„Kai prieš 20 metų pradėjau sodininkauti, daugelis norėjo tik vejos ir poros pušaičių. Dabar viskas gerokai pasikeitė“, – LRT.lt sako agronomas ir laidos „Sodininko kalendorius“ kūrėjas bei vedėjas Tautvydas Gurskas, kurio patarimai tapo kelrodžiu visiems, puoselėjantiems ir kuriantiems savo sodus bei kiemus. T. Gurskas džiaugiasi, kad ir vasarą „Sodininko kalendorius“ neatostogaus – laukia daugybė patarimų ir naudingos informacijos.
– Ar pasibaigus pirmam televiziniam sezonui, jau ir televizijos eteryje jaučiatės taip pat užtikrintai kaip besidarbuodamas sode?
– Ir taip, ir ne. Žiemą tobulinau lietuvių kalbos žinias, lankiau kursus ir supratau, kiek daug praėjusiame sezone dariau kalbos klaidų. Dėstytojai Linai netgi sakiau, kad įvarys man fobiją prabilti, nes bijosiu suklysti. (Nusijuokia.) Taigi dar ir dabar nėra viskas taip paprasta – dirbdamas prieš kameras turiu ne tik sekti jų darbą ir pastebėti, kur turiu pasisukti ar pažiūrėti, bet ir pagalvoti, ką noriu parodyti, pasakyti ir ar kalbu taisyklingai.
– Kaip atsakingai žiūrite į savo pareigas. Visada esate toks maksimalistas ir perfekcionistas?
– Ne, tačiau tai, kas man tikrai patinka, noriu atlikti kiek įmanoma geriau.
– Veikiausiai žiūrovai klaidų nepastebi, jiems svarbiausi jūsų patarimai, kaip pasirūpinti sodu. O jums pačiam darbai sode yra vargas ar poilsis?
– Tiesiog gyvenimo būdas. Atrodo, visą dieną kažką darai, krapštaisi, kažką vežioji, todėl vakare jautiesi pavargęs, bet tai yra malonus nuovargis – viduje jautiesi labai pailsėjęs, tai – savotiška meditacija. Žiūri ir džiaugiesi.
– Ar daugiau laiko skiriant televizijai ir kitiems darbams jūsų sodas nenukenčia?
– Iš tiesų, norėdamas jam skirti daugiau laiko, susimažinau kitų veiklų. Neskaičiuoju smulkių darbelių, kuriuos kasdien padarai praeidamas (pakedeni mulčą, kažką pabarstai ar pan.), tačiau savaitgalius tenka paskirti jam. Žinoma, kol sodas suaugs ir atrodys kaip mano vizijoje, praeis dar nemažai laiko, bet stengiuosi skirti jam užtektinai dėmesio. Esu užsidegęs. Beje, kaip jis auga ir keičiasi, žiūrovai gali pamatyti „Sodininko kalendoriaus“ laidose, kurios ten yra filmuojamos.
– Esate kantrus žmogus? Atrodo, kad visi bėgame, lekiame, rezultatų norime čia ir dabar, o sodas, panašu, labai išugdo kantrybę.
– Tikrai taip. Kiekvieni metai, kiekvienas sezonas yra vis kitoks, kas nors vis keičiasi ir tenka išmokti naujų dalykų. Vis tik kalbant apie greitį, man kaip tik norisi viską sulėtinti ir pasimėgauti procesu.
Beje, kaip tik neseniai susimąsčiau, jog greitis – sąlyginis dalykas. Pamenu, mano diedukas medvaržtį įsukdavo su rankiniu suktuku, lentą pjaudavo su rankiniu pjūklu ir jam tuo metu atrodė, kad jis viską daro greitai. Šiandien mums atrodo, kad anksčiau žmonės viską darė lėtai, nes turėdami elektrinius, akumuliatorinius prietaisus viską galime atlikti kur kas greičiau. Galbūt ateity kažkam atrodys, kad mes viską darėme palyginti lėtai. (Nusijuokia.)
– Galbūt išmokote mėgautis procesu, neskubėti ir kitose gyvenimo srityse, pavyzdžiui, gamindamas virtuvėje.
– Dažniausiai gaminu žuvį ar mėsą, nes tai iš tiesų gaminu su pasimėgavimu. O jei dar naudoju savo paties sužvejotus ar užaugintus produktus, viskas iškart yra daug skaniau ir smagiau.
– O ką pats auginate?
– Pavargtumėte klausytis – nuo medžių iki įvairiausių augalų, ir valgomų, ir gražių, ir kvepiančių...
– Rodos, darbo netrūksta. Ar pagalbininkų sode užtenka? Turite tris vaikus, galbūt jie noriai padeda?
– Ne visada. Iš tiesų stengiuosi vaikus įnorinti, bet neliepiu ir neverčiu nieko daryti. Tiesa, diplomatiškas įnorinimas taip pat pareikalauja energijos. Vis tik kartais pavyksta surasti kompromisų, susitariame ir pagalbos sulaukiu. Skųstis tikrai negaliu.
– Galbūt ne veltui sakoma, kad noras kapstytis sode dažniausiai ateina su branda?
– Kartais ir klientams taip sakau. (Nusijuokia.) Kiek pastebiu, ir kai kuriuos augalus žmonės linkę pamilti su laiku. Tarkime, tulpes ar rožes žmonės dažniau pradeda mėgti sulaukę tam tikro amžiaus. Turbūt taip jau yra, kaip laikui bėgant keičiasi sodas, taip laikui bėgant keičiamės ir mes.
– Jūsų laidos populiarumas rodo, kad lietuviams tikriausiai patinka kapstytis sode.
– Iš tiesų, kai prieš 20 metų pradėjau sodininkauti, daugelis norėjo tik vejos ir poros pušaičių. Dabar viskas gerokai pasikeitė. Lietuviai mėgsta keliauti, pamato, kokių sodų ir sodelių yra užsienyje, kaip jie puoselėjami, kaip vertinami, todėl ir savo kiemuose nori susikurti mikrooazes, kuriose galima mėgautis vaizdais ir kvapais, kuriose galima užsiauginti prieskonių, arbatų, vaistažolių ar maisto.
Mano klientai neretai prašo, kad sukurčiau nuolat besikeičiantį sodą, kuriame nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens kas nors žydi ir vilioja į lauką. Man didelis džiaugsmas sukurti tai, kas nuolat džiugina.
– Tik ar nedarote sau meškos paslaugos su savo laidomis – juk viską išpasakojate...
– Kolegos želdintojai taip pat sakė, kad viską labai atvirai ir išsamiai pasakoju, neliks darbo. (Juokiasi.) Bet aš nebijau – tegul žiūrovai pamato ir sužino, kaip pasidaryti tam tikrus dalykus patiems. Galiausiai profesionalai želdintojai nuolat tobulinasi, gilinasi ir būna priekyje, todėl neturi ko nerimauti.
– Vis tik nepaliekate žiūrovų tik pasyviais stebėtojais.
– Tikrai ne. Apsidžiaugiau sužinojęs, kad laidas kursime ir vasarą. Dabar tiek darbo sode, kad kiekvieną sekmadienio rytą galėsiu papasakoti pačius aktualiausius dalykus, kuriuos būtent tuo metu reikia nuveikti. Pažiūrėję laidas žmonės galės iškart skubėti į savo kiemą ir padaryti tą patį. Išsamiau papasakosiu ir apie kitus tą mėnesį laukiančius darbus, taip pat pristatysime rubriką naujakuriams, kurioje bus pateikiama svarbiausia informacija tiems, kurie dar tik įsikūrinėja sodybas ar kiemus.
– O ar liks žiūrovų pamilta Gražiausios sodybos rinkimų rubrika?
– Žiūrovai šios rubrikos pasakojimus išvys nuo rudens, tačiau juos filmuosime vasarą. Todėl jau dabar visus kviečiame dalyvauti – siųskite 5 savo sodybos nuotraukas ir trumpą aprašymą adresu sodininkokalendorius@lrt.lt. Atvažiuosime, pažiūrėsime, kaip puoselėjate savo sodybas, kaip kuriate savo sodus, nufilmuosime ir dar patarimais pasidalysime. Labai smagu, kad atvažiavę filmuoti pamatome daug puikių sprendimų, kuriuos galime parodyti ir žiūrovams. Noriu paskatinti visus drąsiai mums rašyti ir nebijoti pasikviesti į savo sodybą, net jei dar tik neseniai pradėjote kurtis ir puoselėti savo aplinką.
Tikiu, kad kažkam bus malonu gauti Gražiausios sodybos apdovanojimą. Kam jis atiteks, spręs kompetentinga komisija, kuri įvertins ne tik estetinį vaizdą, bet ir kitus aspektus – kokie darbai buvo atlikti, kaip sklypas pritaikytas skirtingų šeimos narių poreikiams, kas jame auginama, koks daromas poveikis gamtai, kiek apskritai gamtos įsileidžiame į savo sodą ir pan. Visuomet labai smalsu pamatyti, kaip, pavyzdžiui, kaimo sodybos įsilieja į natūralią gamtą – ar šeimininkai geba su savo namais įsiterpti kaip svečiai, nieko nedarkydami ir sukurdami harmoniją ir pan.
– Sudominote, kiekgi tos gamtos turime įsileisti? Kartais atrodo, kad savo sklypuose viską kuriame patys – nuo žolytės iki medelio.
– Iš tiesų ilgą laiką tarsi stengėmės neįsileisti gamtos, tačiau pasaulis juda kita linkme – dabar stengiamasi palikti natūralios pievos, turėti vabzdžiams draugiškų augalų, kelia inkilus, įkuria ežiukų ar vabalų namus, turi vandens telkinuką, kuriame gyvena varlės ar atsigeria užsukę paukščiai.
– Ankstesniame interviu LRT gamtininkas Marius Karlonas sakė, kad kiekvienas galime padėti gamtai mažais žingsneliais, pvz., palikdami bent kampelį nenugrėbtų lapų kur nors sodybos pakrašty. Ar kaip sodininkas pritartumėte?
– Ir taip, ir ne. Kiekvieną kartą reikia gerai pagalvoti, kiek iš panašaus poelgio bus naudos, o kiek – žalos. Tarkime, jei nenugrėbtus lapus paliksite ant vejos, jos neliks. Tačiau gėlynuose nenugrėbti lapai bus labai naudingi kaip trąša, o po jais užkasti sunkiau žiemojantys augalai galės lengviau pakelti žiemą. Apie tai ir tikrai nemažai esame pasakoję „Sodininko kalendoriuje“ ir dar tikrai pasakosime.
– Panašu, kad drauge su „Sodininko kalendoriumi“ laukia įdomi ir atsipalaidavimo sode pilna vasara. Ko šia proga palinkėtumėte žiūrovams?
– Truputį labiau atsipalaiduoti. Puoselėti sodą reikia, tačiau neverta sukti galvos dėl kiekvienos išlindusios piktžolės – kartais nebijokime įsileisti gamtos ir į viską pažvelkite paprasčiau. Galbūt pabandykite įsirengti lopinėlį žydinčios pievos, nešienaukite jos ir grožėkitės joje žydinčiomis aguonomis ir rugiagėlėmis. Gal jums patiks ir atrasite naują požiūrį į savo sodą.
„Sodininko kalendorius“ – kiekvieną sekmadienį nuo 9 val. LRT TELEVIZIJOS eteryje, visas laidas taip pat rasite LRT mediatekoje, paspaudę šią nuorodą.
