Kristina Tamulevičiūtė birželį sulaukė savo poezijos knygos „Namai“ pasirodymo, o rudeniop sulauks dar vienos, tik tai jau bus nėrinių scemų knyga anglų kalba. Įvairias veiklas derinanti menininkė LRT.lt sakė, kad kelias sritis pasirinko dėl to, kad nereikėtų sėdėti biure – darbo jame yra ragavusi, tai buvo ne šiaip kur, o Europos Parlamente Liuksemburge, bet pasirodė labai nuobodu.
Dabar Kristina daug laiko skiria savo vaikams – jiedu su vyru augina 1,5 m. sūnų ir 7-erių dukrelę. Bet kai mažasis užmiega ar jį prižiūri artimieji, ji verčia knygas, pati kuria poeziją arba neria vąšeliu ir sudarinėja nėrinių schemas, kurias parduoda internetu.
Kristina baigė lietuvių filologijos ir slovėnų kalbos studijas Vilniaus universitete, paskui stažavosi Liublianos universitete (Slovėnija) ir Sarajevo universitete (Bosnija ir Hercegovina). Magistrantūroje nusprendė kryptį pakeisti ir baigė politikos mokslus Bolonijos universitete (Italija), dar kiek pasvarsčiusi baigė ir vertimo specialybės magistrantūrą Kaune.
Kurį laiką moteris dirbo vertėja Europos Parlamente Liuksemburge, vertė rimtus politinius ir teisinius tekstus. „Sekėsi gerai, bet jaučiau, kad toks darbas ne man, jis buvo neįdomus, jame jaučiausi neišsipildžiusi. Grįžau į Lietuvą ir ėmiausi versti pirmąją knygą – ji buvo apie žvalgybos istoriją“, – pasakojo Kristina.
Dabar ji jau yra išvertusi apie 40 knygų (įskaitant vaikiškas knygeles, su kuriomis darbo gerokai mažiau) iš anglų, slovėnų, bosnių kalbų. Yra išleidusi ir tris savos kūrybos knygas, dvi poezijos ir esė rinkinį, o jos eilėraščių knyga „Gyvybė“ 2024 m. pateko į geriausių lietuvių poezijos knygų penketuką.
Pirštinaitės su kaukolėmis ir megztiniai su voratinkliais
Be to, kai prieš septynerius metus susilaukė dukrytės, Kristina atsiminė vieną primirštą veiklą – nėrimą vąšeliu. Nerti ją vaikystėje išmokė prosenelė. Mokydamasi mokykloje Šiauliuose, nusinerdavo sau įvairių drabužių ir aksesuarų, kad išsiskirtų iš minios – ji klausėsi sunkesnės muzikos ir prijautė gotų judėjimui, tad ir rengėsi atitinkamai.
Kai augindama dukrelę Kristina vėl ėmė nerti, paaiškėjo, kad jos nėriniai domina gotų subkultūros atstovus ir jiems prijaučiančiuosius iš viso pasaulio.
„Pradžioje nemaniau, kad iš to išeis tegul ir nedidelis verslas – tiesiog norėjau atsiminti tai, ką išmokau iš prosenelės, ir iš nieko sukurti kažką. Savo nėriniais neprekiauju, prekiauju jų schemomis: pagal nusipirktas instrukcijas žmonės patys nusineria tai, ko nori, ir norinčiųjų netrūksta“, – pasakojo Kristina.
Tiesa, jos kuriamos schemos skirtos įvairiems dydžiams, ir, kad viskas būtų gerai apskaičiuota, ji rengia testavimus – testuotojos iš įvairių šalių neria pagal jos instrukcijas ir dalijasi atsiliepimais. Padėjėjų yra buvę iš Filipinų, Brazilijos, Pakistano ir įvairiausių kitų šalių.
Pašnekovės instagramo paskyra „lunarstill_gothic“ turi 15 tūkstančių sekėjų, ir tai yra nemažai, turint omenyje, kad jos darbai skirti nišinei žmonių grupei.
Pirmasis Kristinos darbas, tapęs „bestseleriu“, buvo kaukolinių pirštinaičių schema – tikriausiai prisidėjo tai, kad prekybą pradėjo prieš Heloviną. Didelio dėmesio sulaukė ir jos nertas megztinis su voratinkliu.
„Na, o lūžis įvyko, kai viena kanadietė pasidalijo socialiniuose tinkluose vaizdo įrašu, kaip pagal mano schemą nusinėrė apykaklaitę ir ją nešioja, ir tą įrašą peržiūrėjo apie 3,5 milijono žmonių (net nežinau, kodėl, jis nebuvo niekuo ypatingas) – tada ir mano instagramo paskyra tiesiog sprogo“, – pasakojo pašnekovė.
Jautėsi kaip karalienė
Vieną dieną su kūrėja susisiekė viena amerikiečių leidykla, pasiūliusi išleisti jos nėrinių schemų knygą. „Kai jie man parašė, pradžioje tuo nepatikėjau – juk šiais laikais internete sukčiai sugalvoja daug būdų, kaip išgauti asmens duomenis ir prisijungimus. Daug „gūglinau“, radau tą leidyklą ir su manimi susisiekusios jos atstovės „LinkedIn“ paskyrą, viskas atrodė tikra – galiausiai tuo įsitikinau, kai susisiekėme vaizdo skambučiu“, – pasakojo nėrėja.
Tuomet ji kibo į darbus – reikėjo nėrinius sukurti ir aprašyti, profesionaliai nufotografuoti. Taip pat reikėjo nufotografuoti daug žingsnių iš paties nėrimo proceso – tą autorė darė pati, tik reikalingas specialus apšvietimas – negali fotografuoti, tarkim, vakare, kai vaikai užmiega.
Be to, Kristinai, nors ir puikiai mokančiai anglų kalbą ir iš jos verčiančiai knygas, teko anglų kalbos pasimokyti iš naujo – juk turėjo paruošti savo nėrinių aprašymus, o tam reikia žinoti įvairius specifinius terminus.
„Tiesa, mane labai palaikė leidyklos kolektyvas. Buvo ir kalbos, ir techninė redaktorė, kuri tikrino schemas – juk kažkur netyčia praleidus vieną akį visa schema gali sugriūti. Rūpinosi ir rinkodaros komanda, ji net paruošė planus, kada ką skelbti instagrame (nors influencere būti neplanavau, turbūt nelabai ir moku ja būti). Visa leidyklos komanda mane labai palaikė – net jei nepasisekdavo kažko padaryti, jie mane motyvuodavo ir jausdavausi kaip karalienė“, – pasakojo Kristina.
Jos knyga „Crouchet Like a Goth“ („Nerk vąšeliu kaip gotas“) JAV sandėliuose pasirodo rugpjūtį, kiek vėliau ji pasieks ir Europos bei Australijos rinką.
Sunkiai įrodoma kūrinio vagystė
Su amerikiečiais leidėjais bendradarbiavimas vyko sklandžiai, o štai su sukčiavimu Kristina susidūrė kitaip, kai sumanė savo sekėjams padovanoti vieno nėrinio, pirštinaičių su kaukolytėmis, schemą. Beje, tas pirštinaites testavo viena amerikietė, kuriai buvo diagnozuotas potrauminio streso sindromas, o nėrimas ją ramindavo ir padėdavo išvengti nerimo priepuolių.
„Kai susirinko 10 000 sekėjų, leidau jiems tą schemą parsisiųsti už dyką. Ir gerokai vėliau pamačiau, kad viena rumunė instrukciją, kaip nerti tas pirštinaites, įkėlė į „Youtube“ kaip savo darbą. Tapo labai apmaudu, tai yra intelektinės nuosavybės vagystė – taip, aš schemą žmonėms dovanojau, bet tikrai neleidau jos naudoti kaip savo“, – pasakojo Kristina.
Ji pripažino, kad įvairių nėrinių su kaukolėmis internete daugybė, tačiau ji puikiai atsimena, kaip atidžiai skaičiavo akis, kad kaukolytė tilptų ant plaštakos – ir visi tie skaičiai sutampa, tad tai negali būti sutapimas.
Tiesa, Kristina dėl to niekur nesikreipė (plagiatorė savo filmuką įkėlusi jau gana seniai), o panašias autorystės vagystes dizaineriai patiria nuolatos, ir kelią tam užkirsti pernelyg sudėtinga.
Lietuvius supažindino su bosniu ir slovėnu
Paklausta, ar labiau džiugina rudenį pasirodysianti angliška jos nėrinių knyga, ar birželį pasirodžiusi jos eilėraščių knyga „Namai“, autorė sakė, kad sunku ir lyginti, nes jų pobūdis labai skiriasi.
„Galiu pasidžiaugti ir tuo, kad apskritai šie metai man sėkmingi – pasirodė ir dar pasirodys trys mano verstos knygos. Leidykla „Slinktys“ išleido mano verstą bosnių autoriaus Nenado Veličkovićiaus satyrinį romaną „Sachibas. Impresijos iš depresijos“. Autorių pavyko pasikviesti į „Knygų mugę“, atėjo nemažai žiūrovų, o vėliau sulaukėme ir teigiamų atsiliepimų, kad tai – linksma ir nuotaiką kelianti knyga.
Taip pat rudenį pasirodys poetinis distopinis slovėnų autoriaus Alešo Štegerio romanas „Neverendas“ (čia dera ir poezija, ir politika, kaip ir mano gyvenime), be to, rudenį skaitytojams pristatysime kroatų poetės Marijos Dejanovič knygą. Smagu ir tai, kad rudenį Dotnuvos vienuolyne vyks festivalis „Gotų naktis“, kuriame aš būsiu atsakinga už literatūrinę dalį ir vesiu kūrybinio rašymo dirbtuves“, – pasakojo menininkė.
Paklausta, ar visgi nesunku suderinti nėrimą ir vertimus bei literatūros kūrimą, ji sakė, kad pati to norėjo – iš kelių veiklos sričių pragyventi paprasčiau nei iš vienos. Be to, moteris norėjo darbo, kurį galėtų dirbti iš namų, nes visgi svarbiausia gyvenime dabar jai atrodo pakankamai dėmesio skirti šeimai.
