Keliautojo, vaizdo režisieriaus Danieliaus Buckaus kelionių krepšyje Nepalas gula jau ketvirtąjį kartą. Prie jo šiais metais prisijungė ir meteorologas Silvestras Dikčius, šią kalnuotą Azijos šalį aplankęs pirmą kartą. Abu vyrai sako, kad Nepalas taip užburia, jog norisi ten sugrįžti. Įspūdžius sustiprina ir interneto nebuvimas, leidžiantis labiau pažinti šios šalies unikalią gamtą.
Danielius pirmą kartą Nepalą aplankė 2007 metais. Vyras pasakoja jau tada galvojęs, kad atvyks čia dar kartą.
„Tuo metu negalėjau pasinaudoti viskuo, ką Nepalas siūlo, tai ilgus metus laukiau, kad galėsiu sugrįžti. Man patinka kalnai, patinka žygiai pėsčiomis. Gyvenime man pasisekė, kad turiu artimame rate bendraminčių ir bičiulių su tais pačiais interesais“, – pasakoja D. Buckus.
Silvestras sako iš pirmosios kelionės į Nepalą nieko daug nesitikėjęs ir palikęs visą maršrutą planuoti draugams. Pašnekovas pabrėžia jau 15 metų su ta pačia kompanija keliaujantis po Lietuvą, tad ir baimės vykti į tolimąjį Nepalą nebuvo.
„Jie vyko jau ne pirmą kartą, o aš vis atidėliojau. Šiais metais pasakiau „taip“, – sako S. Dikčius. – Ta kelionė man paliko labai stiprų įspūdį. Po grįžimo praėjus kažkiek laiko jaučiu, kad ne kažkur kitur, o noriu būtent ten sugrįžti.“
Lietuviai rinkosi žygį Kang La perėja. Tai, pasak Danieliaus, ypač asketiškas ir laukinis maršrutas.
„Nebuvo jokių patogumų. Aukščiausias mūsų pasiektas taškas buvo 5 tūkst. 300 metrų. Kang La perėja yra tiesiausias taškas, norint pereiti iš vienos kalno pusės į kitą. Tokios perėjos paprastai nebūna viršūnėje, o žemesnėje vietoje, kad kalną galėtų kirsti daugiau žygeivių“, – dėsto apie sugrįžimą į Nepalą galvojantis keliautojas.
Vietiniai gyventojai, pasakoja keliautojai, dėl įvairių reikalų kasdien vaikšto Kang La perėja. „Įsimeta į krepšį bulvyčių, įsispiria į šlepetes ir eina per tą perėją, – pasakoja Darius ir Silvestras. – Mes, kaip iš Vakarų, labiau pasiruošiam tokiam žygiui. Nepaisant to, mums tai gaunasi didesnis išbandymas, o vietiniams – tik kasdienybė.“
Danielius pasisekusios kelionės pliusu įvardija gerus orus ir puikią kompaniją, o štai Silvestras įžvelgė ir kitą privalumą. „Didžiausias kelionės pliusas – savaitė be interneto. Mes ten išvis neturėjome interneto ryšio. Tai nebuvo planuota ir pradžioje kelionės buvo dar viena patirties dalis. Trečią-ketvirtą dieną supratau, kad tai tapo labai dideliu kelionės privalumu“, – šypsosi S. Dikčius.
Pasak Silvestro, Nepalas nėra švari šalis, ypač užteršti miestai. Lietuviams iki paties kalno teko įveikti ilgą kelią.
„Pati kelionė iki kalno trunka 13,5 valandų. Iš Katmandu tenka važiuoti džipu. Dalį kelio galima pavadinti bekele, – sako S. Dikčius. – Mūsų kelionė truko 15 dienų, o pats žygis kalnuose truko savaitę. Taigi, didžiąją dalį laiko mes judėjome iki to keliavimo kalnu taško.“
Meteorologas taip pat Nepale išskyrė skurdą. Tačiau, tikina jis, kalnų grožis atperka visus prieš tai matytus nemalonius vaizdus.
„Mes Europoje esame pripratę prie kitokių keliavimo sąlygų. Čia tikrai matėsi nešvara ir skurdas, miestuose labai didelis eismas. Tačiau kai ateini prie tų baltų kalnų, viskas pasimiršta. Baltos kalnų viršūnės tarsi nuplauna visus prieš tai patirtus blogus įspūdžius“, – sako Nepalo kalnais susižavėjęs meteorologas Silvestras Dikčius.
Visas pokalbis su kelionę į Nepalą – laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
