Pajūrio regioniniame parke stovinčios sodybos interjerą kūrusi dizainerė Monika Skrodenė vadovavosi estetikos, natūralumo, pagarbos aplinkai ir istorijai principais.
Modernūs lietuviški namai
Ketveri metai. Tiek laiko praėjo, kol studijos „Moskro“ įkūrėjos dizainerės M. Skrodenės planuotas namo interjeras įgavo formą. Pajūrio regioniniame parke, vienkiemyje esančios sodybos interjere, ji norėjo perteikti nuotaiką, kurią kuria sodybą juosiantis miškas ir netoliese banguojančios jūros nuojauta.
„Lietuviškumo, miško jausmą natūraliai norėjosi sukurti ir sodybos viduje. Taip atsirado baltiškais raštais raižyti laiptų turėklai ir pertvaros. Nenorėjome tradicinio kaimiško stiliaus, ieškojome modernaus lietuviško dizaino. Norėjosi ir sodrių spalvų, ir tradicinių raštų, molio tinko sienų moderniame kontekste“, – apie interjero idėją kalba dizainerė M. Skrodenė.
Lietuviškumo, miško jausmą natūraliai norėjosi sukurti ir sodybos viduje. Taip atsirado baltiškais raštais raižyti laiptų turėklai ir pertvaros.
Baltišką tapatybę deklaruojantys elementai pasitinka vos įžengus pro duris. Namo prieškambaris suformuotas iš tautiniais raštais perforuotos sienelės ir spintos. Juos atspindi prieš esantis veidrodis, vizualiai išplečiantis erdvę. Prisirpusios vyšnios raudonumo spinta atlieka dvejopą funkciją: prieškambaryje tarnauja kaip spinta, poilsio zonoje – kaip TV baldas.
Iš prieškambario patenkama į aukštą gyvenamąją patalpą. Siekiant sustiprinti architektūrinį vientisumą, lubos iškaltos medinėmis lentomis, vizualiai apgaubiančiomis erdvę ir kuriančiomis šiltą, uždarą tūrį.
Erdvę užpildo ant grubios virvės pakabintų stiklinių šviestuvų kompozicija, prie kurių pagal spalvą dera tekstūriniais metalo spalvos dažais nudažyta konstrukcinė kolona.
M. Skrodenė sako, kad svarbų vaidmenį erdvėje atlieka ir per įvairiaformius langus sklindanti šviesa, ir namą supančių beržų kamienai.
Rizika dėl spalvos pasiteisino
Visos medžiagos ir baldai parinkti vadovaujantis estetikos ir natūralumo principais. Interjere – lubų ir sienų apdailoje, balduose – vyrauja natūralus medis. Grindims pasirinkta kamštinė danga, suteikianti juntamo minkštumo ir komforto.
Visuose namuose atsikartoja skirtingo intensyvumo vyšninės spalvos atspalviai. Kiekvienoje patalpoje jie šiek tiek skiriasi – taip išlaikomas vientisumas, bet išvengiama nuobodumo ir štampavimo įspūdžio.
Tradiciniams lietuviškiems interjerams būdinga prisirpusių vyšnių raudonumo spalva, kaip pastebi dizainerė, šiandien nėra labai populiari. Nors šeimininkus dėl spalvos įtikino nesunkiai, M. Skrodenė pripažįsta, kad lengviau atsikvėpė tik pamačiusi galutinį rezultatą ir nuoširdžią patenkintų šeimininkų reakciją.
„Kai projektavome ir kūrėme vizualizacijas, jie neparodė nerimo, bet kai sustatėme pagamintus vyšninius baldus, klientė išdrįso pasakyti: man taip gražu, nors taip bijojau“, – užsakovų parodytu pasitikėjimu džiaugiasi M. Skrodenė.
Vyšninius akcentus papildo iš namo fasado persikėlusi blausesnė mėlyna ir jūros, ir smėlio nubalinto medžio spalva, atsikartojanti apdailoje ir virtuvės balduose.
„Durys ir virtuvės baldai vėlgi pagaminti per tą modernią prizmę, sukultūrintai, nors atrodo lyg būtų sukalta iš lentų, o vertikalus raštas atkartoja namo fasadą“, – apie tradicijos ir modernumo derinimą kalba interjero dizainerė.
Papildomų spalvų ir gyvybės interjerui suteikia šeimininkų pageidavimu laiptinėje atsiradusi biblioteka.
Antresolėje įrengtas darbo kambarys, iš kurio galima apžvelgti svetainę, šeimininkų miegamasis, vonios kambarys ir tualetas. Šviesinto ąžuolo lubų apdaila, anot dizainerės, miegamajame kuria jaukaus prieglobsčio įspūdį. Galvūgalio sienoje įrengta augalų raštais drožinėta vyšninės spalvos spintelė, prie kurios stilistiškai dera toršeras su akmeniniu staleliu ir masyvaus metalo suoliukas.
Vonios kambario puošmena – medinė spintelė su raudono akmens stalviršiu ir dubens formos praustuvu. Patalpos sienoms ir vonios indui naudota šlapią smėlį primenanti dirbtinio akmens apdaila.
Dėmesys augintinių poreikiams
Kartu su šeimininkais namuose gyvena du šunys ir katinas. Interjero dizainerę maloniai nustebino užsakovų santykis su keturkojais šeimos nariais, ramus požiūris į galimus įbrėžimus ar kitas žymes interjere.
Šeimininkai augintiniams netaiko jokių specialių ribojimų, atvirkščiai – įrengdami namus, daug dėmesio skyrė jų patogumui ir laisvei. Kad šunys savarankiškai galėtų išeiti ir pareiti iš lauko, katilinės duryse įrengtas langelis.
Augintiniams skirta ir po laiptais esanti erdvė – čia įrengti stalčiai jų reikmenims ir maistui. Namų šeimininkų simpatijas gyvūnams išduoda prieškambaryje esantis šuns formos medžio masyvo suolas.
Jį, kaip ir daugumą namų baldų, gamino lietuvių meistrai.
