Amerikos indėnų gentys praktikavo „Trijų seserų“ žemdirbystę, kai pupelės, kukurūzai ir moliūgai buvo sėjami kartu. Pupelės aprūpindavo dirvožemį azotu, kuris buvo naudingas kitiems augalams. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pabrėžia, kad šios ankštinės daržovės itin naudingos ir žmogaus organizmui: jose gausu svarbiausių maistinių medžiagų, tokių kaip folio rūgštis, geležis, kalis, magnis ir B grupės vitaminai, rašoma prekybos tinklo „Rimi“ pranešime žiniasklaidai.
Visa gerųjų medžiagų paletė: nuo mineralų iki antioksidantų
Dėl įspūdingos maistinės vertės, pupelės dažnai rekomenduojamos, kaip sveikatai palankios mitybos dalis. Anot gydytojos dietologės dr. E. Gavelienės, šios ankštinės daržovės – ne tik puikus baltymų šaltinis vegetarams, veganams bei visavalgiams, bet ir maisto produktas, kuris racioną praturtina skaidulomis bei kitomis maistinėmis medžiagomis, kurios gali subalansuoti cukraus kiekį kraujyje ir net sumažinti tam tikro vėžio riziką.
„Pupelės yra puikus augalinės kilmės baltymų šaltinis, todėl jas gali rinktis ne tik visavalgiai, bet ir specifinių mitybos poreikių turintys žmonės, pavyzdžiui, vegetarai ir veganai. Taip pat jose yra tirpių ir netirpių maistinių skaidulų, kurios suteikia sotumo jausmą, tokiu būdu padedant reguliuoti svorį.
Be to, dauguma pupelių turi nedaug riebalų, o tie, kurie randami šiose ankštinėse daržovėse, yra nesotieji – jie naudingi širdies sveikatai. Dar pupelėse yra sudėtinių angliavandenių, tad jas valgant galima užtikrinti, kad organizmas turės pastovų energijos šaltinį, nesukeliantį staigių cukraus kiekio kraujyje šuolių ir kritimų“, – pasakoja gydytoja dietologė.
Mitybos specialistė priduria, kad pupelėse gausu svarbiausių maistinių medžiagų, tokių kaip folatai, geležis, kalis, magnis ir B grupės vitaminai, įskaitant tiaminą ir niaciną: „Šios maistingosios medžiagos būtinos įvairioms organizmo funkcijoms, įskaitant energijos gamybą, kraujo susidarymą ir nervų funkciją.
Žinoma, pupelės turi ir įvairių antioksidantų, pavyzdžiui, flavonoidų ir polifenolių, kurie padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir mažina lėtinių ligų riziką, o dėl skaidulų ir antioksidantų kiekio sumažėja rizika susirgti storosios žarnos vėžiu.“
Kaip improvizuoti namų virtuvėje gaminant pupelių patiekalus?
Yra daugybė pupelių veislių, kurių kiekviena pasižymi unikaliomis savybėmis. Nors sunku tiksliai suskaičiuoti visas egzistuojančias rūšis, manoma, kad pasaulyje auginama per šimtas jų veislių. Šios veislės gali skirtis dydžiu, spalva, forma, skoniu ir kulinarine paskirtimi.
Prekybos tinklo komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva sako, kad tokia įvairovė mėgstantiems improvizuoti namų virtuvėje suteikia dar daugiau galimybių kūrybiškai išnaudoti šias ankštines daržoves patiekalų gamyboje. Ekspertės nuomone, tam reikalingos žinios apie skirtingų rūšių pupelių skonius ir tekstūras, kad būtų galima išradingai derinti jas prie kitų ingredientų.
„Apsvarstykite, kokio skonio patiekalo norite. Skirtingų rūšių pupelių skonis yra vis kitoks – nuo švelnaus, iki primenančio riešutus. Pavyzdžiui, juodosios pupelės yra švelnaus skonio, o avinžirniai (garbanso pupelės) – riešutinio. Taip pat pagalvokite, kokios patiekalo tekstūros norite. Kai kurios pupelės išvirtos yra kreminės tekstūros, todėl tinka sriuboms ir tyrėms gaminti, o kitos gerai išlaiko savo formą, todėl puikiai tinka salotoms ir troškiniams“, – teigia O. Suchočeva.
Komercijos operacijų vadovė taip pat ragina atsigręžti ir į egzotiškesnių virtuvių subtilybes: jei gaminate meksikietišką patiekalą, pavyzdžiui, čili sriubą, idealiai tiks pinto arba juodosios pupelės, o italų virtuvėje dažniausiai naudojamos „Cannellini“ pupelės.
„Nepaisant to, kokį patiekalą nuspręsite gaminti, visuomet reikėtų atsižvelgti į skirtingų rūšių pupelių virimo laiką. Kai kurios išverda palyginti greitai, o kitoms, pavyzdžiui, avinžirniams, gali prireikti daugiau laiko. Galiausiai atsižvelkite į savo mėgstamų skonių paletę. Jei turite mėgstamą pupelių rūšį, naudokite jas savo patiekaluose“, – pataria ekspertė.
Ji siūlo pasigaminti ypatingo daržovių troškinio: baltosios pupelės lengvai sugers citrinos ir brokolių skonius bei leis pasimėgauti aromatingu ir gardžiu patiekalu.
Pupelių troškinys su brokoliais ir citrina
Troškiniui reikės:
200 g brokolių;
1 v. š. aliejaus;
1 v. š. rozmarinų;
1 vnt. sultinio kubelio;
250 ml vandens;
200 g špinatų;
400 g baltųjų pupelių;
0.5 vnt. citrinos;
200 ml pasterizuotos grietinėlės.
Gaminimo eiga:
Nulupkite ir smulkiai supjaustykite svogūną ir česnaką.
Susmulkinkite aitriąją papriką.
Svogūną, česnaką, aitriąją papriką ir susmulkintus brokolius pakepinkite aliejuje ant vidutinės ugnies, kol svogūnas suminkštės.
Suberkite rozmariną, įdėkite sultinio kubelį ir supilkite vandenį, užvirinkite.
Sudėkite špinatus ir virkite 2 minutes.
Nupilkite pupelių skystį, nuplaukite tekančiu vandeniu ir nusausinkite pupeles.
Sudėkite pupeles į apkeptas daržoves. Nutarkuokite citrinos žievelę ir išspauskite pusės citrinos sultis. Įmaišykite citrinos žievelę ir sultis kartu su grietinėle ir užvirinkite. Pagardinkite druska.
Patarimas. Dalį brokolių galite pakeisti šakniavaisinėmis daržovėmis, pavyzdžiui, morkomis ar pastarnokais.
