Baltieji gandrai žiemoja Afrikoje ir Indijoje, į Lietuvą grįžta kovo pabaigoje. Todėl kovo 25 dieną minimos gandrinės, arba Gandro diena.
Tai ilgomis kojomis ir ilgu kaklu paukštis – visas kūnas baltas, tik sparnai juodi. Snapas ir kojos raudonos, pasmakrė – neplunksnuota ir raudona.
Gandrai minta vabzdžiais, kitais bestuburiais, varliagyviais, ropliais, kartais žuvimis, ant žemės perinčių paukščių jaunikliais graužikais.
Gandrai nečiulba kaip kiti paukščiai. Bendrauja užvertę galvą ir kalendami snapu. Kai užaugina jauniklius, patinas ir patelė žiemą leidžia atskirai, o pavasarį vėl susitinka naujam perėjimui. Pirmieji grįžta patinai, tvarkantys lizdą.
Baltasis gandras – agrarinio kraštovaizdžio paukštis, įsikuriantis žmonių kaimynystėje, netoli pelkėtų vietų ir vandens telkinių. Baltieji gandrai peri ant pastatų stogų, medžiuose, ant elektros perdavimo linijos stulpų, vandentiekio bokštų.
Gandrams įsikurti dažniausiai padeda žmonės, įkeliantys lizdų pagrindus. Baltieji gandrai sutinkami Lietuvos teritorijoje, bet daugiausia Suvalkijoje bei pamaryje. Priklausomai nuo Lietuvos regiono baltasis gandras vadinamas šiais sinonimais – gandras, busilas, starkus, gužas, gužutis, bacijonas, o žemaitiškai – gožos gondros.
