Komforto zona – tai situacijos, aplinkybės, būsena, kurioje žmogus jaučia nedaug streso arba visai jo nejaučia. Psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako, kad komforto zonoje žmogus gali pailsėti nuo perdegimo, tačiau per ilgai joje užsibuvus nebūtinai jausimės tik gerai.
Viso gyvenimo atostogos. Taip neretai pavadinamas pensininko gyvenimas. Pasak psichologės, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad pensininkai būtent ir pakliūna į komforto zoną, kur nereikia skubėti, jaudintis dėl darbų, stresuoti.
„Vis dėlto, dažniausiai, pensininkai toje komforto zonoje pasijaučia blogai. Ką tai reiškia? Reiškia tai, kad kai žmogus nesimobilizuoja, kai jo gyvenime nėra optimalios, jam reikalingos įtampos, net organizmo ląstelės nebenori atsistatyti ir žmogus gali pradėti sirgti. Jau nekalbu apie tai, kad toks žmogus tampa psichologiškai jautrus“, – sako G. Petronienė.
Komforto zona, pasak psichoterapeutės, kiekvieno žmogaus yra labai skirtingai jaučiama. „Štai paimkim (Ukrainos prezidentą Volodymyrą – LRT.lt) Zelenskį ar apskritai vadovus, prezidentus. Jų komforto zona yra milžiniška, plati, – teigia ji. – Tokie žmonės yra įpratę būti stresinėse situacijose, jie turi palaikančia aplinką. [...] O štai psichikos ligonių komforto zona yra labai siaura. Jie yra labai jautrios asmenybės. Net menkas stresiukas tokį žmogų gali „išjungti“ keletui dienų.“
Nauji meilės ar šeimos santykiai, tikina pašnekovė, yra milžiniškas žmogaus išmetimas iš komforto zonos. „Turiu klientų, kurie kardinalius darbo pokyčius išgyvena daug lengviau, nei kad pakeisdami gyvenimo partnerį. Mat keičiasi ta artimiausia aplinka, prie kurios esame pripratę“, – pastebi psichologė.
„Dažnai man klientai sako nejaučiantys impulsų eiti į seminarą ar nenorintys darbo paaukštinimo. Tačiau čia kalba eina ne apie nenorą – baimė kalba jų lūpomis, – neabejoja psichoterapeutė. – Kuomet labai bijai, atrodo, kad ir nenori, ir čia visai ne tau skirta. Tačiau vėliau, kai kažkas įvilioja, dažnai pasakoma, kad kaip gerai, jog mane čia įstūmė, nors emociškai ir jaučiau, kad labai nenoriu.“
Psichologė juokiasi, kad vaiką paruošti darželiui nepamirštame, tačiau savo paruošimu išeiti iš komforto zonos neskubame pasirūpinti. Žmonės tiesiog, pasak jos, tuo neužsiima.
„O reikėtų ir pergalvoti viską, pagalvoti apie reikalingus naujus įgūdžius. Gal ir su tam tikrais žmonėmis prieš tai reikėtų susipažinti? Savo emocijas iš anksto reikia perdirbti. Štai galime prisiminti, kad kai paskutinį kartą viešai kalbėjome, tokios ir tokios emocijos sukilo. O kur dar konkurenciniai dalykai. Tai gera proga iš anksto tam pasiruošti, su psichologu pasikonsultuoti, kad baimė mažesnė būtų. Tai labai svarbus dalykas“, – pataria psichologė, psichoterapeutė Genovaitė Petronienė.
Visas pokalbis su G. Petroniene apie išėjimą iš komforto zonos – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
