Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros (LMNŠA) Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ drąsiai sklaido mitus, kad gyvūnai žiemą badauja ir jiems būtina nešti maisto. Anot gamtininko, vidutinių platumų juostos laukiniai gyvūnai yra puikiai prisitaikę išgyventi mūsų šalyje net ir itin šaltas bei snieguotas žiemas. „Tūkstančius metų jie gyveno be mūsų pagalbos“, – primena gamtininkas.
Po storu sniego sluoksniu miškuose slypi augalai, išsislapstę arba įmigę žiemos miegu dalis gyvūnų, dauguma paukščių laiką leidžia piečiau Lietuvos. Tačiau apsnigtame miške maisto turi susirasti žolėdžiai gyvūnai: kiškiai, stirnos, briedžiai ir kiti – visi jie žiemoja mūsų šalies miškuose. Kaip gi jiems sekasi ieškoti maisto? Pasak gamtininko Almanto Kulbio, žiemos laikotarpis gyvūnams yra mažiau sudėtingas, nei pats žmogus galvoja.
„Įprasta gailėtis gyvūnų. Kartais kalbama, kad jiems labai sunku peržiemoti. Seniau teko girdėti tokį apibūdinimą, kad žiemą įsivyrauja „baltasis badas“ ir gyvūnus reikia gelbėti. Tačiau tūkstančius metų gyvūnai gyveno be mūsų, žmonių, pagalbos. Tiesa, dabar yra gerokai mažiau miškų, tačiau gyvūnai taip pat sėkmingai išgyvena. Taip, žiemą jų gyvenimas yra kitoks, gyvūnai keičia savo įpročius ir įvairiai prisitaiko prie šito mūsuose įprasto ir būdingo ramybės laikotarpio“, – dėsto LMNŠA Ekologijos ir menų poskyrio vadovas.
Stambių žolėdžių gyvūnų migracijos žiemą nėra, tačiau šie gyvūnai pereina iš vasaros mitybos plotų į žiemos mitybos plotus. Ten dairosi sultingų drebulės ūglių, pereina į jaunuolynus.
„Būna važiuodami keliu partrenkiame tokius gyvūnus. Tai reiškia, kad jie ieško naujų mitybos plotų, – aiškina laidos svečias. – Kai kurie gyvūnai keičia maistą, o kai kurie paukščiai netgi labai akivaizdžiai. Štai geniai tampa vegetarais. Jie vietoj kirminų ir vabzdžių lervų ieško eglių kankorėžių. Taigi, mitybos įpročiai pasikeičia kardinaliai, dėl to pats maistas žiemą būna kitoks.“
Norėdami padėti laukiniams gyvūnams lengviau išgyventi žiemos iššūkius, žmonės pamiškėse įrengia ėdžias. Vieni teigia, jog tai pagalba, o kiti, atvirkščiai, – kad kenkimas, mat tada gyvūnas pripranta ir pats nesistengia ieškoti natūralių maisto šaltinių.
„Iš tiesų gyvūnai (prie ėdžiose atnešto maisto – LRT.lt) greitai pripranta ir tai gali atsisukti prieš juos pačius. Žmonės kartais prie sodybų palieka įvairių daržovių, tad paskui nereikia stebėtis, kai gyvūnai nebe žiemą, o vasarą pripranta ten lankytis ir tokiuose daržuose bei soduose pridaro žalos“, – įspėja gamtininkas.
Neformaliojo švietimo agentūros atstovas skeptiškai vertina mokytojų iniciatyvas vesti vaikus į miškus, kad šie ten paliktų gyvūnams maisto. Anot A. Kulbio, tai medžiotojų kultūros dalis, tad to mokyti vaikų nederėtų.
„Kalbant apie medžiotojus, jie rūpinasi žiemą gyvūnais, tačiau paskui gyvūnai pripranta ir tos vietos tampa geros medžioti. Galima suprasti medžiojimo kultūrą, jos tradicijas ir įpročius, tačiau nereikėtų, kad tokiuose procesuose dalyvautų mokiniai. Girdėjau, kad kai kurios mokyklos organizuoja „žvėrelių Kalėdas“ ir į miškus neša įvairias daržoves. Tai to daryti tikrai nereikėtų. Taip pat pasitaiko, kad nešamos įvairios maisto atliekos. Jei jau tikrai norima rūpintis gyvūnais, tai reiktų nešti puikius, gerus ir šviežius produktus, o ne sugedusias daržoves.
Galima imtis kitokių veiklų. Viena tokių galėtų būti išėjimas į mišką ir pėdsakų atpažinimas sniege. Būtent snieguotomis žiemomis pamatome, kiek daug miške yra žvėrių. Vasarą to nepamatysime ir neatrodo, kad miškas pilnas žvėrių.
O štai parkuose gyvenantiems gyvūnams pagalba nepamaišys. Galima įrengti šėryklas voverėms, palapinių slėptuves kurapkoms. Miesto parkuose teko matyti įrengtus voverių šėrimo namelius. Taigi, mokytojams su vaikais jose galima ne tik pamaitinti gyvūnus, bet ir juos stebėti, pažinti jų gyvenimą.
Na, o visai šalia mokyklos galima įrengti lesyklą paukščiams. Tačiau tada jau reiktų paukščius lesinti kiekvieną dieną, nuolat ir nuosekliai. Tuomet pro klasės langus su paukščių pažinimo atlasu stebėti, kokie gi paukščiai gyvena artimiausioje aplinkoje. Tai ir rūpestis gyvūnais ir, tuo pačiu, gamtos pažinimo pamokos“, – patarimais, kaip vesti gamtos pažinimo pamokas, dalinasi Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūros Ekologijos ir menų poskyrio vadovas, gamtininkas Almantas Kulbis.
Visas įdomus gamtininko pasakojimas apie gyvūnų mitybą žiemą – laidos „Laba diena, Lietuva“ mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
