Kad švenčių stalas nekeltų papildomos įtampos ir neištuštintų piniginės, svarbu viską kruopščiai ir atsakingai susiplanuoti. Tai padės išvengti ir maisto švaistymo, per šventes tampančio dar opesne problema nei kitais metų laikais. Ką daryti, kad pasiruošimas šventėms netaptų galvos skausmu, LRT.lt skaitytojams pataria elektroninės maisto planuotės ir instagramo paskyros „manomeniu_reda“ kūrėja Reda Juodkūnienė.
LRT.lt kviečia kartu laukti Kalėdų ir dalijasi idėjomis, kaip papuošti namus ir eglę, paruošti švenčių stalą, ką nuveikti ir kaip sužadinti kalėdinę nuotaiką belaukiant švenčių.
„Suprantu, jog mes norime „užsipirkti“ maisto, kad per šventes nieko netrūktų ir nereikėtų bėgti į parduotuvę, tačiau toks „užsipirkimas“ be plano beveik visada baigiasi pinigų išmetimu į konteinerį. Sąmoningai nesakau maisto švaistymu ir jo išmetimu į konteinerį, o pinigais, nes būtent už juos mes tą maistą ir perkame.
Gausiai, bet protingai apsipirkti galime su gana aiškiu planu ir idėjomis, kai iš tų pačių produktų galime pagaminti daugiau nei vieną patiekalą“, – LRT.lt sako dešimtmetį į šeimos maisto planavimo subtilybes besigilinanti R. Juodkūnienė.
Anot jos, planuojant švenčių stalą, pradėti reikėtų nuo žmonių skaičiaus ir numatomo valgiaraščio.
„Nors žiemos šventės dažnam siejasi su 12 patiekalų ir gausiai nukrautu kalėdiniu stalu, svarbiausia tradicija vis tik yra laikas kartu, pabuvimas su artimiausiais. Todėl, taupydami laiką ir jėgas, į maisto ruošimą žiūrėkite paprasčiau – prisiminkite, kad ne visi 12 patiekalų turi būti pagrindiniai. Juk ir istoriškai Kūčių vakarienė buvo kuklesnė – ant stalo keliaudavo kalėdaitis, silkė, bulvės, namuose kepti kūčiukai, kisielius, spanguolės, riešutai, džiovinti obuoliai, net košės!
Panašiai ir mes turėtume planuoti savo Kūčių vakarienę: atsižvelgdami į valgančiųjų skaičių, paruošiame 1–2 pagrindinius patiekalus, prie jų patiekiame garnyro, lengvų salotų, daržovių, duonos ar krekerių, užkandžių, ko nors saldaus. Ir ne viską būtina gaminti – džiovinti vaisiai ar riešutai yra puikus užkandis, kurio gaminti nereikės, o likę po Kūčių, puikiai tiks ir Kalėdų ar Naujųjų stalui“, – vardija R. Juodkūnienė, panašiu principu patarianti planuoti ir Kalėdų pusryčius ar pietus.
Apskaičiuoti reikalingo maisto kiekį padės paprasta matematika – remiantis dietologų rekomendacijomis, viena suaugusio žmogaus maisto porcija sudaro maždaug 500–600 g, vaikai suvalgo bent trečdaliu ar perpus mažiau.
„Taigi vienam žmogui reikės maždaug 200 g žuvies ar mėsos patiekalo, 100 g salotų, garnyro, poros šimtų gramų užkandžių. Maždaug tiek maisto ir turėtų atsidurti ant mūsų stalų, ne daugiau. Jei ko nors pritrūksite, kitą dieną galėsite nueiti į parduotuvę ir nusipirkti. Mano auksinė taisyklė – geriau per mažai nei per daug“, – teigia šeimos maisto planuotoja.
Žinodami, kiek ir kokių produktų reikės Kūčioms ir Kalėdoms, galėsite planuoti apsipirkimą, tam R. Juodkūnienė pataria susidaryti du pirkinių sąrašus.
Pirmasis bus reikalingas likus maždaug savaitei ar porai iki švenčių, nes jame atsiduria ilgai negendantys produktai. Peržvelgę savo spinteles ir lentynas, pagalvokite, ar tikrai užteks miltų, aliejaus, cukraus, druskos, kavos ar panašių produktų, kurių reikės gaminant šventėms. Taip pat galima įsigyti ilgiau galiojančių saldumynų ar kalėdinių pyragų.
Antrasis pirkinių sąrašas pravers prieš pat šventes, jame pasižymėkite, kokių jums reikės daržovių, žuvies, mėsos, pieno produktų ir pan.
Tiesa, prieš keliaujant į parduotuves pravartu apsibrėžti, kokį biudžetą galite ar norite skirti šventėms. Tai padės neištuštinti piniginės ir neprisipirkti per daug.
„Kad būtų paprasčiau skaičiuoti, galite atsidaryti kurio nors maisto prekybos tinklo elektroninę parduotuvę, teikiančią pristatymo į namus paslaugą. Nebūtina apsipirkti, norimus produktus tiesiog susidėkite į krepšelį ir matysite, kokią apytiksliai sumą išleisite.
Jei numatytas biudžetas viršijamas, čia pat iš krepšelio išimkite produktus, be kurių tikrai galite išsiversti“, – maisto planavimo gudrybe dalijasi R. Juodkūnienė, primenanti vengti ir įvairiausių pagundų – kalėdiniu laikotarpiu akį traukiančias pakuotes suvyniotų saldumynų, kepinių ar įvairių šventinių produktų, neretai tampančių tik spontaniškais pirkiniais, kurių galiausiai nepanaudosite ir nesuvalgysite.
Geriau dairykitės ne šventinių pakuočių, o prekybos tinklų siūlomų akcijų – galbūt pavyks brangiausiai atsieinančių produktų, pvz., šaldytą žuvį ar mėsą, įsigyti pigiau. Tiesa, tai pareikalaus šiek tiek laiko ir pastangų, nes geriausia iš anksto atsidarius internetines svetaines peržvelgti skirtingų pardavėjų pasiūlymus.
Sutaupyti padės ir tai, jeigu maistą rinksitės gaminti iš sezoninių produktų – jie dažnai pigesni ir šviežesni. „Jei įmanoma, rinkitės fasuotus produktus mažesnėmis pakuotėmis. Tik atminkite, kuo patogiau vartotojui paruoštas produktas, pavyzdžiui, riekelėmis pjaustytas ar tarkuotas sūris, tuo jis brangesnis. Laiko sutaupome, o pinigų – ne. Turėsite rinktis“, – pastebi R. Juodkūnienė.
Artėjant šventėms, ne tik pinigų, bet ir laiko sutaupyti padės gerai suplanuotas darbų ir atsakomybių pasiskirstymas. Jei rengiate suneštinę šeimos vakarienę, su artimiausiais žmonėmis galite aiškiai susitarti, kas ko ir kiek turės atsinešti. „Galbūt priimantis svečius gali pasirūpinti pagrindiniu patiekalu, o ateinantys svečiai atsineša savo firminių salotų, užkandžių, desertų, gėrimų. Bus gražu, jei visiems bus paskirstyta maždaug panaši išlaidų suma“, – pataria R. Juodkūnienė.
Kad pasiruošimas būtų lengvesnis, taip pat gerai apgalvokite, kokius patiekalus ar užkandžius galima pasiruošti išvakarėse, kad beliktų tik patiekti ant stalo, o ką galima gaminti kartu, šnekučiuojantis ir taip jaukiai šeimos ar draugų rate leidžiant laiką kartu.
„Nepamirškite, kad gyvename laikais, kai galima užsisakyti jau paruoštų patiekalų, kas taip pat gali palengvinti pasiruošimo rūpesčius ar padėti sutaupyti. Juk kai kuriems patiekalams reikia daugybės produktų, kurių vėliau galbūt neturėsite kaip panaudoti, todėl jie ges spintelėse ir galiausiai iškeliaus į konteinerius, – pastebi pašnekovė. – Patiems pasiruošti patarčiau lengviausiai pasigaminamus patiekalus arba tradicinius šeimos valgius.
Tarkime, mūsų šeimoje įprasta Kūčioms gaminti silkę su graikiniais riešutais, kiviais ir cinamonu, o Kalėdų pietums – per naktį krosnyje keptą kugelį su mėsa. Šių patiekalų laukiame visus metus, tai mūsų šeimos tradicija ir juos visada gaminame patys, mažiau laiko skiriame užkandžiams, pvz., pasiruošiame padėklą, ant kurio neužtrunka išdėlioti užtepėles, krekerius, padėti sūrio, riešutų ir pan.“
Pakilę nuo šventinio stalo, nepamirškite tinkamai pasirūpinti likučiais. Tinkamai laikomą maistą galėsite ramiai valgyti ir kitą dieną, o galbūt iš to, kas liko, galėsite pasigaminti ką nors naujo. „Iš anksto pasiieškokite receptų, kurie padės likučius sunaudoti.
Tarkime, jei per Kūčias nesuvalgėte visos lašišos, galbūt iš jos galima pasigaminti užtepėlės Kalėdų pusryčiams“, – idėja dalijasi maisto planavimo entuziastė. Be to, nepamirškite pasiruošti vietos šaldytuve ar šaldiklyje, kad galėtumėte tinkamai laikyti likučius ir juos vėliau suvartoti.
Deja, per šventes visiškai išvengti likučių nepavyksta, todėl pasirūpinkite indeliais maistui laikyti – į juos galėsite sudėti ko nors skanaus svečiams ir jiems nereikės sukti galvos, ką valgyti sugrįžus namo.
„Galiausiai, tradicijas kuriame patys – jei žinome, kad neįveiksime visko, ką pasigaminome, vakariene ar pietumis pasidalykite su vienišu kaimynu. Jei matote, kad liko daug dar galiojančio maisto, tačiau jūsų šeimai jo bus per daug, tikėtina, kad jis pravers įvairioms labdaros organizacijoms ar gyvūnų prieglaudoms. Svarbiausia, kad didžiuliai kiekiai gero maisto nebūtų tiesiog išmesti.
Vietoje to, kad švaistytume maistą ir pinigus, geriau pirkime protingiau ir mažiau, o sutaupytą sumą paaukokite. Tai bus ne tik gražus gestas, bet ir puikus pavyzdys vaikams, kad galima dalytis ir pagarbiai žiūrėti į maistą, gamtą ir jos resursus. Juk visi pokyčiai prasideda nuo kiekvieno iš mūsų“, – sako R. Juodkūnienė.
