėl patarimų kreiptųsi ir į valstybės institucijas

G. Nausėda, kalbėdamas apie tai, kad konsultacijos prezidentui yra labai svarbios, pateikė naują idėją dėl institucijos įkūrimo.

„Manau, kad prezidentui reikalingas ir kažkoks konsultacinis organas – iš diplomatų ir politologijos atstovų sudarytas darinys, kuris galėtų patarti prezidentui“, – aiškino G. Nausėda.

I. Šimonytė tikino, kad jai patarėjų reikėtų visose srityse.

„Visą laiką yra gerai turėti žmonių, kurie nebijo kvestionuoti tavo nuomonės, kurie gali provokuoti nuožmesnei diskusijai“, – kalbėjo kandidatė.

Ji tikino, kad yra numačiusi ratą potencialių patarėjų, bet dėl patarimų kreiptųsi ir į valstybės institucijas. G. Nausėda taip pat tikino, kad, jei jis būtų išrinktas prezidentu, patarimų kreiptųsi ir į valstybės institucijas.

Ką darytų, jei pasitrauktų valdantieji?

Dar prieš prezidento rinkimus valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad pralaimėjimo rinkimuose atveju pasitrauktų iš valdžios. Pirmajame ture S. Skvernelis liko trečias. Nors „valstiečiai“ jau prakalbo, kad iš valdančiosios daugumos trauktis nebeketina, kandidatų buvo klausiama, ką jie darytų situacijoje, kai postus palieka ir premjeras kartu su visais ministrais, ir valdančioji frakcija.

„Sprendimų, turbūt, tokioje situacijoje yra bent keletas, bet viskas priklausytų nuo to, kaip atrodo paveikslas Seime. Jeigu „valstiečiai“ nuspręstų, kad jie nori pasitikrinti rinkėjų pasitikėjimą savimi ir sutartų su kitomis frakcijomis dėl priešlaikinių rinkimų, tuomet paprasčiausias sprendimas yra technokratinė ar laikinai einanti pareigas vyriausybė, kuri tiesiog uždengia tą darbo laiką iki eilinių Seimo rinkimų“, – kalbėjo I. Šimonytė, paminėdama ir kitus galimus scenarijus.

G. Nausėda kalbėjo, kad išankstiniai rinkimai Lietuvoje vargiai įmanomi, nes Seimas nenoriai pasileidžia ir paskutinį kartą tai padarė 1992-aisiais metais, o daugelis politikų nebebuvo išrinkti į kitą Seimą. Anot jo, atsižvelgiant į dabartinę Seimo struktūrą, matyti daug galimų variantų, bet bazinis variantas – valdančioji dauguma lieka tokia pati, pasistiprinusi Lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos ir „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijomis.

Koks kandidatų vadovavimo stilius?

Paklausta, koks yra jos vadovavimo stilius, I. Šimonytė kalbėjo: „Aš esu tas žmogus, kur yra apvalus stalas ir daug rutuliukų, o vienas rutuliukas yra juodas. Aš esu tas juodas rutuliukas. Mano principas labai paprastas – esu tas žmogus, kuris priims sprendimą, kada jį reikia priimti, nebandysiu bėgti ar permesti atsakomybės, bet prieš tai diskutuojant visų žmonių ir mano nuomonės yra lygios vertės.“

To paties klausimo sulaukęs G. Nausėda sakė esąs komandos žmogus: „Mes kartais diskutuojame gana karštai ir mūsų štabe įvairiais klausimais ne iš karto pavyksta rasti tą nuomonę, kartais jos nepavyksta rasti ir iki diskusijos pabaigos. Tada aš suprantu, kad atėjo metas padaryti galutinį sprendimą, ir aš jį padarau.“

Išreiškė pozicijas dėl galimai nesaugios Astravo atominės jėgainės

G. Nausėda, paklaustas, kokias klaidas Lietuva padarė, nesutrukdydama Astravo atominės elektrinės statyboms Baltarusijoje, tvirtino, kad, visų pirma, Lietuva pati nepasistatė atominės elektrinės. Be to, jo manymu, kai tik buvo pradėtas Astravo jėgainės projektas, Lietuva jį vertino tarsi su šypsena.

„Pradiniame etape labai vangiai reagavome į šitą projektą arba reagavome su šypsena, kai buvo sakoma, kad tas projektas yra nerealus“, – komentavo G. Nausėda.

Kiti Lietuvos veiksmai šiuo klausimu, anot G. Nausėdos, buvo taip pat desperatiški.

„Mūsų tikslai įtvirtinti įstatyme – iš nesaugių atominių elektrinių energijos pirkti negalime. Taip pat svarbus ir saugumo aspektas“, – pažymėjo G. Nausėda, paklaustas, kokios pozicijos Lietuva Astravo atominės elektrinės klausimu turėtų laikytis dabar.

I. Šimonytė tvirtino, kad Lietuva į tarptautines institucijas dėl nesaugios Astravo jėgainės statybų aikštelės kreipėsi dar 2011 m., bet atsakymą gavo tik neseniai.

„Mūsų užduotis yra neįsivelti į tas intrigas, į kurias mus nori įvelti su monitoringo sistemomis, nes tai yra būdas legitimizuoti Astravo projektą.  [...] Mes turime po Europos Parlamento rinkimų burti koaliciją Europos Sąjungos viduje, kad šis klausimas būtų iškeltas Europos lygmeniu“, – aiškino ji.

Kalbėdamas apie tai, kokia jo strategija santykiuose su Baltarusija, G. Nausėda teigė, jog tai yra mūsų kaimyninė šalis ir reikia stengtis, kad ji netaptų sąjunginės valstybės dalimi. „Šiuo metu matome tikrai dideles pastangas Baltarusiją paveržti, paversti integralia bendros valstybės dalimi. [...] Lietuvos interesas yra remti ir skatinti Baltarusijos pastangas išlikti nepriklausoma ir, kad ir kaip sudėtingai, integruotis į Vakarų erdvę“, – sakė G. Nausėda.

Amerikos Lietuvoje turėtų daugėti

Kandidatų buvo klausiama, kaip didinti JAV įsipareigojimą dėl Lietuvos valstybės saugumo, kitaip tariant, kaip turėti daugiau Amerikos Lietuvoje.

„Visais būdais reikia turėti daugiau Amerikos Lietuvoje ir nereikia to bijoti. Reikėtų provincijos stereotipų kuo greičiau atsisakyti. Manau, kad svarbu ir tai, ką mes galime duoti Amerikai. Pabendravus su JAV pareigūnais, aišku, kad jie vertina mūsų kompetencijas, tarkime, kibersaugumo srityje“, – sakė I. Šimonytė.

G. Nausėda kalbėjo, kad svarbu palaikyti gerus santykius su JAV nebūtinai tik gynybos srityje, bet ir ekonomikoje, energetikoje.

Kandidatė I. Šimonytė sakė, kad Baltarusijos integracija į Vakarų erdvę būtų itin sudėtinga. Jos teigimu, tokių reformų, kokių reikia integracijai į Vakarų erdvę, įgyvendinimas Baltarusijai būtų didžiulis šokas. „Kariniu požiūriu tai yra iš esmės junginys valstybių, todėl sudėtinga kalbėti apie rimtą ir solidų nepriklausymą ar kažkokią laisvą valią. Baltarusijos prezidentas dažnai žaidžia dviem frontais“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Dėl asmenvardžių rašybos pozicijos išsiskyrė

Tiek I. Šimonytė, tiek ir G. Nausėda sutarė, kad Lenkija Lietuvai yra svarbi partnerė, tad santykiai su ja turėtų būti artimesni. G. Nausėda savo ruožtu pažymėjo matantis, kad pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai ėmė gerėti.

I. Šimonytė, paklausta apie asmenvardžių rašybą lotyniškais rašmenimis pirmajame paso puslapyje, pažymėjo, kad šiai idėjai pritaria. Vis dėlto, anot jos, šio klausimo nereikėtų vadinti vien Lenkijos klausimu.

„Yra daugybė žmonių, kurie yra išvykę į kitas pasaulio valstybes – Belgiją, Olandiją, Vokietiją, Prancūziją – ir kuriems yra aktualus šių raidžių rašymas“, – atkreipė dėmesį I. Šimonytė ir pridūrė, kad žmogaus vardas ir pavardė yra žmogaus tapatybės dalis.

G. Nausėda tvirtino palaikantis asmenvardžių rašybą lotyniškais rašmenimis antrame paso puslapyje. Anot jo, antrame paso puslapyje galima būtų asmenvardžius rašyti ir ne tik lotyniškais rašmenimis.

ES į JAV ir Kinijos karą veltis neturėtų

G. Nausėda, paklaustas, kaip Europą gali paveikti Kinijos ir JAV ekonominis karas, patikino, kad, jo požiūriu, JAV prezidentas Donaldas Trumpas tiesiog mėgina didinti savo šalies įtaką.

„Tai yra mėginimas užtikrinti JAV gamintojams preferencinę situaciją kitų gamintojų atžvilgiu, bet nežinau, kiek D. Trumpas rėmėsi ekonomikos patarėjais, nes ne vienas iškilus ekonomistas yra pasakęs, kad prekybos karai yra nelaimimi“, – pažymėjo G. Nausėda.

„ES šiuo metu ekonominiu karu džiaugtis nereikia, nes ji pati yra įtraukta į karo orbitą. ES turėtų apeliuoti į sveiką protą ir stengtis, kad šis JAV ir Kinijos karas baigtųsi“, – komentavo kandidatas.

I. Šimonytė tikino, kad ES turėtų ir toliau remtis laisvos prekybos principais, tačiau neturėtų stengtis laimėti iš kitų prekybinių karų.

„ES bandyti laimėti iš šios įtampos nėra prasmės, nes ta įtampa gali kilti ir tarp JAV ir ES“, – dėstė I. Šimonytė.

Kviečia atsisukti į mokslą ir švietimą

Kalbėdama apie tai, ko reikia Lietuvos pažangai, I. Šimonytė sakė mananti, kad svarbi yra visuomenės kaita, galinti ateiti per švietimo sistemą. „Per pokyčius švietimo sistemoje, kurie užtikrintų, kad mes esame 3 mln. kūrėjų, o ne tik taip esame pasirašę savo pažangos strategijoje, kad tokie norime būti. Mes turime turėti švietimo sistemą, kurioje yra laisvas ir kūrybingas mokinys ir laisvas, kūrybingas mokytojas“, – sakė kandidatė, pridurdama, kad tai kelias, užtikrinantis tvarų ir ilgalaikį mūsų atvirumą kaitai.

G. Nausėda sakė, kad susirūpinti reikėtų ne tik švietimu, bet ir mokslo būkle. Jo teigimu, dėstytojai turi intensyviai dirbti mokslinį darbą ir turėti ką pristatyti studentams, o ne tik perduoti tai, ką sužinojo iš užsienio vadovėlių: „Mes biurokratizuojame mokslą, paverčiame tai dirbtiniais dokumentais, kurie neleidžia atsirasti startuoliams ar vertinti aukštųjų mokyklų pasiekimus per startuolių sėkmės prizmę.“

Kaip stabdytų regionų tuštėjimą?

I. Šimonytė, paklausta, ar Lietuvai gresia demografinė krizė dėl tuštėjančių regionų, akcentavo, kad šis klausimas yra be reikalo dramatizuojamas.

„Turime du kraštutinumus – arba regionai virs dykromis, arba visur bus viskas“, – teigė I. Šimonytė.

Ji atkreipė dėmesį į tai, kad jaunuoliai, kuriantys šeimas, verčiau renkasi didmiesčius dėl kelių aspektų, kuriais regionai ne visada pasižymi.

„Dėl ko aš likčiau mieste? Yra darbo vietos ir viešosios paslaugos. Kalbate apie jaunus žmones, kurie gali gimdyti vaikus. Kur vaikų mokykla? Kur sveikatos apsaugos paslaugos?“ – svarstė I. Šimonytė.

Anot jos, jei norime, kad regionai atsigautų, tam reikėtų skirti lėšų.

G. Nausėda aiškino, kad regionų politika turėtų būti keičiama, savivaldybėms suteikiant didesnes galias.

„Reikėtų savivaldybėms ne tik perkelti funkcijas, neskiriant atitinkamo finansavimo. Reikia savivaldybėms suteikti teises ir svertus valdyti ES finansinę paramą, skirstyti, panaudoti žemės sklypus“, – aiškino G. Nausėda.

Jo teigimu, Užimtumo tarnyba turėtų būti decentralizuota ir pritaikyta savivaldos lygmenyje.

„Netikiu ištuštėjusios Lietuvos perspektyva“, – pareiškė G. Nausėda.

Ar reikėtų uždaryti mažas mokyklas?

Ekspertai jau seniai kalba, kad didmiesčiuose ir mažesnėse gyvenvietėse besimokančių vaikų rezultatai ženkliai  skiriasi, o mažai mokinių turinčių mokyklų išlaikymas kainuoja brangiai. Pavyzdžiui, Ignalinos rajone yra 7 bendrojo ugdymo mokyklos, nors ekspertai matydami demografines ir visas kitas tendencijas sako, kad reikėtų vienos visam rajonui. Panaši situacija ir gretimuose rajonuose. Kandidatų buvo klausiama, kaip įtikinti politikus ir visuomenę, kad sekti ekspertų patarimu būtų naudinga.

„Visuomenė turi aiškiai suprasti, kad vienas iš mūsų prioritetų ir moralinė pareiga yra užtikrinti, kad kiekvienas vaikas gautų tokios pačios kokybės bilietą į gyvenimą. Niekur kitur, kaip tik mokykloje, vaikui to bilieto į gyvenimą gauti nepavyks. Matydami tiek rezultatus, tiek kitas problemas, turime paklausti, ar užtikriname tiems vaikams bilietą į gyvenimą, ir akivaizdu, kad ne. Prezidentas negali uždarinėti mokyklų, bet kalbėti, kad mes turime tikslą – vienodą švietimo standartą visiems vaikams, prezidentas privalo“, – sakė I. Šimonytė.

G. Nausėda kalbėjo: „Jeigu vaikas gauna netinkamą išsilavinimą, jis gauna netinkamą startą. Jis priverstas apgailestauti, kad gimė ne dideliame mieste. Šitaip negali būti ir vaikas privalo gauti kokybišką mokymąsi, nesvarbu, kokioje Lietuvos vietoje begyventų. Nesu tokio mokyklų uždarinėjimo urmu šalininkas.“

Nuomonės sutapo – homoseksualų partnerystė negąsdina

Debatuose kandidatai į prezidentus sulaukė ir klausimo, ar inicijuotų gėjų ir lesbiečių civilinės partnerystės įteisinimą.

G. Nausėda teigė, kad šioje temoje trūksta konstruktyvios diskusijos.

„Mes kalbame apie žmones, kurie nori organizuoti eitynes, kalbame apie kitus žmones, kurie kitoje gatvės pusėje yra apsiginklavę akmenimis. Tai yra tinkama kultūra šiuo metu? Manau, kad šiuo metu šią kultūrą turime keisti“, – aiškino G. Nausėda.

Kandidatas pažymėjo, kad privalo įsivyrauti pagarba kiekvienam žmogui, nesvarbu, kokios seksualinės orientacijos jis būtų.

„Šiandien mes truputį norime užstumti šį politinį traukinį į priekį ir imtis įgyvendinti sprendimus, kuriems didelė dalis visuomenės priešinasi“, – klausiamas, ar inicijuotų homoseksualių asmenų partnerystės įteisinimą, sakė G. Nausėda.

Jis pažymėjo, jei tokia idėja būtų siūloma, kai jai nepritaria katalikiška visuomenės dalis, įsipliekstų dar didesni konfliktai. Tiesa, vėliau G. Nausėda patikslino pritariantis tam, kad homoseksualių asmenų santykiai būtų įteisinti kaip partnerystė Civiliniame kodekse.

„Šie žmonės turi teisę gyventi taip, kaip nori, bet tai nėra santuoka, šeima, kurios samprata yra įtvirtinta Konstitucijoje“, – aiškino G. Nausėda.

I. Šimonytė teigė, kad civilinę partnerystę turėtų turėti teisę sudaryti ir homoseksualūs asmenys.

„Nemažai žmonių gyvena kartu, jie gyvena, nesudarę santuokos, jie turi bendrus klausimus, kuriuos turi spręsti ir tų klausimų sprendimui mes turime sudaryti sąlygas. Lygiai taip pat ir homoseksualioms poroms. Nematau čia jokio skirtumo“, – aiškino kandidatė.

Pasakė, kokiu prezidentu ar prezidente būtų

Paskutinis klausimas kandidatams trečiadienį – kokia ar koks būtų prezidentė ar prezidentas. I. Šimonytė sakė, kad būtų atvira, sąžininga, padori, bendradarbiaujanti, įsiklausanti ir girdinti.

O G. Nausėda sakė, kad galima nuversti kalnus, jei gerbi kitą žmogų, apeliuoji į jo gerąsias savybes, ir tuo jis sakė įsitikinęs dirbdamas savo komandoje.