Kaimynai, dirvožemis, reljefas ir atmosfera – pagrindiniai aspektai, į kuriuos agronomas T. Gurskas pataria atkreipti dėmesį prieš ruošiantis įsigyti sklypą. Nors sklypas netoli miesto gali atrodyti kaip patogus sprendimas, kraštovaizdžio specialistas tikina, jog neretai užmiesčio gyvenamųjų namų kvartalai yra kuriami nenatūraliai: lyginant žemę, atvežant nenatūralaus dirvožemio, užpilant pelkes ar kūdras, todėl prieš įsikeliant, vertėtų pasidomėti vietos savybėmis. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sodininko kalendorius“, T. gurskas atsako – kaip tinkamai išsirinkti sklypą.
T. Gurskas: prieš renkantis sklypą, svarbu patikrinti žemę
Sklypas netoli miesto – patogus sprendimas. Tačiau T. Gurskas atkreipia dėmesį į tai, jog užmiesčio kvartalų vystytojai, lygindami kalnus, užversdami vietines pelkes ar pelkėjančius plotus, veždami gruntą su priemaišomis – apsunkina naujakurių gyvenimą. Tokiame dirvožemyje sunku auginti daržoves, sunku kasti žemę.
„Tai yra didžiulė bėda, jei susiplanuojate kažkurioje vietoje savo daržą, o pradėję kasti žemę, su kastuvu atsiremiate į gruntą su priemaišomis – tarp plytų ir akmenų niekas neaugs. Tokią žemę reikia išvalyti, nukasti ir formuoti iš naujo. Tokia žemė yra sugadinta žemė“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sodininko kalendorius“ sako agronomas.
Kraštovaizdžio specialistas priduria, jog statybinės atliekos, randamos po paviršiniais žemės sluoksniais, gali trukdyti želti vejai.
„Jeigu sklypo dar nenusipirkote, būtinai pavaikščiokite po jį, pakasinėkite, pasižiūrėkite, ką randate žemėje. Jeigu netrokštate tobulos vejos arba jums tinka trinkelės, statybinių atliekų gabalai po žeme jums netrukdys. Tai yra jūsų pasirinkimas“, – teigia jis.
T. Gurskas atkreipia dėmesį į tai, jog renkantis sklypą sodų bendrijoje, svarbu įvertinti ar atstumas nuo kaimynų yra patenkinamas ir patogus. Taip pat, svarbu įsivertinti, ar kaimynystėje augantys medžiai arba kiti aukštesni objektai, nemes šešėlio į sklypą.
„Renkantis sklypą individualių namų kvartale arba sodų bendrijoje, turite glaudžiai su kaimynai susijusią erdvę. Turite atkreipti dėmesį, kurioje pusėje yra langai, kokie augalai jūsų laukia už tvoros, galbūt jie mes šešėlį ant jūsų baseino ar saulės baterijų. Aš dažniausiai atkreipiu dėmesį į kaimynų langus ir terasas, galvoju, kaip dažnai matysimės, ar turėsime privatumo“, – priduria T. Gurskas.
Agronomas taip pat sako, jog nelygaus reljefo sklypuose, būtina įsivertinti, kurioje šlaito dalyje planuojama sodinti medžius, statyti namą ar auginti daržoves. Jo teigimu, žemesnėse sklypo vietose dažnai yra drėgniau ir šalčiau, aukštesnėse vietose – vėjuota ir sausa.
„Jei sklypą radote su šlaitais, turėtumėte žinoti kelis dalykus. Ant kalno yra vėjuota, tai yra privalumas, ten mažiau uodų, tačiau trūkumas – įrengiant sodą, bitės prasčiau apdulkina žiedus, vėjas anksčiau nukrato obuolius, medžiai gali būti išvartyti. Taip pat ant kalno visuomet yra sausiau (...). Stačias vietas gali gausiai apželdinti, kad nereikėtų ravėti ar pjauti vejos“, – papildo kraštovaizdžio ekspertas.
Tačiau anot T. Gursko, svarbus ne tik sklypo išplanavimas, jo vieta ar dirvožemis, svarbu nepamiršti ir jo atmosferos. Agronomas pataria sklypą aplankyti tiek saulėtą, tiek lietingą dieną.
„Patarčiau ilgiau pabūti sklype. Pasidairyti į horizontus, kas arti, kas toli, ką matote, ką jaučiate. Atvažiuokite į sklypą kelis kartus. Dieną, ryte, vakare, net per lietų. Tokiu atveju pajusite skirtingas atmosferas. Tai yra didelė investiciją, ją reikia tinkamai apžiūrėti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Sodininko kalendorius“ sako agronomas.
Visą laidos epizodą galite peržiūrėti čia:
