Vis dažniau savo soduose patys bandome užsiauginti šilauogių, kurių sezonas prasideda įpusėjant liepai. Tačiau ne visada ir ne visiems pavyksta mėgautis uogų derliumi. Pasirodo, reikia žinoti keletą svarbiausių dalykų, juos teisingai daryti ir gausus šilauogių derlius neaplenks.
„Šilauogė yra tinginio uoga – persodint nereikia, pagenėt, truputį patręšt reikia, jos neserga, – augalo privalumus vardija sodininkas, bitininkas, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus. – Tikrai nereikia tiek dėmesio kaip avietėms. Net serbentams reikia didesnės priežiūros.“
Tam, kad šilauogės gerai derėtų, sako A. Amšiejus, reikia šiek tiek žinių. Pasak mokslų daktaro, negalima sodinti arba užveisti šilauogių nežinant, kaip jas auginti.
„Šiandien galima rasti daug literatūros apie tai, daug interneto puslapių. Svarbu remtis literatūra ar internetinėmis žiniomis ne iš vieno šaltinio. Reikia sudėti, analizuoti ir tik tada remtis“, – sako veislinių bičių motinų augintojas, Lietuvos bitininkų sąjungos viceprezidentas.
Pagrindinė augalų trąša yra sulfatai. O štai šilauogė yra vienintelis augalas, kurį trąšomis, įspėja pašnekovas, galima nužudyti.
„Neskubėkite tręšti! – įspėja A. Amšiejus. – Nepadidinkite kiekio. Tręšimas turėtų būti nuo maždaug balandžio 15 dienos iki gegužės 15-os. Viskas. Paskambina žmogus, nuotraukas atsiunčia ir sako: „Pavasarį pusė išaugusių stiebų juodi. Kas čia atsitiko? Kokia čia liga?“ Čia ne liga, o patręšta per vėlai. Vegetacija nesustojo augti per vasarą, nesubrendo (augalas – LRT.lt) ir per žiemą nušalo. Tai kam augint, jei per žiema nušaldyt?“
Pasak pašnekovo, amonio sulfatas yra pagrindinė šilauogių trąša. Jo reikia tam, kad augalas augtų ir būtų lapų. Amonio sulfato, pasak jo, reikia pilti tiek arbatinių šaukštelių, kiek augalui metų.
„Jei šilauogei šešeri metai, dedam penkis–šešis arbatinius šaukštelius (amonio sulfato – LRT.lt). Tokiu būdu tikrai nepertręšit ir nieko blogo augalui neatsitiks“, – patikina pašnekovas.
A. Amšiejus atkreipia dėmesį ir į kitas medžiagas, kurios natūraliai išeina iš augalo. „Nuo penktų-šeštų metų, kai jau uogos skinamos dvejus–trejus metus, reikia žinoti, kad su uogom iš augalo iškeliauja ne vien azotinės medžiagos: kalis, magnis, manganas. Būtina ir sieros sulfatų duoti, – pataria agronomijos mokslų daktaras. – Būtų gerai, kad ir kalio bei magnio sulfatų pridėtume.
Tiesa, yra specialios trąšos šilauogėms. Jei žmogus turi nedidelį kiekį šilauogių, jis gali tomis pirktinėmis trąšomis tręšti. Jei paimtume amonio sulfatą, tai trejus-ketverius metus po pasodinimo daugiau niekuo kitu tręšti nereikės. Ir labai pigiai kainuos, ir labai lengvai pasitręš. Bet kokiu atveju – tręšti reikia.“
Kai kurie sodininkai, norėdami parūgštinti dirvą, naudoja actą. Jo pila į vandenį ir laisto šilauoges. Agronomijos mokslų daktaras itin skeptiškai vertina žmonių norą rūgštinti dirvą.
„Negi mes į makaronų sriubą prisidedam kokių antibiotikų ar vaistų, kad nesirgtume? Tas noras parūgštint... O iš kur mes žinome, gal ten jau rūgštu? Jei labiau parūgštinsi, visai nustos augti. Jeigu mes nežinome, kiek reikia ir kas yra, šito darbo daryti net negalime“, – pabrėžia laidos svečias.
Geriausias parūgštinimas, tikina laidos svečias, yra sulfatai – sieros junginiai. „Jei tręšite amonio sulfatais, (dirvos – LRT.lt) rūgštinti niekada nereiks. Pernai vidury vasaros ir rudeniop darėme tyrimą. Turime 4,3 ar 4,4 ph. Tai kam rūgštinti? Rūgštindami galime pakenkti, – įspėja agronomijos mokslų daktaras, bitininkas A. Amšiejus. – Actas taip pat.“
Pašnekovas neigia mitus ir apie kefyro, rūgpienio ar obuolių išspaudų naudą šilauogėms. Pasak jo, kalcio turtingas kefyras stiprina mūsų dantis, tačiau šilauogėms yra visiškai netinkamas.
Daugiau praktiškų dr. Algirdo Amšiejaus patarimų šilauogių augintojams – laidos „Žydintis sodas“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
