LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ rubrikoje „Valgyk ir žydėk“ dietistė Ugnė Radzevičienė pasakoja, kaip jai pavyko atsikratyti net 80 kilogramų! Netiesa, kad, norėdamas sulaukti tokių pokyčių, turi misti vien salotų lapeliais – Ugnė ne tik jaučiasi puikiai, bet ir maistą valgo kuo įvairiausią. „Nepraleiskime pavakarių. [...] Čia irgi daroma klaida: po pietų nevalgau pavakarių, o vakarienė bus vėliau. Tuomet bėgame į vakarienę kaip sprinte“, – sako numestu svoriu iki šiol atsidžiaugti negalinti pašnekovė.
Trijų vaikų mama, dietistė Ugnė Radzevičienė medicinos mokslus baigė po to, kai numetė įspūdingai daug – 80 kilogramų. „Atsikratei gero dydžio žmogaus, augaloto vyro, sveriančio apie 80 kg“, – šypsosi laidos vedėja Beata.
„Tikslaus didžiausio savo svorio nežinau. Mano užfiksuotas didžiausias svoris buvo 130 kilogramų. Man pačiai sunku patikėti. Jau aštuoneri metai praėjo, einu pro veidrodį ir vis dar truputėlį grįžtu. Iš didelės tapau žymiai mažesnė – skirtumas tikrai jaučiasi“, – sako dabar apie 50 kg sverianti U. Radzevičienė.
Ugnė sako niekada nepamiršianti, kaip jautėsi sverdama daugiau kaip šimtą kilogramų. Anot pašnekovės, apkarsdavo ne tik buitis, bet ir kelionės bei kitos mėgstamos veiklos.
Kalbame apie tai, kad nutukimas yra liga. Nesvarstome, ar gražus žmogus yra sergantis žmogus.
„Su tokiu svoriu gyvenau besąlygiškai kiekvieną dieną. Jis visada trukdė ir kėlė keblumų, – tikina laidos viešnia. – Negali pasilenkti ir užsirišti batų. Reikia rasti būdą prisitaikyti ir juos užsirišti. Gelbėdavo sumanumas, vis rasdavau išeitį. Skrendi lėktuvu – neužtenka diržo ilgio prisisegti. Tekdavo prašyti, kad duotų pailginimą. Man būdavo gėda, bet neturėjau kito pasirinkimo.“
Sakoma, sveikata nebūtinai atsispindi kilogramuose. Dabar net per didelis dėmesys skiriamas lieknumui. Ugnė pataria neprisirišti prie konkretaus svorio.
Visus šiuos mikroelementus reikia susirinkti iš maisto. Ne iš papildų, o iš mūsų lėkštės!
„Ne skaičiai esmė. Negalime kalbėti apie lieknumą kaip apie grožį arba apie stambumą kaip apie nuvertintus žmones. Žmonės sako: „Visokių yra, visokių reikia.“ Mes irgi galime būti gražūs. Kalbame apie tai, kad nutukimas yra liga. Nesvarstome, ar gražus žmogus yra sergantis žmogus.
Sergančiam žmogui skubame padėti. Fokusuokimės čia. Penki ar dešimt kilogramų nesusiję su mūsų grožiu. Žmogus privalo būti sveikas, tai siekiamybė. Sveikas žmogus visada bus gražus ir laimingas“, – įsitikinusi dietistė.
Svarbiausia nenupilti vandens, kuriame kruopos mirko per naktį. Ten liko visi mikroelementai.
„Valgau daug, skaniai, sočiai ir įvairiai“, – paklausta apie mitybą, atšauna laidos viešnia. Pasak Ugnės, svarbu kaitalioti produktus ir nevalgyti to paties produkto ilgiau nei tris paras.
„Todėl, kad vienas produktas turi vienų vitaminų, kitas – kitų. Kai reikia padaryti kraujo tyrimus, kiek mikroelementų turime turėti? Visą „paklodę“! – šypsosi pašnekovė. – Visus šiuos mikroelementus reikia susirinkti iš maisto. Ne iš papildų, o iš mūsų lėkštės!“
Pusryčiams Ugnė renkasi viso grūdo dalių kruopų košę su augaliniais riebalais. „Pavyzdžiui, viso grūdo dalių avižos su kokosų aliejumi. Pabarstau kokosų drožlių, šviežių aviečių, cinamono. Nuostabi rytinė košė. Sveikatai palankiu būdu išviriau vandenyje. Viso grūdo dalių kruopas vakare gerai perploviau. Penkis kartus nuploviau po tekančiu šaltu vandeniu. Užmerkiau nakčiai, ryte greitai išvirs.
Priešpiečius, jei noriu, valgau, bet galima ir praleisti. Jiems visada renkuosi šviežius vaisius ir uogas.
Virtos kruopos turi būti kramtomos, tai svarbu virškinimui. Svarbiausia nenupilti vandens, kuriame kruopos mirko per naktį. Ten liko visi mikroelementai. Dažnai šeimininkė nupila, užpila švariu vandeniu ir verda. Reiktų virti vandenyje, kuriame viso grūdo avižų kruopos mirko per naktį. Žinoma, kaip jau minėjau, prieš tai penkis kartus perplauti šaltu tekančiu vandeniu“, – sveikų pusryčių idėją sufleruoja U. Radzevičienė.
Beje, Ugnė nieko prieš pusryčių košę kepti ir orkaitėje. O štai priešpiečiams moteris renkasi tik šviežius vaisius ir uogas.
Nepraleiskime pavakarių. Nereikia badauti.
„Priešpiečius, jei noriu, valgau, bet galima ir praleisti. Jiems visada renkuosi šviežius vaisius ir uogas. Tai vienintelis paros laikas, kai gaunu vitaminų iš šitų produktų. Vaisius valgome pirmoje dienos pusėje, jei nesportuojame antroje dienos pusėje, – akcentuoja dietistė. – Greitųjų angliavandenių reikia ir prieš fizinę treniruotę.“
Pietums – mėsa, žuvis, jūrų gėrybės, visos daržovės. Gali būti, prideda Ugnė, ir sudėtingieji angliavandeniai.
Mityba privalo būti visavertė, suteikti visų reikalingų vitaminų, mikroelementų ir maisto medžiagų. Taip žinosime, kad kiekvieną kartą mėgaudamiesi maistu tampame sveikesni.
„Pavyzdžiui, vasarą nesinori sunkaus maisto, troškinių. Noriu salotų. Tuomet renkuosi bolivines balandas, brokolius, žiedinius kopūstus, vištienos krūtinėlę, aštrų padažiuką“, – pietų ingredientus vardina laidos viešnia.
Neretai girdime, kad, norint sulieknėti, reikia valgyti vos du kartus per dieną, atsisakant pusryčių arba vakarienės. O štai Ugnė nepraleidžia ne tik pagrindinių trijų valgymų – pusryčių, pietų ir vakarienės, – bet ir priešpiečių bei pavakarių.
Žmogus pasimeta ir pradeda desperatiškai bandyti dietas, prisirenka informacijos ir viską bando.
„Nepraleiskime pavakarių. Nereikia badauti. Vakarienė gali būti vėlesnė. Čia irgi daroma klaida: po pietų nevalgau pavakarių, o vakarienė bus vėliau. Tuomet bėgame į vakarienę kaip sprinte – kaip kokie alkani vilkai, – šypsosi pašnekovė. – Kol ją gaminame, pavalgome, vėl sėdame, valgome. Dar paragauji, ar netrūksta druskos, ir išeina užkandis.“
Sočių pavakarių Ugnė tikrai nerekomenduoja. Pasak jos, dažniausiai daroma klaida yra įsitikinimas, kad pavakariai – tai tarsi antra vakarienė.
Patariu visada labiau save mylėti ir su savo organizmu neeksperimentuoti.
„Tai klaida, mes persivalgome. Pavakariams tinka viskas, išskyrus angliavandenius. Tai negali būti kruopos, ne vaisiai ir ne gaminiai iš jų. Atsisakome termiškai apdorotų šakninių daržovių. Gali būti šviežia morka, ne kepta ar virta. Šviežias burokėlis, o ne keptas. Termiškai apdorojus šaknines daržoves, pakyla jų glikeminis indeksas. Glikeminis indeksas parodo, kaip greitai kraujyje kyla gliukozė“, – dėsto U. Radzevičienė.
Ugnė pastebi, kad dėl per didelio informacijos kiekio dauguma antsvorio turinčių žmonių tiesiog sutrinka. Juos tai smukdo. Informaciją, tikina ji, reikia atsakingai pasirinkti, taigi atsakomybė krinta ant mūsų pačių. Tačiau kaip pasirinkti, jei informacijos begalės ir ji skirtinga? Vieni sako – valgyk šitą. Kaimynė paskaitė kažkur, sako – valgyk kitą.
Skatinama vartoti laukinę žuvį. Skumbrė, menkė, otas, silkė ir jūrinis ešerys – šitų žuvų galime rasti visur.
„Žmogus sutrinka ir pradeda desperatiškai bandyti dietas, prisirenka informacijos ir viską bando. Patariu visada labiau save mylėti ir su savo organizmu neeksperimentuoti, – nuoširdžiai pataria dietistė. – Mityba privalo būti visavertė, suteikti visų reikalingų vitaminų, mikroelementų ir maisto medžiagų. Taip žinosime, kad kiekvieną kartą mėgaudamiesi maistu tampame sveikesni.“
Dažnai girdime, kad angliavandenių žmogui reikėtų valgyti mažiau. Neva nuo jų stambėjama. Anot Ugnės, angliavandenius privalu valgyti kiekvieną dieną.
Kad ir kas nutiktų jūsų gyvenime, kad ir kokie pokyčiai vyktų: keičiame šalį, gyvenamąją vietą, atostogaujame, leidžiamės į ilgesnę kelionę, patiriame stresą, išgyvename liūdesį – mityba turi būti neliečiama.
„Tai turėtų būti ne greitieji angliavandeniai. Jie pakiša koją ir paskatina jų atsisakyti. Turi būti sudėtingieji angliavandeniai. Tai viso grūdo dalių kruopos, junginiai su pasirinktais augalinės kilmės riebalais. Valgyti vaisių, šviežių daržovių. Patartina pirkti vietinius, kad ir kur būtumėte.
Be abejonės, mėsa, žuvis – tai viena aktualiausių temų. Skatinama vartoti laukinę žuvį. Skumbrė, menkė, otas, silkė ir jūrinis ešerys – šitų žuvų galime rasti visur. Mažiau derėtų vartoti fermose augintos žuvies“, – patarimų negaili daugiau nei pusę savo maksimalaus svorio atsikračiusi moteris.
Laidos viešnia turi gerų žinių ir desertų mėgėjams. Pasak Ugnės, daug lengviau pasakyti, ne ką naudinga rinktis, o ko neturėtų būti desertuose.
„Neturėtų būti krakmolo – bulvių, kukurūzų, ryžių krakmolo. Neturėtų būti pridėtinio cukraus, transriebalų ir dirbtinių saldiklių. Tai ksilitolis, maltodekstrinas, maltozė, trehalozė. Neretai žmonės neteisingai linčiuoja natūraliai maiste esantį vaisių cukrų arba medų, – pastebi ji. – Yra pridėtinis cukrus ir angliavandeniuose esantys cukrūs. Angliavandeniuose esantys cukrūs yra kuras protinei veiklai ir fiziniam aktyvumui.
„Cheat day“ – tai tarsi žmogui, priklausomam nuo alkoholio, pasakyti „pakentėk iki penktadienio, o penktadienį galėsi kaip su abonementu eiti per kavines ir barus“.
Organizmas jų gavęs gamina gliukozę ir skaido mano energijai. Reikia žinoti, kuriuo paros metu juos vartoti ir kaip paruošti sveikatai palankiu būdu. [...] Žmonės klausia, kas keičiasi, atsisakius pridėtinio cukraus, o medų vartojant. Argumentuota mokslo kalba atsakysiu: medus turi daug cukrų, bet žiūrime energinę vertę. Ką man duoda šitas produktas ir kiek duoda kitas. Pagal tai nusprendžiu, kas man naudingiau.“
Bene sudėtingiausia žmogui yra nepersivalgyti. Anot dietistės, norint to pasiekti, visų pirma reikia įgyti svariausią mitybos stadiją – stabilumą.
Mums reikalinga informacija yra ne pavadinimas „iš gamtos“, „natūralus“, „iš močiutės rankų“ ar „mamytės blyneliai“. Tie dalykai veikia mūsų emocijas.
„Kad ir kas nutiktų jūsų gyvenime, kad ir kokie pokyčiai vyktų: keičiame šalį, gyvenamąją vietą, atostogaujame, leidžiamės į ilgesnę kelionę, patiriame stresą, išgyvename liūdesį – mityba turi būti neliečiama. Turi būti stabili. Jaudinuosi – nevalgysiu. Džiaugiuosi – leisiu sau viską. Pasaulyje populiarios nuokrypio (angl. cheat days) dienos, kai vieną kurią dieną valgai viską, ką tik nori.
Nežalokite savęs ir neeksperimentuokite su savimi. „Cheat day“ – tai tarsi žmogui, priklausomam nuo alkoholio, pasakyti „pakentėk iki penktadienio, o penktadienį galėsi kaip su abonementu eiti per kavines ir barus“. Negalima to daryti. Reikia suvokti, kritiškai mąstyti ir būti sąmoningiems“, – nuoširdžiai pataria per kelerius metus daug svorio atsikračiusi U. Radzevičienė.
Jei tekste rasite žodžius „cukrus“, „dirbtiniai saldikliai“, „krakmolas“, nesirinkite šito produkto. Jame bus ingredientų, kurie žalos jūsų organus.
Pasak specialistės, kiekvienas, norėdamas maitintis sveikiau jau rytoj, turėtų, visų pirma, pradėti teisingai skaityti produkto etiketę. „Mums reikalinga informacija yra ne pavadinimas „iš gamtos“, „natūralus“, „iš močiutės rankų“ ar „mamytės blyneliai“. Tie dalykai veikia mūsų emocijas, – įspėja dietistė. – Ant produkto pakuotės surašyta dviejų tipų informacija. Vienoje yra maistingumas energinės vertės lentelėje, kurioje nurodyti angliavandeniai, kiek iš jų cukrų, riebalų, kiek iš jų sočiųjų riebalų.
Kitoje yra tekstas su pavadinimu „Sudedamosios dalys“, dvitaškis arba „Ingredientai“, dvitaškis. Ir tekstas. Tekste pagal eiliškumą nurodyti produktai, kurių gaminyje daugiausia. Pavyzdžiui, pomidorai savose sultyse. Parašyta: pomidorai, vanduo, druska, pipirai. Jei tekste rasite žodžius „cukrus“, „dirbtiniai saldikliai“, „krakmolas“, nesirinkite šito produkto. Jame bus ingredientų, kurie žalos jūsų organus.“
Visas pokalbis su dietiste U. Radzevičiene – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
