Daugelis žmonių labai nustemba išgirdę, kuo užsiima klaipėdietis Mindaugas Lukošius: jis yra Lietuvos jūrų muziejaus biologas ir jau 20 metų darbe jį dažniausiai supa delfinai bei jūrų liūtai. Gyvūnų priežiūros skyriaus vedėju ir treneriu dirbantis vyras LRT.lt pasakojo, kad šis darbas yra nelengvas, bet tikrai žavingas.
Baigdamas mokyklą, iš Mažeikių kilęs Mindaugas svarstė galimybę studijuoti kūno kultūrą arba ekologiją, galiausiai pasirinko ekologijos studijas Klaipėdos universitete. Dar antrame kurse viena dėstytoja paklausė, ar kas nors iš studentų norėtų laisvu metu savanoriauti Lietuvos jūrų muziejuje, ir pašnekovą toks pasiūlymas labai sudomino. „Nežinojau, ko tikėtis, bet buvau smalsus ir norėjau pasinaudoti proga pamatyti ypatingus gyvūnus, delfinus“, – pasakojo pašnekovas.
Iš pradžių naujiems žmonėms muziejuje skiriami įvairūs pagalbiniai darbai – ruošti žuvį, valyti patalpas ir įvairiausias priemones. Net maitinti ruonius ar jūrų liūtus reikia išmokti, nors tai, atrodytų, visai paprasta. Po kurio laiko Mindaugui buvo pasiūlyta pabandyti padirbti delfinariume.
Lietuvoje nėra mokymo programų, kurias baigęs žmogus galėtų dirbti jūrų žinduolių treneriu (kartais jie vadinami dresuotojais, bet tai nėra teisinga). Įprastai nauji prie komandos prisijungę žmonės mokosi iš seniau dirbančių, analizuoja straipsnius apie gyvūnų elgseną, psichologiją, jų gerovę.
Delfinariumo baseine – aiški hierarchija
Iš pirmo žvilgsnio visi delfinai atrodo vienodi, tačiau atidžiau įsižiūrėjus jie tikrai skiriasi. „Pirmosiomis darbo dienomis galvojau, kaip juos visus įsiminti, tačiau gana greitai pradėjau juos atpažinti. Patelės dažniausiai yra smulkesnės, o patinėliai stambesni, skiriasi nugaros, uodegos plaukmenys. O įgudusi akis gali atskirti ir baseino dugne plaukiančius delfinus“, – pasakojo Mindaugas.
Šiuo metų jūrų muziejuje gyvena 14 delfinų ir 5 kaliforniniai jūrų liūtai. Kai kurie jų – jauni, bet, pavyzdžiui, delfinų būrio vadas Argas čia gyvena jau daugiau nei 40 metų – dvigubai ilgiau, nei Mindaugas čia dirba.
Argas – jau senjoras, ir nė nežinia, kiek tiksliai jam metų, nes į Klaipėdą jis atvyko jau suaugęs.
Delfinų būryje yra hierarchija, būrio vadu paprastai tampa stambiausias ir vyriausias patinas. Savo vado Argo kiti turi klausyti: jis nurodo, kam su kuo bendrauti, su kuo žaisti, o supykęs gali ir išvyti kitus iš vieno baseino į kitą. Sau į drauges Argas pasirenka tai vieną, tai kitą patelę – Gabiją ar Gloriją, Bitę ar Perlą.
Šalia jų delfinariume gyvena ir kaliforniniai jūrų liūtai. Paprastai ypač protingais laikomi delfinai, jie tikrai socialūs ir mėgstantys bendrauti, bet ir jų kaimynai nėra žiopli.
„Gudresnis jūrų liūtas gali ko nors išmokti greičiau už tingų delfiną. Juolab kad jūrų liūtas tam tikra prasme ir galimybių turi daugiau – jis puikiai jaučiasi ir vandenyje, ir sausumoje“, – nusišypso Mindaugas.
Reikia sveikatos ir ištvermės
Delfinų ir kaliforninių jūrų liūtų treniravimo principai primena šunų dresūrą. Bet kaip žmonės skirtingi, taip ir gyvūnai – kiekvienas turi savitą charakterį ir norą dalyvauti veiklose. Kai kurie jauni delfinai – smalsesni ir mieliau imasi naujų elementų, vyresnieji gali būti santūresni – bet iš esmės kiekvieną gyvūną galima išmokyti numatytų pratimų.
Yra pagrindiniai elementai, kurių išmokomi visi gyvūnai – o kai kurios kitos užduotys jiems parenkamos individualiai. Norint išmokyti sudėtingesnio elemento, treneriui gali tekti padirbėti ir kelis mėnesius ar pusę metų.
Iš esmės gyvūnai treniruojami taip, kad tai atlieptų jų natūralią elgseną – tarkim, delfinams tikrai tinka šuoliai, suktukai, o dėl savo echolokacinės sistemos jie geba rasti daiktus uždengtomis akimis. Jūrų liūtai – puikūs balansinių elementų atlikėjai, jie labai judrūs, greiti, turi išraiškingus balsus.
Gyvūnai puikiai pažįsta trenerius, iš karto pastebi, kokia jų nuotaika.
O ar delfinai tikrai gydo problemų turinčius vaikus? „Jie nėra gydytojai, jie teikia emocijas, kurias specialistai nukreipia taip, kad būtų daroma pažanga. Apie tai daugiau papasakotų Delfinų terapijos skyriaus specialistai, be to, rezultatus sunku apibrėžti – faktas, kad matome, jog vaikus šie gyvūnai džiugina, sukelia teigiamų emocijų, gali padėti siekti terapijos programoje užsibrėžtų tikslų. Su vaikais užsiima kineziterapeutai, o mano darbas – būti su delfinu prie vaiko ir žiūrėti, kad jie abu bendraudami jaustųsi gerai“, – sakė Mindaugas.
Atrodytų, kad delfinų trenerio darbas labai romantiškas ir patrauklus, atpalaiduojantis. Yra tiesos, bet yra ir kita šio darbo pusė – treneriai valo patalpas, baseinus, dirba ir sausumoje, ir vandenyje, ir po vandeniu, taigi reikia geros sveikatos ir fizinės ištvermės.
Įsimintiniausi trenerio nuotykiai
Kokių nuotykių pasitaiko tokiame neįprastame darbe? Pasak trenerio, kasdien įvyksta vis kas nors nauja, įdomu stebėti gyvūnų tarpusavio santykius.
Per pasirodymus ne kartą yra nutikę taip, kad bandos vadas Argas kažko supyko ant savo būrio ir išvijo visus ar dalį tą minutę nepageidaujamų žinduolių iš baseino. „Tada tu vidury pasirodymo stovi sau vienas ant pakylos ir galvoji, ką daryti, ar šypsotis, ir kaip tuos delfinus greičiau prisikviesti atgal“, – pasakojo Mindaugas.
Gyvūnai puikiai pažįsta trenerius, iš karto pastebi, kokia jų nuotaika.
Yra buvę ir taip, kad per pasirodymą prapuolė visi delfinai, išskyrus vieną besilaukiančią patelę. Tai buvo jau pasirodymo pabaiga, tad jos paprašyta atlikti atsisveikinimo su žiūrovais elementą – pamojuoti uodega virš vandens. Atsisveikinimo elementą atlikdama patelė pamojavo jau ne viena, bet dviem uodegomis. Tąkart pilna salė žiūrovų nuščiuvo – juk jie tapo delfinuko gimimo liudininkais.
Su jaunikliais būna daug smagių nutikimų – kartais jie nepraleidžia progos pro baseiną einantį darbuotoją išmaudyti, ir jiems visai nesvarbu, ar žmogus su darbo apranga, ar jau pasiruošęs vykti namo. Jaunikliai labai mėgsta išdykauti ir kviečiasi trenerius į kompaniją.
Kai gimė jūrų liūtukė Čita, jos motina kažkodėl jos atsisakė. Tada darbuotojai pasidalydami budėjo prie jos naktimis, kad kas kelias valandas pamaitintų trintos žuvies mišiniu – taip vargti teko bent mėnesį, kol mažylė išmoko maitintis savarankiškai.
Kadangi delfinai yra labai mėgstantys bendrauti žinduoliai, specialistai jiems rengia ir aplinkos praturtinimo programas, pasirūpina jų laisvalaikio veiklomis, kad nenuobodžiautų – tarkim, rastų smėlio dėžėje paslėptą žuvį ar padėtų kamuolį į tam skirtą vietą.
Vieną iš delfinariumo specialistų sukurtų ir pristatytų intelektualinių užduočių delfinams pastebėjo ir apdovanojo tarptautinė asociacija.
„Darbe man miela matyti besidžiaugiantį gyvūną, kuris tave myli, liūdi, kai tau pačiam būna liūdna. Taip pat gera matyti laimingus žiūrovus po pasirodymo, girdėti jų plojimus, supažindinti žmones su šiais įstabiais gyvūnais. Taip, fiziškai kartais nelengva, bet darbas su gyvūnais suteikia daug emocinio pasitenkinimo, o ir sutarti su delfinais kartais būna paprasčiau nei su žmonėmis“, – sakė Mindaugas.
