Lietuvoje

2019.04.16 11:31

Ekspertų verdiktas: kuris kandidatas laimėjo pirmuosius LRT debatus

Andrius Balčiūnas, Aleksandra Ketlerienė, LRT.lt2019.04.16 11:31

Pirmadienį visi devyni kandidatai į prezidentus LRT studijoje surėmė ietis dėl užsienio politikos – skriejo kritika ir dabartinei šalies krypčiai, ir vienas kito atžvilgiu. LRT.lt paklausė debatus stebėjusių ekspertų, kuris iš kandidatų užsienio politikos temoje jiems pasirodė stipriausias, kas nustebino teigiamai, o kas nuvylė, kas labiausiai išsiskyrė iš visų.

5 ekspertai buvo paprašyti kandidatų pasirodymą įvertinti balais. Balus gavo trys geriausiai pasirodę kandidatai (nuo 3 iki 1 balo), likę kandidatai gavo po 0 balų. Geriausiai pasirodė, ekspertų vertinimu, Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) kandidatė Ingrida Šimonytė (11 balų), antrąją ir trečiąją vietas išsidalino nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda (7 balai) ir dabartinis šalies premjeras Saulius Skvernelis (7 balai).

Europos Komisijos narys, Lietuvos socialdemokratų partijos kandidatas Vytenis Povilas Andriukaitis liko ketvirtas (3,5 balo), savarankiškai išsikėlęs Mindaugas Puidokas liko penktas (3 balai), filosofas Arvydas Juozaitis, ekspertų vertinimu, užėmė 6 vietą (0,5 balo), tuo metu Europos Parlamento nariai Valentinas Mazuronis ir Valdemaras Tomaševskis, taip pat ir Centro partijos kandidatas Naglis Puteikis iš ekspertų balų negavo.

Iš konteksto iškrito N. Puteikis

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Šarūnas Liekis LRT.lt sakė, kad labiausiai jį nustebino tai, kad visi kandidatai buvo pakankamai gerai pasiruošę debatams. Vis dėlto, matėsi, kurie iš jų turi viešo kalbėjimo patirties.

„Išsiskyrė būtent tie, kurie turi tokio viešo, profesionalaus šnekėjimo patirtį. Pavyzdžiui, Mazuronis pakankamai raiškiai, gerai šnekėjo. Matosi žmonės, kurie turi truputį patirties ir suvokimo apie užsienio politiką, kiti gi techniškai į tą klausimą žiūri (...). Tas pats, pavyzdžiui, Skvernelis. Skvernelis labiau empiriškas, be teorinių kažkokių išvedžiojimų, faktus suvardina, ir viskas“, – komentavo VDU politologas.

Pasak jo, labiausiai iš konteksto iškrito Naglis Puteikis, kuris kiekvieną užsienio politikos klausimą bandė pritempti prie vidaus socialinės politikos darbotvarkės, vis kalbėjo apie „paprastus žmones“.

„Jis išsiskyrė, truputėlį griovė bendrą tvarką. Tai nereiškia, kad jis blogai šnekėjo, viskas tvarkoje, toks žanras yra leidžiamas“, – sakė Š. Liekis.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriems kandidatams pritrūko tam tikro agresyvumo ginant savo poziciją. Ypač tiems, kurie gynė dabartinį Lietuvos užsienio politikos status quo.

„Žmonės, kurie gynė status quo dabartinės užsienio politikos, ta pati Šimonytė, neturėjo agresijos. Diskusijose pas mus vertina tą vadinamą ryžtingumą ir agresiją, kada žmonės pakankamai agresyviai gina savo laikyseną, savo idėjas, savo poziciją. (...) Mano nuomone, ji (I. Šimonytė – LRT.lt) galėjo kur kas agresyviau ginti savo poziciją, ir neužtenka sakyti, kad viskas yra gerai, reikia iš principo tam tikros inovacijos. (...) Žmonės visą laiką nori inovatyvumo: o ką tu keisi, ką tu galvoji daryti kitaip, ką reikėtų kitaip pateikti“, – sakė Š. Liekis.

Jam taip pat keista pasirodė tai, kad premjeras S. Skvernelis, atsakydamas į klausimus, nuolat žvilgčiojo į paruoštus lapus.

Nustebino M. Puidokas

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologė Dovilė Jakniūnaitė LRT.lt komentavo, kad didesnių staigmenų debatuose nebuvo, visi kandidatai laikėsi pakankamai nuosekliai ir nesiūlė jokių radikalių pokyčių dėl Lietuvos užsienio politikos krypties.

„Tačiau labai akivaizdžiai Mazuronis neturi jokių nuostatų. Nebuvau skaičius apie jį, tai pagal tai, ką aš klausau, aš nesupratau, kaip jis galvoja. Ir man atrodo, kad jis buvo mažiausiai pasiruošęs debatams. (...) Mane nustebino vienas žmogus, formos prasme, tai yra Puidokas. Jis buvo tas, kuris labai stengėsi atrodyti vizualiai gerai – ir gestai, ir kalbėjimo maniera, jis tikrai buvo pasiruošęs. Tik dalykine prasme jis šiek tiek gal šlubuoja. Dėl to, kad jis mažiausiai, man atrodo, žinomas, žmonės galėjo susidaryti apie jį nuomonę, bet sunku vertinti, ar teigiamą, ar neigiamą“, – sakė D. Jakniūnaitė.

Pasak jos, tik keli kandidatai – V. Mazuronis, M. Puidokas, V. Tomaševskis ir V. P. Andriukaitis pabandė švelniau kalbėti apie santykius su Rusija, tačiau ir čia jokių radikalių sprendimų nepakanka.

„Niekas nenuėjo toli kalbėdami apie politinį dialogą, tai vos vos toks bandymas sušvelninti retoriką dėl Rusijos. Dabar labai madinga kalbėti apie tai, kad reikia gerinti santykius su Lenkija, ir kad tai buvo didžiulė klaida (santykių atšalimas – LRT.lt), tai šia prasme nieko netikėto taip pat“, – įvertino politologė.

Ji sako, kad matėsi, jog gerai buvo pasiruošęs S. Skvernelis, tačiau koją jam kišo žvilgčiojimas į popierius ir mažai kontakto su auditorija.

„Jis skaitė skubėdamas ir atrodė kaip mokinukas, kuris viską žino, nori viską parodyti (...). Šimonytė kalbėjo solidžiai ir aiškiai, jos pakankamai nuosekli pozicija. Andriukaitis turi išmanymą, matosi, kad labai aiški nuosekli pozicija, jis nenutolo nuo savo programos“, – sakė politologė.

D. Jakniūnaitė taip išskyrė N. Puteikį, kuris, anot jos, „net nesiruošė kalbėti apie užsienio politiką“.

Kai kuriems tai buvo proginis pakalbėjimas

Klaipėdos universiteto docentas Saulius Šiliauskas LRT.lt sakė, kad iš kandidatų pasisakymų buvo sudėtinga suprasti, kokią vietą užsienio politika užimtų jų darbotvarkėje. „Debatų laiko rėmai, formatas neleido suprasti, kokią vietą užsienio politika apskritai užims jų prezidentavime. Kokia jų prezidentavimo vizija, ir kur ten užsienio politika?“, – klausė politologas.

Apibedrindamas kandidatų pasisakymus jis pažymėjo, jog I. Šimonytė bei G. Nausėda labiausiai palaikė dabartinę Lietuvos užsienio politiką, tuo tarpu kiti kandidatai ją daugiau kritikavo ir siūlė savo sprendimus.

„Matėsi, kad kai kuriems kandidatams užsienio politikos debatai tebuvo proginis pakalbėjimas, kad toliau būtų galima dalyvauti rinkimų kampanijoje, priminti apie save“, – LRT.lt komentavo KU politologas S. Šiliauskas.

Anot politologo, premjeras S. Skvernelis buvo itin gerai pasiruošęs atsakyti į įvairius užsienio politikos klausimus: „Matosi, kad jo komanda dirba ir rinkimuose dalyvaujama rimtai. (...) Matėsi, kad neblogai ilgesnėms diskusijoms, tiesa, kituose formatuose buvo pasiruošę ir G. Nausėda bei I. Šimonytė, kurie kartojo gerai nušlifuotas, aiškias frazes.“

S. Šiliausko nuomone, A. Juozaitis taip pat pateikė įdomių idėjų, o visus debatus savo pasisakymais pagyvino N. Puteikis.

„Akivaizdu, kad nuomonės išsiskyrė, o rinkėjai galėjo pamatyti, kad rinktis yra iš ko. Buvo pasiūlytos skirtingos užsienio politikos, nuosaikesnė politika, kitokia su kaimynais, kitokia negu dabar prezidentės vykdoma politika. Arba, yra tokių kandidatų, kurie siūlo tęsti dabartinę vakarietišką politiką. (...) Rinkėjai pamatė skirtumus, bet ar vien užsienio politika rems kandidatų populiarumą? Daug lems būsimi debatai“, – LRT.lt sakė KU politologas S. Šiliauskas.

Rusija negalėtų paremti tik trijų kandidatų

Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) vyr. analitikas Marius Laurinavičius debatuose išsakytas kandidatų  pozicijas, įvertino pagal tai, kaip į šias nuomones galėtų reaguoti Kremliaus režimas – kurie kandidatai galėtų būti matomi kaip palankūs Rusijos valdžiai, o kurie nusiteikę priešiškai.

„Deja, turėjau padaryti išvadą, kad vertinant tik vakarykščius debatus, Rusija negalėtų paremti tik pagrindinių kandidatų – I. Šimonytės, G. Nausėdos ir S. Skvernelio. (...) Tačiau visų kitų poziciją, deja, Rusija galėtų paremti“, – LRT.lt sakė politologas.

Jo nuomone, dėl premjero S. Skvernelio pozicijos priimtinumo kyla neaiškumų, mat debatuose kandidatas deklaravo visiškai priešingą poziciją savo ankstesniems pasisakymams persvarstyti santykius su Rusija, taip pat jo pasisakymai skyrėsi nuo šiandien vyriausybės įgyvendinamos politikos Kinijos atžvilgiu.

„Dėl pono S. Skvernelio negalime būti tikri, kad tikrai atstovauja tai pozicijai, kurią vakar deklaravo, arba kodėl ji pasikeitė“, – sakė M. Laurinavičius.

Jo teigimu užsienio politikai skirtuose debatuose V. Tomaševskis ir M. Puidokas kartojo Kremliaus propagandos klišes: „Šie du kandidatai ne tik radikaliai siūlė viską keisti, jie iš esmės kalbėjo kaip iš Rusijos propagandos vadovėlio. Tai ne tik klausimai apie santykius su Rusija, bet ir bendras kontekstas.“

Pasigedo ambicijos

Savo ruožtu VU TSPMI politologė Margarita Šešelgytė debatuose labiausiai pasigedo ambicijos ir vizijos. Anot jos, šie debatai parodė, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetai yra gana aiškūs ir dėl jų niekam nekyla klausimų, ir nors tikėtasi didesnių skirtumų tarp kandidatų, jų nuomonės radikaliai neišsiskyrė.

„Man didžiausias klausimas, ar buvo apmąstyti žingsniai, kaip pasiekti tam tikrus tikslus, ko aš iš tiesų neišgirdau. Kalbėjo tiek Nausėda, tiek Šimonytė apie tam tikrą ambiciją užsienio politikoje. Nausėda sakė, kad mūsų ankstesnė užsienio politika, kai mes stojome į NATO, į ES, buvo ambicinga, ir kažkur ta ambicija numirė, mūsų regiono lyderio idėja buvo nepakankamai įgyvendinta, ir Šimonytė žavėjosi (Emmanuelio) Macrono ambicija, kalbant apie europinius reikalus, bet tos ambicijos jų pasisakyme aš pasigedau“, – sakė politologė.

Ji taip pat pasigedo iš kandidatų aiškesnės pozicijos ir vizijos Europos atžvilgiu. Anot M. Šešelgytės, Europos ateities klausimas šiuo metu yra itin svarbus, mūsų žemyne vyksta daug svarbių pokyčių ir procesų, tačiau kandidatai į Lietuvos prezidentus aiškios vizijos ar krypties neišsakė.

„Ambicija ir vizija kaip mažai valstybei būtų svarbus dalykas, nes tai leistų mums iššokti šiek tiek daugiau nei esame pagal savo svorį ir galią, ir pasiekti daugiau“, – įsitikinusi politologė.

M. Šešelgytė išskyrė I. Šimonytės pasisakymą apie vieną iš Lietuvos tikslų užsienio politikoje.

„Ji kalbėjo, kad Lietuvos vienas iš tikslų užsienio politikos yra būti solidžiais ir solidariais partneriais, kad mums svarbu girdėti, ką mūsų partneriai sako, o ne užsisklęsti savuose siauruose interesuose. Jeigu tai ateitų į Lietuvos užsienio politiką, tai būtų labai gerai“, – sakė politologė.

Jos vertinimu, V. P. Andriukaitis pasirodė neblogai, jo pastebėjimai buvo ne iš piršto laužti. Kai kuriais klausimais jai gerą įspūdį padarė ir Valentinas Mazuronis. I. Šimonytė, anot jos, turi nuoseklumą, ji kalba apie Vakarų pasaulį, Vakarų vertybes, kurių reikia laikytis. G. Nausėda, jos vertinimu, sugeba kalbėti artikuliuotai, paprastai, tačiau iš šio kandidato ji pasigedo vertybinio nuoseklumo.

„Skvernelis šnekėjo kaip premjeras, matosi, kad žino daug praktinių dalykų. Bet vizijos vėlgi kažkokios nemačiau. Kas yra įdomu, kad jo užsienio politika skiriasi tiek nuo Šimonytės, tiek nuo Nausėdos. Jeigu jie kalbėjo apie status quo, tai Skvernelis išsakė judėjimą link JAV, ir čia šiek tiek man kyla nerimas, nes vėlgi parama JAV ir priėmimas kaip strateginio partnerio, kurio žingsniai negali būti kvestionuotini, ir turi būti besąlygiška parama, man atrodo, kad viena vertus yra pavojinga, antra vertus, galima pasimesti savo vertybėse“, – mano M. Šešelgytė.

Naujausi

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius