Neseniai gavau žinutę, kad dukros mokykloje yra rengiama vaikų ekskursija į Vokietijoje esantį Brėmeno miestą. Oho, pagalvojau, kokia puiki mintis – vaikai ir pakeliaus, ir kažką įdomaus pamatys, nes Brėmenas, nors ir nelaikomas Vokietijos didmiesčiu (net nepatenka į didžiausių šalies miestų dešimtuką, jo gyventojų skaičius panašus į Vilniaus), yra labai įdomus ir tikrai turintis ką pasiūlyti atvykėliams miestas.
Neabejoju, jog daugumai žmonių Brėmenas asocijuojasi su vietove, į kurią dainuodami keliavo žmogus bei nuo juos engiančių šeimininkų pabėgę šuo, katinas, gaidys ir asilas. Jie keliavo į laisve garsėjantį Brėmeną ieškodami sotesnio gyvenimo ir vietos muzikuoti. Nors istorija apie keliaujančius muzikantus ir yra išgalvota, Brėmenas toks nėra. Jis yra realus, prie Vėzerio upės įsikūręs Vokietijos miestas, kurį dar XIX a. broliai Grimai vaizdavo kaip vietą, kurioje galima rasti laisvą ir laimingą gyvenimą.
Beje, muzikantai Brėmeno taip ir nepasiekė. Keliaudami jie į savo kompaniją įtraukė nuo tėvo pabėgusią princesę ir nusprendė, kad gyventi viltimi yra geriau nei matyti ją sudūžtančią. Todėl niekur nebekeliavo, o pasiliko gyventi miško trobelėje.
Mes nukeliaukime, nes nežinau, kaip jums, bet man visam laikui tik su gyvūnais ir princese užstrigti miško trobelėje neatrodo pernelyg viliojanti mintis (trumpam galima, bet tikrai ne visą laiką, o be to, princesė juk nieko nemoka dirbti, tai ką, ją dar ir aptarnauti nuolat reikėtų?) ir pažiūrėkime, kaip Brėmenas atrodo šiandien.
Pradėkime nuo to, kad nors muzikantai į Brėmeną ir neatkeliavo, jie vis tiek yra šio miesto simbolis. Miesto centre stovinti „Brėmeno muzikantų“ skulptūra yra daugiausiai turistų sutraukiantis ir jų labiausiai čiupinėjamas objektas, nes tikima, kad, patrynus asilo kanopas (kiti gyvūnai yra užsilipę ant asilo ir jų, ant ko nors papildomai neužsilipęs, nelabai pasieksi), išsipildys norai. Todėl tos kanopos yra nugludintos ir spindinčios. Futbolo sirgaliai mėgsta asilo kaklą aprišti savo komandų šalikais ir taip fotografuotis. Ši pramoga gal ir nėra iš intelektualiausių, bet tikiu, kad smagi.
Brėmeno oro uostas yra įsikūręs netoli miesto centro, tad, einant greitu žingsniu, jį per pusvalandį galima pasiekti net pėsčiomis. Nenorint pėdinti, galima sėsti į tramvajų ir jau po kelių minučių išlipti pagrindinėje miesto aikštėje. Beje, oro uosto artumas yra nuostabi galimybė aplankyti miestą tiems, kuriems Brėmene reikia keisti skrydžius. Turint kelias valandas tarp skrydžių, jas galima praleisti ne trinant oro uosto kėdes, o nors ir neilgai, tačiau maloniai pasivaikštant mieste.
Kai pirmą kartą lankiausi Brėmene, mūsų tikslas buvo ne patrinti asilo kanopėles, o aplankyti renginį, dėl kurio miesto gyventojai kiekvieną kartą kraustosi iš proto. Tai Brėmeno klubo „Werder“ futbolo rungtynės ant upės kranto pastatytame stadione „Wesser“. „Werder“ vardas Brėmene toks pat šventas kaip Kaune „Žalgirio“. O ir spalvos itin panašios – žalia ir balta. Kaip ir „Žalgirio arena“, taip ir stadionas „Wesser“ per futbolo rungtynes dažniausiai būna užpildytas. „Werder“ rungtynės yra nebejotinai vienas įspūdingiausių renginių mieste, kurį nors kiek futbolui simpatiją jaučiantis žmogus privalo pamatyti. Tai būna žavu – likus kelioms valandoms iki rungtynių pradžios miestas pasipuošia klubo spalvomis, o sirgaliai užtvindo miesto gatves. Perkimštais tramvajais, autobusais, tačiau daugiausia pėsčiomis, žaliai balta upė teka stadiono link. Tarsi specialiai mūsų lankytas rungtynes futbolo dievai padarė labai įtemptas ir rezultatyvias, tačiau svarbiausia – pasibaigusias šeimininkų pergale ir džiaugsmo sprogimu tribūnose.
Nors Brėmenas nėra didžiausių Vokietijos miestų lentelės viršūnėje, pagal milijonierių skaičių jis neabejotinai yra. Taip yra todėl, kad mieste daug pramonės, jis gerai ekonomiškai išsivystęs. Pavyzdžiui, keli tūkstančiai miestiečių dirba lėktuvų gamykloje „Airbus“. Daug darbo vietų sukuria ir „Mecedes-Benz“ Brėmeno padalinys. Daugybė žmonių triūsia Vėzerio pakrantėje stovinčioje visame pasaulyje garsaus alaus gamykloje. Į ją, beje, degustacijos ir ekskursijų tikslais yra įleidžiami ir turistai. Kadangi pats alkoholio nevartoju ir kitiems nepatariu, apie tai neišsiplėsiu – dar vaikai perskaitys. Tik pasakysiu, kad šiltuoju metų laiku galima patogiai įsitaisyti toje pat Vėzerio pakrantėje ir, gurkšnojant ką nors nealkoholinio, stebėti praplaukiančius laivus. Laivai, beje, nėra atsitiktinis reikalas – Brėmenas yra svarbus Vokietijos upių uostas. Vėzerio upė padarė Brėmeną Hanzos miestu, kuriame vykdavo dideli prekybiniai sandoriai.
Pirmasis įspūdis iš miesto centro yra tai, kad jame mažai automobilių ir daug dviratininkų. Mat centre yra ribojamas automobilių eismas. Kadangi miesto reljefas yra gana lygus, jame važinėti dviračiais labai lengva. Brėmenas laikomas vienu, o gal net ir pačiu draugiškiausiu miestu dviratininkams visoje Vokietijoje. Skaičiau, jog kažkuris miesto meras buvo aistringas dviratininkas ir kasdien į darbą važinėjo būtent juo, taip sukurdamas nepatogumų savo apsaugininkams. Beje, dėl brangaus automobilių išlaikymo, kai kurie miestiečiai jų net neturi – norėdami vykti į užmiestį jie juos išsinuomoja, nes taip išeina ir paprasčiau, ir pigiau. Na, o turistams miestą patogiausia tyrinėti pėsčiomis.
Miesto širdyje laikomoje turgaus aikštėje stovi žymiausi miesto pastatai, tokie kaip katedra, rotušė bei parlamento rūmai. Brėmeno rotušė yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Joje yra vadinamasis Poilsio rūsys (Rastkeller), kuriame siūloma paragauti maždaug 600 rūšių vyno. Kai kurie čia saugomi buteliai išlikę dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Kadangi mes alkoholio nevartojame, tai užėjome tik pažiopsoti. Aikštėje stovi ir miesto nepriklausomybės simbolis – 10 metrų aukščio Rolando skulptūra. Tai Karolio Didžiojo sūnėno Rolando, simbolizuojančio Brėmeno nepriklausomybę, skulptūra. Ji taip pat yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Oficialia miesto širdimi laikoma turgaus aikštė, o neoficialioji yra kitoje senamiesčio pusėje esantis Šnuro kvartalas. Tai seniausias miesto kvartalas, garsus nedideliais XV–XVIII amžiaus namais ir siauromis, plytomis grįstomis gatvelėmis. Kadaise tai buvo vienas iš neturtingiausių miesto kvartalų, kuriame gyveno žvejai ir jūrininkai, o dabar čia įsikūrusios mažos parduotuvėlės ir kavinės.
Čia yra ir mažiausias miesto viešbutis „Vestuvių namai“, turintis tik vieną dvivietį kambarį. Tai yra mažiausias viešbutis ne tik Brėmene, bet ir galimai visame pasaulyje. Beje, Šnuro kvartale yra gatvė, kurioje negali prasilenkti net ir du žmonės, o einant ja lietui lyjant, tenka suskleisti skėtį, nes jis įstringa tarp namų sienų. Gatvelės plotis – 60 cm. Norint į Brėmeną pažvelgti iš viršaus, tai galima padaryti sraigtiniais laiptais užlipus į Šv. Petro katedros bokštą.
Šlachtė – Vėzerio upės krantinė, labai populiari pasivaikščiojimo tarp miestiečių vieta. Čia yra viduramžių Brėmeno uostelis su puikiu bulvaru. Šiandien tiek krantinėje, tiek joje prisišvartavusiuose laivuose yra įsikūrę restoranai ir barai. Stebint Vėzerio upe plaukiančius laivus, Šlachtėje galima skaniai pavalgyti, maloniai pasivaikščioti ir atsipalaiduoti.
Na, ir Brėmeno lankytojų desertas – mokslo muziejus „Universum“, kurį kasdien aplanko daugiau nei tūkstantis lankytojų. Pastatas primena erdvėlaivį, kurio dauguma eksponatų yra simuliuojantys prietaisai, vaizdo instaliacijos ar žaidybinės inscenizacijos, padedančios lankytojams pažinti žemę, žmogų ir visatą. Galima pačiam sukelti bangas, sukurti krioklį, rankomis paliesti miniatiūrinį tornadą, klaidžiojant tamsoje pajusti, kaip veikiamos emocijos, pajusti dirbtinį žemės drebėjimą ir kitus dalykus, su kuriais realiame gyvenime ne visada norėtųsi susidurti. Tai tikrai neeilinis muziejus, kurį aplankyti būtų pravartu visiems ir ypač – vaikams. Tad jei ieškote įdomesnių ir visai šeimai tinkančių kelionių – pamąstykite apie Brėmeną. Suprantu, kad dabar žmonės yra itin išsiilgę vasaros ir galvoja tik apie ją, tačiau į Brėmeną smagu nuvykti net ir žiemą – jame vyksta jaukios kalėdinės mugės.
