Specialistai vieningai sutaria – šilko gamybos ir šilkverpių auginimo istorija prasidėjo Kinijoje. Šilkas – nuostabi ir žmonių visame pasaulyje itin vertinama medžiaga. Vis tik šį kartą LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ komanda kviečia susipažinti ne su plonumu ir švelnumu garsėjančiu audiniu, o su vabzdžiu, kuriam padedant atsiranda ši ypatinga medžiaga.
Šilkverpio drugio vikšrai, apvydami kokonus, gamina šilko gijas, kurios vėliau virsta išskirtiniu audiniu. Manoma, kad šilkverpius žmonės augina jau daugiau nei penkis tūkstančius metų. O prieš 4 tūkst. 100-tą kinai išvedė naują šių vabzdžių rūšį – kininio šilkverpio.
Prisijaukinti šilkverpiai nuo laukinių giminaičių skiriasi tuo, kad laisvėje savarankiškai be žmogaus globos neišgyventų. Taip yra dėl to, kad suaugę drugiai ilgainiui prarado gebėjimą skristi ir savisaugos instinktą, todėl nesibaido ne tik žmonių, bet ir plėšrūnų. Dėl visų šių priežasčių šilkverpiai jau kurį laiką priklausomi nuo žmogaus.
Vikšrai, laikomi specialiuose inkubatoriuose, išsirita maždaug per 14 dienų ir ima graužti baltojo šilkmedžio lapus. Šilkverpių vikšrai neriasi penkis kartus, vėliau pereina į lėliukės stadiją. Tiesa, prieš tai nusiaudžia šilko kokoną.
Šilkverpio kokonas sudarytas iš vientisos 300–900 metrų ilgio šilko gijos. Pusei kilogramo šilko pagaminti reikia net apie 2 tūkst. 500 kokonų.
Skaičiuojama, jog kasmet pasaulyje pagaminama apie 32 milijonus šilko kilogramų. Šilko gijos ar jo baltymai naudojami kuriant kosmetiką, muilą, audinius ir popierių.
Pasitelkę pažangų genų inžinerijos metodą, mokslininkai šilkverpių DNR papildė genais, atsakingais už voratinklinio šilko baltymų gamybą. Genetiškai modifikuoti šilkverpiai gamina voratinklinį šilką, kuris gali atlaikyti net 1299 megapaskalių tempimo jėgą. Gauta medžiaga yra beveik pusantro karto stipresnė už nailoną.
Anot Kinijos Donghua universiteto profesoriaus Junpengo Mi, modifikuoti šilkverpiai galėtų pasitarnauti masinėje voratinklinio šilko gamyboje. Kaip rašoma leidinyje „New Scientist“, pastarasis galėtų būti naudojamas kaip chirurginis siūlas arba siuvant neperšaunamas liemenes.
Taip pat skaitykite
Mokslininko teigimu, tyrėjai jau atliko eksperimentą, kai voratinklinis šilkas buvo naudojamas kaip siūlas žiurkių žaizdoms siūti, ir nustatė, kad juo susiūtos žaizdos gijo geriau nei naudojant tradicinius nailono siūlus.
Specialiai šilko gamybai šilkverpių vikšrai auginami Kinijoje, Japonijoje, Indijoje ir Pietų Europoje. Iš šilko žaliavos sukami siūlai, jie tinkami austi ir megzti. Priklausomai nuo sukimo, gaunamos tokios gijos, iš kurių vėliau galima išausti ar numegzti įvairių rūšių šilko audinius.
Reportažą apie šilkverpius žiūrėkite LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
