Lietuvoje

2019.04.13 22:35

Lietuva ir Latvija niekaip nesutaria dėl jūros sienos: tokia situacija tęsiasi jau du dešimtmečius

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.04.13 22:35

Dvišalę sutartį dėl sienos nustatymo 1999-aisiais ratifikavo tik Lietuva. Tuo metu Latvija siekia pirmiausiai pasirašyti ekonominį susitarimą, ištirti jūroje esantį naftos telkinį, kurio didžioji dalis yra Lietuvos teritorijoje ir tada baigti sienos įteisinimą, nors sutartyje numatyta atvirkščiai – pirmiausia sienos įteisinimas, o ekonominis susitarimas – po to.

Sutartis dėl jūros sienos nustatymo pasirašyta 1999-ųjų vasarą ir mūsų šalies Seimas ją netrukus ratifikavo. Naujoji siena padidino Lietuvos vandenis maždaug dešimčia tūkstančių kilometrų.

Ratifikuoti sutartį Latvija delsia iki šiol. Ji siekia, kad Lietuva pirmiau pasirašytų susitarimą dėl ekonominio bendradarbiavimo kontinentiniame šelfe. Nors Jūros sienos sutartyje numatyta priešingai – pirmiau ją ratifikuoti, o paskui susitarimas. Latvijos užsienio reikalų ministerijos pozicija kol kas nesikeičia.

„Latvijos užsienio reikalų ministerija suinteresuota tęsti darbą, tyrinėjant ir naudojant pasienio resursus tam, kad būtų plėtojamas Ekonominio bendradarbiavimo susitarimas. Taip pat tęsti darbus drąsinama ir Lietuvos pusė.

Mūsų manymu, Ekonominio Bendradarbiavimo Susitarimas gali būti pristatytas ratifikavimui bendrame pakete, kuris palengvintų Jūrų sienų susitarimo ratifikaciją. Visgi, Jūrų sienų susitarimas yra Latvijos parlamento kompetencijoje.“ – teigia Latvijos užsienio reikalų ministerija.

Daugiau nei prieš dešimtmetį Latvijos parlamentarai, kad ratifikuotų sutartį, mainais siūlė per pusę pasidalinti vieną iš stambesnių naftos telkinių, nors beveik visas jis – Lietuvos vandenyse. Lietuva su tuo nesutiko.

„Latvija turėjo daugiau geofizinių duomenų. Ir tai, ar jie ir patys interpretavo, ar švedai jiems kažką darė, nežinau, mes tokių duomenų neturime, nes informacija nesikeičiame.

Žinau, kad prieš kelis metus buvo duotas leidimas ir išgręžtas gręžinys, o pernai leidimas išduotas kitam telkiniui. Toje ginčytinoje teritorijoje galėtų būti 8 mln. tonų geologinių naftos išteklių iš kurių 2-3 mln. tonų galėtų būti išgauta“, – pastebi Geologijos tarnybos Giluminių tyrimų sk. vedėja Jurga Lazauskienė.

Tokią situaciją, kai dvi valstybės 20 metų neturi galiojančios jūros sienos, mūsų užsienio reikalų ministras vadina paradoksalia.

„Prieš kelis metus Latvijos ūkio ministerija buvo paskelbusi žvalgymo konkursą, nors to būti neturėtų. Jų teigimu, tas konkursas neįvyko, tačiau to vis tiek neturėtų būti.

Bet mes žiūrime į tai praktiškai, o kiek ten galėtų būti angliavandenilių ar naftos, čia jau kitas klausimas. Kadangi zona yra bendra, ir turėtume bendrai tirti, bet tą reikėtų daryti sutartyje nustatytu laiku“, – pasakoja Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Buvęs Latvijos parlamento narys Romualdas Ražukas mano, kad susitarimo būtų galima pasiekti jei vienu metu latviams būtų pasiūlytos dvi sutartys.

„Latvija galvoja, kad gerai, ratifikuosim sienos sutartį, bet kur garantija, kad Lietuva pasirašys ekonominę sutartį? O Lietuva galvoja – jei mes pasirašysime ekonominę sutartį, tai kur garantija, kad Latvija ratifikuos jūros sienos sutartį?

Reikia ekonominės sutarties, kuri būtų perduoda Latvijos Seimui, nes manau, kad jei abi sutartys bus kartu, tokiu atveju latviai balsuos ir sienos sutartis bus ratifikuota“, – svarsto R. Ražukas.

Oficialiai teigiama, kad tokia situacija neturi įtakos dvišaliams santykiams.

„Svarbiausia šiuo atveju net ne ekonominiai klausimai, kuriuos patiria abi šalys vien dėlto, kad neratifikavus sutarties, negalima pasirašyti susitarimo ir atlikti tyrimų, kurie susiję su gamtinių išteklių paieška ir jų eksploatavimu.

Svarbesnė yra reputacija, kurią šis neišspręstas klausimas daro Baltijos šalims“, – sako VU TSPMI direktorius prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas.

Pasak Seimo užsienio reikalų komiteto narių, kito tokio atvejo, kai dvi valstybės nesusitaria dėl jūros sienos, Europos Sąjungoje nėra.

Tačiau net 50 metų užtruko Rusijos ir Norvegijos derybos, kol buvo įteisinta sutartis dėl akvatorijos ribų ir bendradarbiavimo Barenco jūroje bei Arkties vandenyne.

Reportažą šia tema galite žiūrėti LRT TELEVIZIJOS laidos „Panorama“ vaizdo įraše nuo 00 min. 55 sek. iki 05 min. 00 sek.

Panorama

Parengta pagal Salomėjos pranaitienės reportažą.

Paieškos rezultatai

20180218

Įkelk naujieną

Nuotraukos
Nuotraukos
Kelkite nuotraukas tiesiai iš kompiuterio arba spauskite pridėti nuotrauką/as
Nuorodos į audiovizualinę informaciją
Autorius