Ar žinojote, kad gera nuotaika „gaminasi“ mūsų pilve? Ką valgyti, kad kūnas gamintų daugiau laimės hormonų, nuotaika būtų puiki, kokie produktai suteikia energijos, o kokie ją atima? Gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Beatos virtuvė“ sako, kad liūdnesni yra tie, kurie daugiau vartoja mėsos ir pieno produktų, o štai žuvį ir daržoves pasirinkę žmonės dažniau šypsosi ir liūdi rečiau.
Jei jaučiate, kad ruduo ir žiema veikia jūsų nuotaiką, sukluskite. Rubrikoje „Valgyk ir žydėk“ besisvečiuojanti gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė pataria, ką reikia valgyti, kad jūsų organizmas taptų tikra laimės jėgaine.
Mūsų nuotaika, sako gydytoja, yra mūsų emocinė būklė, o mes visi – emocingos būtybės. Taigi, emocijų negalime atsikratyti, dėl to nuotaika gali būti visokia.
Žmonės, kurie valgo daugiau mėsos, pieno produktų, bus liūdnesni nei tie, kurie valgo daugiau žuvies, daržovių, vaisių bei sėklų.
„Mes būname liūdni ir linksmi. Turime suprasti, kad nuotaika yra visokia. Turime ją priimti visokią. Žinoma, jaustis laimingesniems būtų puikiau nei jaustis liūdniems. Nuotaika priklauso nuo daug dalykų. Tai nėra tik maistas. Žmogaus kūnas yra visuma viso to, ką mes veikiame, kaip gyvename, kokius santykius kuriame, kaip išsimiegame, kokia mūsų fizinė veikla ir ką valgome“, – sako dietologė.
Maistas, anot D. Petrauskienės, turi įtakos mūsų nuotaikai. Mokslas, akcentuoja ji, šia tema domisi jau seniai.
Reiktų įsidėmėti, kad net 90-95 procentai laimės hormono gaminasi būtent mūsų žarnyne.
„Galime išskirti kelis mokslinių tyrimų flangus. Štai Viduržemio jūros šalių dieta visada nuotaiką veiks geriau nei vakarietiška dieta, – tikina laidos viešnia. – Žmonės, kurie valgo daugiau mėsos, pieno produktų, bus liūdnesni nei tie, kurie valgo daugiau žuvies, daržovių, vaisių bei sėklų.“
Kitaip tariant – sveikiau besimaitinantieji turės geresnę nuotaiką. „Viena klinikinė studija parodė, kad glikemijos šuoliai didina kortizolio lygį ir taip kelia stresą. Glikemijos šuolių reikėtų vengti. Glikeminis indeksas rodo, kaip greitai produktas kelia gliukozės kiekį kraujyje. Suvalgiau saldainį, gliukozės lygis staigiai pakilo ir staigiai nusileido.
Prebiotikai gyvena maiste, kuriame gausu skaidulų – viso grūdo kruopose, sėklose, mėsoje.
Jei suvalgiau maistingos visų grūdo dalių kruopų košės ir įdėjau riebaliuko, glikemijos šuolį mažinsiu, nes energija išsiskirs lėtai ir ilgai jausiuosi sotus. Tai taip skiriasi produktai. Rodos, koks skirtumas, ką suvalgiau? Kūnas jaučia viską. Ir jis atsako vėliau, nei mes galvojame“, – įspėja gydytoja.
Turbūt visi esame girdėję apie seratoniną. Tai laimės hormonas, kuris gyvena žarnyne. Jis, sako dietologė, gaminasi dėl mūsų gerųjų bakterijų, kurios gyvena žarnyne.
„Ten jo pasigamina nuo 90 iki 95 procentų. Taigi, reikėtų įsidėmėti, kad net 90-95 procentai laimės hormono gaminasi būtent mūsų žarnyne, – intriguoja D. Petrauskienė. – Kita dalis gaminasi smegenyse. Tačiau laimė gyvena pilve! Kaip pamaitinsime savo gerąsias bakterijas, kokį jų sąstatą sukursime, taip laimingai ir gyvensime.“
Beveik visos klinikinės studijos patvirtino ryšį tarp omega-3 riebalų rūgščių gausos ir depresijos, nerimo sutrikimų [...]
Kokie maisto produktai pamaitina tas gerąsias bakterijas ir šios pagamina daug seratonino? Visų pirma gydytoja pataria stebėti, ar nėra pilvo pūtimo, vidurių užkietėjimo, žarnyno diskomforto.
„Jei yra šie simptomai, tai gali rodyti, kad gerųjų bakterijų sąstatas išsibalansavęs. Jei norime jį atkurti ir neturime didelių problemų, galime pasitelkti fermentuotus produktus – jogurtą, kefyrą, kimči kopūstus. Juos verta įtraukti į savo racioną. Svarbu ir prebiotikai. Tai bakterijų maistas. Prebiotikai gyvena maiste, kuriame gausu skaidulų – viso grūdo kruopose, sėklose, mėsoje. Tinka bakterijoms auginti ir geram jų sąstatui palaikyti“, – aiškina dietologė.
Naudingiausios yra jūrų žuvys – tai lašiša, upėtakis, otas, sardinė, ančiuviai.
O kuo svarbios omega-3 riebalų rūgštys? Pasirodo šios rūgštys įeina į visų ląstelių membranų sudėtį, mūsų smegenų – taip pat.
„Beveik visos klinikinės studijos patvirtino ryšį tarp omega-3 riebalų rūgščių gausos ir depresijos, nerimo sutrikimų, nemigos, migrenos priepuolių nebuvimo. Yra atliktas tyrimas su nėščiosiomis. Bent kartą per savaitę vartojant riebios jūrinės kilmės žuvies, moterims žymiai rečiau pasireiškė pogimdyvinė depresija.
Galima pasitelkti juodąjį šokoladą, šiltus troškinius, sriubas, sūrį.
Kartą per savaitę suvalgyti žuvies tikrai nėra sunku, – šypsodamasi ragina pašnekovė. – Žuvis užtikrina, kad gautume reikiamų riebalų rūgščių. Naudingiausios yra jūrų žuvys – tai lašiša, upėtakis, otas, sardinė, ančiuviai. Kitos jūrų žuvys taip pat jų turi, tik ne tokią didelę koncentraciją.“
Vis tik dažnai nėščiajai norisi angliavandenių – bulvinių blynų. Norisi maisto, kuris mus tenkina. Tuomet dietologė rekomenduoja valgyti riebesnį, tačiau šiltesnį maistą – sriubas, troškinius.
Vaisių, sulčių dietos jūsų neišgelbės.
„Toks maistas suteiks pasitenkinimo ir išsiskirs daugiau laimės hormono. Po menstruacinės fazės ateina folikulinė fazė, ovuliacijos fazė – turime daug energijos. Šiuo metu galime maitintis sveikai. Nesunku laikytis mitybos planų. Visos jaučiasi motyvuotos, bet praėjus tam laikotarpiui ir likus savaitei iki menstruacijų grįžtame į tą patį ciklą, kai visko vėl norisi. Tačiau čia nėra nieko blogo. Galima pasitelkti juodąjį šokoladą, šiltus troškinius, sriubas, sūrį“, – dėsto D. Petrauskienė.
Jei norime geros nuotaikos, turime maitintis sveikai. Pasak gydytojos, net jei laikomės griežtų dietų, maistas gali nuotaiką stipriai bloginti.
Jei pilsime į save kokybišką kurą, tai ir nuotaika bus neprasta.
„Smegenims reikia maisto. Be jo negalime gyventi. Tai mūsų energijos šaltinis. Badavimas, ribojamosios dietos, vieno produkto dieta... Vaisių, sulčių dietos jūsų neišgelbės. Mums reikia pilnaverčio maisto, pilnaverčių produktų, kad savo kūną palaikytume geriausios versijos ir piltume į jį tik kokybišką kurą. Jei pilsime į save kokybišką kurą, tai ir nuotaika bus neprasta“, – pataria gydytoja dietologė Dalia Petrauskienė.
Visas įdomus pokalbis su dietologe – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
