Kol Žuvinto ežeras dar sukaustytas ledo, Amalvo polderis tapo bene labiausiai vandens paukščius viliojančia vieta Žuvinto biosferos rezervate. Pavasarinės migracijos metu čia susitelkia tūkstančiai sparnuočių, ieškančių poilsio ir maisto vietų, pasakojama Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos atsiųstoje informacijoje.
Kovo 12 d. atliktos apskaitos duomenimis, Amalvo žemapelkės plotuose užregistruota 5847 vandens paukščiai – tai didžiausias čia kada nors fiksuotas skaičius. Tarp jų gausiausios buvo cyplės – 3970, didžiosios antys – 576, rudagalvės kryklės – 610, laukiai – 140, smailiauodegės antys – 81, baltieji garniai – 80, gulbės nebylės – 61, pilkosios gervės – 42, rudagalviai kirai – 230, pilkosios žąsys – 20.
Taip pat stebėtos gulbės giesmininkės, klykuolės, pilkosios antys bei du jūriniai ereliai. Į šią apskaitą dar neįtrauktos Amalvo apylinkėse besilaikančios žąsys – tundrinės, baltakaktės ir kitos rūšys. Dienomis jos maitinasi aplinkinėse pievose ir laukuose, todėl jų skaičius gali siekti dar 10–15 tūkstančių.
Kas yra Amalvo polderis?
Amalvo polderis – tai žmogaus suformuota vandens reguliavimo teritorija, atsiradusi 20 a. melioruojant Amalvo žemapelkę. Polderis įrengtas tam, kad būtų galima reguliuoti vandens lygį pievose ir taip sudaryti sąlygas žemės ūkiui. Tačiau laikui bėgant ši vieta tapo itin svarbia šlapynių buveine vandens paukščiams.
Reguliuojamas vandens lygis leidžia pavasarį užlieti pievas negiliu vandeniu. Tokios sąlygos ypač palankios migruojančioms antims, gulbėms ir kitiems vandens paukščiams, kurie tarp žolių randa gausų maisto šaltinį ir saugią vietą poilsiui.
Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos ekologas Arūnas Pranaitis pabrėžia šios vietos svarbą paukščiams. „Amalvo polderis pavasarinės migracijos metu tampa viena svarbiausių vandens paukščių susitelkimo vietų Žuvinto biosferos rezervate. Negiliai užlietos pievos suteikia puikias sąlygas antims, gulbėms ir laukiams maitintis bei pailsėti kelionės metu“, – sako jis.
Vandens matuoklių duomenys rodo, kad šiemet Amalvo pievos negiliai užsemtos, todėl tarp žolių paukščiams yra pakankamai vietos plaukioti ir maitintis. Vandens lygis polderyje šiuo metu yra keliolika centimetrų aukštesnis nei pernai, nors iki 2021 metų lygio dar trūksta daugiau nei pusmetrio.
Kur stebėti paukščius?
Amalvo polderį patogu stebėti iš Lietuvos ornitologų draugijos įrengto stebėjimo bokštelio. Ypač įspūdinga čia lankytis anksti ryte, kai saulė dar nespigina į akis, o virš pievų kyla tūkstančių paukščių šurmulys.
Virš vandens telkinių dažnai patruliuoja ir vadinamieji vandens paukščių „piemenys“ – jūriniai ereliai, kurie beveik nesitraukia iš savo medžioklės plotų.
Lankytojams rekomenduojama automobilius palikti prie siurblinės ir iki stebėjimo bokštelio paeiti pėsčiomis. Toks trumpas pasivaikščiojimas leidžia netrukdyti paukščiams ir suteikia galimybę dar geriau pajusti šios unikalios šlapynės gamtos ritmą.
