Stand-up komedijos žanrui Lietuvoje sparčiai augant, kartu keičiasi ir komedijos scena bei publikos lūkesčiai. Komikas Evaldas Jasaitis organizatorių pranešime žiniasklaidai neslepia, jog šiandien nebeužtenka vien gero humoro jausmo – vis svarbesnė tampa drąsa kalbėti temomis, kurios nėra itin patogios.
Komedija – įrankis „suvirškinti“ emocijas
Nors iš šalies gali atrodyti, kad komiko darbas tėra juokinti kitus, pačiam Evaldui humoras pirmiausia yra būdas susitvarkyti su vidiniais išgyvenimais.
„Man humoras visada buvo būdas „suvirškinti“ emocijas, kadangi jos vis dar – vaiko lygio“, – sako jis, pabrėždamas, kad būtent juokas padeda jam suprasti vidinius dalykus, kurie ne visada lengvai paaiškinami.
Pasak Evaldo, šis mechanizmas susiformavo dar vaikystėje ir veikia iki šiol – jis išgyvena emocijas ne tradiciniais būdais, o paverčia jas juoku. Tiesa, kartais tai nuveda į visiškai netinkamas situacijas: „Nėra nieko absurdiškiau už suaugusį vyrą, kuris net per laidotuves nesugeba susilaikyti nejuokavęs.“
Paklaustas apie tai, apie ką niekada nejuokautų, E. Jasaitis sako, kad ribas jam nubrėžia ne pačios temos, o tai, kaip jis jas pateikia ar geba apie jas kalbėti.
„Nejuokauju tik tomis temomis, kuriose jaučiuosi kvailas ar nepakankamai išprusęs parašyti gerą juokelį. Tačiau turiu vieną konkrečią taisyklę – humoras neturi tapti priemone engti silpnesnius. Reikia žiebti į snukį tiems, kas turi galios. Arba pačiam sau“, – teigia jis.
Kartu su amžiumi, anot komiko, komedijoje atsiranda ir naujų temų, kurios anksčiau nebuvo tokios aktualios.
„Artėjant trisdešimtmečiui neišvengiamai pradedi ieškoti senėjimo ženklų. Galbūt jų dar ir nėra, bet baimė, kad tuoj būsiu kriošena – visai reali. Tos baimės vedamas pradėjau daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir vis dažniau savęs klausiu, ar įmanoma tą senėjimą bent kiek pristabdyti“, – juokiasi Evaldas.
Visi juokeliai – iš realaus gyvenimo
Svarbi E. Jasaičio kūrybos dalis – santykiai. Šiuo metu jis yra sėkmingai vedęs jau metus, tad ir jo pasirodymuose netrūksta atvirų prisipažinimų apie „ilgus metus“ santuokoje. Tačiau Evaldas pabrėžia – kad ir kaip sunku būtų patikėti, istorijos, kurias jis pasakoja, nėra išgalvotos.
„Deja, visos mano programose pasakojamos istorijos yra tikros. Aišku, jas suvynioju į gražų popieriuką, nes nuobodžių pasakojimų niekas nenori klausyti“, – juokaudamas sako Evaldas, o jo žmonai belieka su tuo susitaikyti.
Publika tapo rimtesnė
Per ketverius metus surengęs keturis solinius komedijos turus po Lietuvą E. Jasaitis sako aiškiai matantis, kaip per tą laiką pasikeitė ne tik jis pats, bet ir publika. Anot jo, šiandien žiūrovai tampa vis reiklesni.
„Visuomenė, o kartu ir publika, tampa vis rimtesnė. Daug daugiau reikia padirbėti rašant programą, nes kitaip žiūrovas labai greitai pajus, kad ji vidutiniška. Tačiau kartu su metais ir patirtimi jaučiuosi vis laisvesnis, nes matau, kad publika tai vertina. Juk žmonės į stand-up pasirodymus ateina atsipalaiduoti ir pasijuokti“, – sako jis.
Anot komiko, tai natūrali raida – Lietuvoje daugėjant stand-up kūrėjų, auga ir konkurencija, o publika vis dažniau atsigręžia į užsienio komediją, todėl natūraliai kyla ir komedijos kartelė. Tai, pasak jo, nėra problema, o veikiau būtina sąlyga augti.
