Vilniečiai suskubo krykštauti Velykų dienomis išvydę margaspalvę mandarininę antį. Ši Tolimųjų Rytų gražuolė, pasiklydusi Žvėryno mikrorajono vandenyse, džiugina žmonių akis, tačiau gamtininkas, knygų autorius, fotografas, aplinkosaugininkas Selemonas Paltanavičius teigia, kad tokiuose reiškiniuose didelio džiaugsmo nėra.
„Į tokius atvejus reikia žiūrėti labai protingai. Čia didelio džiaugsmo nematau. Kai visi važiuoja pažiūrėti stebuklo, tai lygiai tokį patį stebuklą ar dar didesnį galima pamatyti nuvažiavus pas bet kurį paukščių veisėją, į jo voljerą. Greičiausiai tai pasprukęs paukštis iš žmogaus voljero“, – tikina gamtininkas.
Jis svarstė, kad greičiausiai kažkas gerai neuždarė durų arba paukštis rado plyšį voljero sienoje ir paspruko. Taip gražuolis atsirado miesto upėje. Tačiau tai, kad paukštis pusiau pripratęs prie žmogaus, rodo, kad jis praradęs savo laukinę prigimtį ir veržiasi ten, kur yra žmogus, nes kitokios aplinkos jis nebeįsivaizduoja.
Kol iš Tolimųjų Rytų kilęs spalvingas paukštis noriai pozuoja fotografuojantiems, S. Paltanavičius teigia, kad iš nelaisvės pabėgusį paukštį reikėtų grąžinti į jam saugią erdvę:
„Kokia galėtų būti geriausia išeitis? Tą paukštį sugauti. Dabar yra LSMU Laukinių gyvūnų globos centras, kuris rūpinasi tokiais gyvūnais, galiausiai perduoti Lietuvos zoologijos sodui. Nes gamtoje to paukščio būtis, buvimas neturi jokios prasmės.
Kadangi tai žmonių klaidos, neapsižiūrėjimo rezultatas, kad paukštis atsidūrė gamtoje, turime tą paukštį eliminuoti iš gamtos. Mes turėtume protingai pažiūrėti, ne emocionaliai, tą paukštį sugauti ir sugrąžinti į tokią terpę, kurioje jis buvo.“
