Sostinėje surengta ypatinga šventė – humanistinė Vitaliaus ir Albino santuokos ceremonija. Jos metu daugiau nei pusę amžiaus kartu esanti pora nusprendė įprasminti savo meilę, o šio įvykio liudininkais pakvietė tapti visus, palaikančius lygybę ir laisvę mylėti.
Skambant gyvai muzikai, į MO muziejų žengė baltu kostiumu pasipuošęs Albinas ir jo mylimasis Vitalius. Juos pasitiko apie 60 svečių šypsenos. Ceremonijos vedėja, „Taip kitaip“ humanistinių vestuvių organizatorė, ragino nebijoti nuverkti ir jaunavedžius patikino, kad jie atrodo fantastiškai. Šiuos žodžius palydėjo svečių plojimai, o Vitalius braukė ašarą. Tačiau tai tik pirmosios ceremonijos ašaros.
Ceremonijos vedėja pasakojo iš Vitaliaus išgirdusi apgailestavimą, kad laikas negailestingas ir pora nebegalės pasinaudoti partnerystės įstatymu, tačiau vedėja teigė: „Pavėlavote ne jūs, pavėlavome mes, Lietuvos pilietinė visuomenė.“
Ceremonijoje dalyvavo seniausia Vitaliaus draugė žurnalistė Rita Miliūtė: „Džiaugiuosi, kad nepersigalvojote. Vitalius yra Zuikis arba Didžiosios Ausys, neklauskit, kaip gimė ši pravardė. Atsimenu, kada ji gimė – kai jis sėdėdavo ant pundo „Atgimimo“ laikraščių Sąjūdžio aušroje. Turiu gerą pavyzdį, kiek Lietuvos valstybė skolinga tokiems žmonėms būtent dėl tų nepriklausomybę skelbiančių laikraščių, kuriuos jie kūrė. Tai yra didelė valstybės skola jums. Gėda tiems, kurie nepadarė, kas turėjo būti padaryta“, – tvirtino žurnalistė.
Šeimos draugė Grytė įteikė vaivorykštinę puokštę ir tarė: „Mane labai žavi, kaip Vitalius visada švelniai kalba apie Albiną. Aš negalėjau prisiminti jokio pavyzdžio, kad pora 50 ar daugiau metų būtų kartu ir taip gražiai, švelniai vienas su kitu būtų.“
Pasveikinti poros atvyko buvusi Seimo narė, žmogaus teisių gynėja Marija Aušrinė Pavilionienė, dainininkas Dominykas Vaitiekūnas, operos solistas Rafailas Karpis, fotografė Neringa Rekašiūtė, sociologė Milda Ališauskienė su vyru TV laidų vedėju Tomu Ališausku, žurnalistas Rytis Zemkauskas, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė ir kt.
Tačiau ceremonijos kulminacija įvyko, kai prabilo Vitalius. Iš pradžių jam trūko žodžių, jis juokavo, kad jo plepumas kažkur išgaravo, tačiau netrukus žodžiai ėmė byrėti iš jaunavedžio lūpų taip, kad ašarą braukė ne tik jaunikis, bet ir svečiai:
„Šiandien čia labai daug kartų skambėjo žodis „meilė“. Aš nežinau, kas tai yra. Per 52 metus mes nesame vienas kitam pasakę „Aš tave myliu“. Mes šito žodžio visada vengėm. Nes, kai žodį ištari, jis viską sustabdo. Jis padeda į vietą ir nėra kur eiti toliau. Aš galbūt per daug mistikas, bet man atrodo, kad jeigu aš prisipažinčiau meilėje, kažkas įvyktų, ko aš nenorėčiau, kad įvyktų. Šį žodį aš pasilikęs vienam atvejui... Mano artimieji yra perspėti, kad mes norime būti palaidoti viename kape.“
Vėliau jis pasidalijo skaudžiais kunigo žodžiais, kad homoseksualų žmogų laidotų tik už kapinių tvoros, pasakojo apie paauglystės stiprybę, suvokus, kad yra kitoks, ir stiprybę nenusižudyti. Vitalius teigė nesuvokiantis, kaip jam pavyko atsilaikyti: „Žiūrėjau į dangų, žvaigždėtą dangų, ir galvojau, kad esu niekam tikęs, vienas toks galaktikoje. Kaip aš išsilaikiau – aš nesuvokiu.“
Tačiau gyvenimas buvo kupinas sunkumų dėl visuomenės neigiamo požiūrio į homoseksualias poras: „Mes visą gyvenimą pragyvenome tarsi bunkeryje. Mes gyvenome du gyvenimus. Vieną gyvenimą, kur mėgavomės savo profesija, pomėgiais. Antroji gyvenimo pusė buvo bunkeryje, apkasuose, laukiant, kurią akimirką gali kas nors užpulti.
Tačiau pasirinkau būti savimi ir to niekada nesigailėjau. Netgi didžiavausi, kad nuėjau sunkesniuoju keliu. Aš nugyvenau labai labai laimingą gyvenimą, tik gaila, kad tas mūsų laimingumas buvo bunkeryje. Pasiekimas, kad nebesodina į kalėjimą už tai“, – dalijosi mintimis Vitalius.
Šiandien pirmą kartą gyvenime jis galėjo viešai paimti savo mylimojo Albino ranką. MO muziejuje susirinkę svečiai kartu skelbė: „Albinai ir Vitaliau, palaikome jūsų ryšį, skelbiame jus sutuoktiniais.“
Pora sumainė vestuvinius žiedus, jiems buvo įteiktas humanistinės santuokos pažymėjimas. Santuokos liudijimą pirmieji pasirašė Rasa Račienė ir Tomas Vytautas Raskevičius. Vėliau parašais palaikymą reiškė ir vestuvių ceremonijos dalyviai.
Santuokos ceremoniją dekoravo floristas Mantas Petruškevičius su komanda. Jis teigė, kad svarbiausia, ką ši ceremonija reiškia jauniesiems. „Tai delikati tema, bet manau, kad ši ceremonija yra simboliškas jų santykių įteisinimas, kurio jie laukė daugelį metų. Jeigu tai [ši ceremonija – LRT.lt] bus postūmis į priekį kitiems dalykams, tai labai sveikintina.“
Paklaustas, ką mano apie tai, kad Lietuvoje vis dar nėra įteisintos tos pačios lyties santuoka arba partnerystė, jis teigė nesuprantantis, kodėl Lietuva to dar nepadarė. „Man tai atrodo labai elementarus sprendimas, nieko nereikalaujantis ir galintis suteikti daug laimės kitiems žmonėms. Nelabai suprantu, kodėl per tiek metų dar nepadaryta.“
„Atėjau pasveikinti ir pasidžiaugti, ir pasakyti, kad labai tikiuosi, kad jie galės savo santykius įteisinti ne tik simboliškai, nes tai yra labai svarbu ne tik jiems, tai svarbu daugeliui žmonių“, – dar iki renginio teigė žurnalistė Rita Miliūtė.
Po vestuvių ceremonijos svečiai sunkiai rinko žodžius, vis dar šluostėsi ašaras: „Negaliu kalbėti, dar labai jautru, sunkiai renku žodžius“, – jaudinosi Neringa Rekašiūtė.
Nors Albino ir Vitaliaus ryšys Lietuvoje nėra įteisintas teisiškai, ant simbolinio santuokos liudijimo pasirašyti galėjo visi MO muziejuje susirinkę ceremonijos svečiai, taip išreikšdami viltį, kad ateityje visi galės mylėti laisvai.
Albino ir Vitaliaus meilė
Tiesa, kaip anksčiau tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ sakė Albino ir Vitaliaus šventę organizuojanti vestuvių planuotoja Laura Vagonė, tokios simbolinės ceremonijos Lietuvoje buvo rengiamos ir anksčiau, bet jos visada vykdavo slapta. Pirmą kartą dviejų vyrų ceremoniją per 19 metų trunkančią karjerą rengianti L. Vagonė apgailestauja, kad ir dabar tos pačios lyties poros neturi galimybės Lietuvoje savo meilės įteisinti oficialiai. Todėl ji ir kiti savo sričių profesionalai prie šios šventės organizavimo prisidėjo neatlygintinai.
Vestuvių planuotoja neslėpė susižavėjimo gražiu poros santykiu. Iš tiesų Albino ir Vitaliaus istorija griebia už širdies. Sovietmečiu, kai jiedu susitiko, prisipažinti, kad esi homoseksualus, buvo ypač pavojinga: tai buvo laikoma liga ir nusikaltimu.
Jų keliai susikirto viename Kauno parke, kur tuo metu susipažinti rinkdavosi homoseksualūs žmonės. „Aš jau ėjau iš parko, kai pasirodė aukštas, lieknas vyriškis su skrybėle ir pilku puspalčiu. Jis mane užkalbino. Pamenu, man jis pasirodė nei šis, nei tas, bet kai pradėjo kalbėti, supratau, kad turi neprastą liežuvį. Jis pasakojo turintis nedidelį ratą draugų, kurie yra labai įdomūs, turintys begalybę knygų, meno kūrinių, plokštelių... Tai mane labai sudomino. Ne jis pats, o jo aplinka“, – LRT RADIJO dokumentikoje „Atsivėrimas“ pirmąjį susitikimą su Albinu prisiminė Vitalius.
Kitą dieną jis laikė egzaminą, bet jo neišlaikė. Ta proga nusprendė susirasti jį taip sudominusį pašnekovą ir daugiau sužinoti apie jo bičiulius. Jiedu vėl susitiko pabendrauti. „Pamenu, stoviu prie lango, žiūriu į Kauną, o jis priėjo, uždėjo rankas man ant pečių ir... viskas“, – prisiminimais keliavo Vitalius.
Jis netrukus po to išvyko studijuoti į sostinę, bet kai po studijų grįžo gyventi į Kauną, jau grįžo pas Albiną. „Buvau įsimylėjęs iki galo. Supratau, kad tai yra mano žmogus. Man darė įspūdį jo elegancija, jo inteligencija, pradedant išsilavinimu, baigiant manieromis“, – apie 15 metų vyresnį mylimąjį kalbėjo Vitalius.
Pora jie – jau 52-ejus metus, tačiau aplinkiniams prisistatydavo kaip tėvas ir sūnus. Saugodamas save ir mylimąjį, Vitalius išmoko meluoti. Ir nors jau daugiau kaip tris dešimtmečius gyvename laisvoje Lietuvoje, jie vis dar nesijaučia saugiai ir tebelaukia galimybės įteisinti savo partnerystę.
Savo paslaptį vyrai kruopščiai saugojo ilgus metus, tačiau Albinui senstant ir pamažu prarandant atmintį, Vitalius pavargo slapstytis ir panoro papasakoti savo istoriją. Pirmą kartą, neslėpdamas savo tapatybės, ja pasidalijo su LRT RADIJO dokumentikos kūrėjomis Rūta Dambravaite ir Inga Janiulyte-Temporin.
Išsamus pasakojimas apie poros istoriją LRT.lt portale ir radijo dokumentikoje:
