Kilęs iš garsios šeimos, Augustinas akivaizdžiai paveldėjo talentą ir humoro geną. Juokai ekrane kainuoja daug juodo darbo ir, jeigu kam atrodo, kad humoristams niekada nenusėda baterijos, tegul taip nebemano. O humoras praverčia ne tik kuriant „Dviračio žinias“.
Apie darbą televizijoje: „Stengiamės gerai, bet visaip būna“
Kilęs iš garsios šeimos, Augustinas akivaizdžiai paveldėjo talentą ir humoro geną. Gugos vardas taip pat yra susijęs su režisūra. Vaikystėje šį vardą būsimas režisierius pats sau prisilipdė, mat negalėjo ištarti tikrojo vardo. Dabar režisieriaus bičiuliai ir šeima kitaip jo ir nevadina.
Augustinas sako mėgstantis ne tik savo darbą, bet ir laisvalaikį. Tapymas išvalo galvą ir, beje, mažina kraujospūdį. „Mielai noriu eiti į darbą ir po darbo mielai einu namo (...) Man nepatinka tik, kai nesiseka, pavyzdžiui, paišau ir nesiseka. Tai aš galiu atidėt net mėnesiui, [jeigu] nesinori, o jeigu sekasi, tai tada... Man patinka, kai sekasi“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ mintimis dalijasi pašnekovas.
Televizijoje daug chaoso ir skubos. Augustinas pažymi, kad „Dviračio žiniose“ darbus reikia atlikti greitai – iki tam tikro laiko termino. „Turi būt padaryta laida: sumontuota, sugarsinta, suskaičiuota ir išsiųsta į serverį. Aplink pietus mes turim pabaigt darbą – nori ar nenori, gerai padarei ar blogai. Stengiamės gerai, bet visaip būna. Tai dalis dienos yra: „Prašau, ką nori, tą daryk“, – pasakoja režisierius.
„Dviračio žinios“ yra kasdienė laida, tad nėra paprasta parengti ją laiku ir įdomią. Juokai ekrane kainuoja daug juodo darbo ir, jeigu kam atrodo, kad humoristams niekada nenusėda baterijos, tegul taip nebemano.
„Amatas yra vienas dalykas. Kartais, kad ir darant linksmą dalyką, reikia susikaupt ir padaryt taip, kaip reikia. Pasukt galvą, pagalvot, kaip daryt... Improvizacija – tai irgi galvojimas, nekvatoji. Bet kitą sykį taip pasitaiko – susiklosto aplinkybės, kad, tarkim, gerai eina, kažkas sugeba prajuokint ir turi laikytis, nesugadint dublio“, – pasakoja jis.
Režisierius sako dirbantis su itin gera komanda, kuriai siunčia linkėjimus, ir sako, kad jam „gera darbuotis kartu“.
„Artistai ateina, keičiasi, tai vienas atsineša vieną istoriją, kitas – kitą. Iš tikrųjų būna pakankamai daug linksmų momentų. Gal tai nesusiję su pačiu darbu, kurį reikia padaryti, nes čia jau reikia susikaupt ir tuos juokus parašyt rimtai, bet tarpuose tai tokia labai gera atmosfera“, – mintimis dalijasi režisierius.
„Galiu vaidinti tik save“
Augustinas neslepia, kad vieni laidos „Dviračio žinios“ personažai jam yra mielesni už kitus. Režisierius sako, kad jam ypač patinka dirbti su siužetais „apie lenkus“. „Trys lenkai – labai juos myliu, man jie labai simpatiški, mes darome su didele pagarba. Nematau jokio, sakykime, užgaulumo, ar kaip čia pasakyt. Tai man labai jie patinka, tikrai juokinga. Ten tikrai juokiuosi ir mėgstu, kai padarom, pasižiūrėt“, – komentuoja režisierius.
Jis atvirai sako, kad daugelio televizijos laidos personažų pats nesuvaidintų. Juk aktorystė – didis menas, o geras režisierius ne visada yra geras aktorius. Augustinas teigia, kad jam pavyksta suvaidinti nesudėtingus vaidmenis, tačiau šis negeba parodijuoti kito tikro žmogaus.
„Čia jau aš neturiu gabumų. Apsimest, pamėgdžiot balsą, judesius. Nebent taip išpultų, kad labai panašus, tarkim, ir nereikia kažką tai daryti. Aš galiu vaidint tiktai save. Ir nieko daugiau“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ teigia pašnekovas.
Pasak režisieriaus, šiandien yra daug gerų aktorių, kurių vis daugėja.
„Ne juokais sakau. Kine moka vaidint, karta laisvesnė, labai daug pavyzdžių. Žmonės gi žiūri viso pasaulio kiną. Tu stebi, analizuoji, aktoriai galų gale dalyvauja ir užsienio projektuose. Ir čia kino vis daugyn ir daugyn. Tikrai yra labai puikių, gerų aktorių. Gal, mano manymu, yra scenaristų trūkumas. Man taip atrodo, kad šitame ūkyje yra ar ne sunkiausia dalis“, – sako A. Gricius.
Pramoginėje humoro laidoje parodijuojami politikai laidos kūrėjams didesnių priekaištų lyg ir nėra išsakę, bet štai politikų gerbėjai – dar ir kiek! Piktų pastabų režisieriui yra tekę išklausyti ir gatvėje, ir prekybos centre.
„Praeinant buvo piktų tokių [komentarų]: „Jūs čia dugnas visiškas.“ Buvo tokių, bet ne dažnai. [Žmonės] dažniau komplimentus pasako, bet retsykiais būna. Tai mes sakom: „Taip, jūs visiškai teisus. Mes – dugnas. Ačiū, tikrai pritariam.“ Ir baigiasi diskusija“, – juokdamasis sako režisierius.
Gyvena senelių bute
Augustinas ne tik režisuoja, tapo, bet yra ir puikus baldžius. Vyras yra pasidirbinęs stalą, lovą, įmantrių lentynų, ir visai neprastą šviestuvą. Vyras juokauja, kad jam sekasi viskas, kur nereikia matematikos. Augustinas neslepia, kad skaičiai jam yra per daug abstraktu. Šis turi matyti „traktorių“ ar „cepeliną“, todėl yra dėkingas savo matematikos mokytojui, atradusiam tinkamą būdą jaunuolį išmokyti matematikos.
„Jis suprato mano mąstymo būdą, kad aš vaizdais galvoju. Tai va jis pianinais, cepelinais, traktoriais išmokė taip, kad penkiabalėje sistemoje aš egzaminą išlaikiau ketvertui. Aš gavau tą ketvertą ir kitą dieną buvo delete – viskas išsitrynė. Šiandien aš moku pridėt, atimt ir daugint, o dalint jau nebemoku“, – laidoje pasakoja pašnekovas.
Šeimoje, kurioje augo Augustinas, matematiko karjeros, laimė, niekas jam ir nebuvo numatęs. Veikiau linkėjo mediko arba muziko ateities. Garsiojoje Gricių giminėje šios profesijos atstovų buvo daugiausia, bet Augustinas nusprendė studijuoti režisūrą.
Vedęs žmoną Jūratę jis liko gyventi senelių bute ir neįsivaizduoja, kad galėtų kraustytis kitur. Čia užaugo jo tėvas, dėdės, teta, jis pats su seserimi, o vėliau ir Augustino vaikai. Namai visąlaik buvo pilni žmonių. Močiutė juokaudavo gyvenanti lyg traukinių stotyje: vieni išeina, kiti pareina.
Šiandien jiedu su žmona Jūrate didžiuliame bute gyvena vieni. Jų dukra kultūros vadybininkė Laima ir sūnus aktorius Jonas čia jau irgi tik svečiai.
„Mudu su Jūrate labai mėgstam eit į kiną, mėgstam eit į koncertus. Jūratė labiau negu aš mėgsta į teatrą, bet kartais aš einu kartu. Mes vasarą gyvenam kaime, važinėjam – ten vyksta visokie meistravimai. Jūratė sodina, žiūri, kaip auga augalai“, – šeimos gyvenimo akimirkomis dalijasi A. Gricius.
Žmona padarė staigmeną
Nors Augustino ir Jūratės bendrame gyvenime režisieriaus nėra, vis dėlto malonu, kai kažkuris įdeda pastangų praskaidrinti buitį. Štai Augustino penkiasdešimtojo gimtadienio proga žmona slapta surengė jo paveikslų parodą. Jūratė surinko vyro tapytus paveikslus, kuriuos anksčiau Augustinas dovanojo draugams.
Jis prisimena, kaip sykį su žmona netikėtai pasuko neįprastu maršrutu, vedusiu per Vilniuje esantį Tauro kalną.
„Prieinam tokį pastatą su dideliais langais – ten buvo šviestuvų salonas. Ir tam salone dirbo mano draugai. Ir žiūriu per langą – pažįstami žmonės: ten Laima, ten Jonas, ten tėtis, mama, ten pusbrolis. Užeinam į vidų, o ant sienų kabo mano paveikslai, kuriuos draugams išdovanojau. Ji slapta tuos paveikslus slapčia surinko, susitiko su draugais, pasitarė, kaip pakomponuot, kaip pakabint, kaip išdėliot. Ir ten surinko nemažai tų darbelių. Čia ne tas žodis „stipru“, čia ašarą spaudžia, žinai“, – prisimena A. Gricius.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Emilis Jakštys
