Trejus metus Joniškyje tarnaujantis kunigas Remigijus Jurevičius vietinius parapijiečius stebina savo veiklomis. Dvasininkas neabejingas automobiliams, juos remontuoja su dideliu užsidegimu, o ir bažnyčios valymo darbų tikina nesibodintis. LRT RADIJUI kunigas vardija turintis ir daugiau ūkiškumo gebėjimų. „Turiu aukštalipio darbų pažymėjimą ir keltuvą, galintį mane pakelti į 14 metrų aukštį“, – tikina jis.
Kunigas R. Jurevičius – ypatingas dvasininkas. Jo aistra – automobiliai. Prieš tris metus Joniškyje pradėjęs tarnauti klebonas juos tvarko su didele meile, dažnai padeda ir parapijiečiams, ir kitiems kunigams, jei jų automobiliai sugenda.
„Skambina ir sako: „Labai nepatogu, bet gelbėk“. Žinom, sako, kad truputį susigaudai. Atsargiai teiraujasi, ar tuo adresu kreipiasi, žiūri, kaip sureaguosiu“ Sakau, kad ateitų, pasižiūrėsim“, – juokiasi Joniškio parapijos dekanas R. Jurevičius.
Kunigas gerai prisimena ir vieną istoriją, kaip jam teko sudrausminti vietos jaunimą. „Atsimenu, jaunimas atvažiavo, tokie chuliganiukai, ir sako man: „Klebone, tu mums sukelk kilovatus, kad palakstytumėm“. Klebonas taip sukėlė kilovatus, kad jie 90 km/h bevažiuoti tegalėjo, – šypsosi R. Jurevičius. – Paskui tas vairuotojas labai ant manęs pyko.
Lėkė pas kitus meistrus. O tie sako: „Mes nieko nepadarysim, mes nežinom kodų, ką jis suvedė“. Vėl grįžo pas mane ir aš pasakiau, kad jeigu man prižadės, kad važinės kaip žmogus – nelakstys, neraižys, atkeisiu viską. Galiausiai atkeičiau, na nes kiek gi tas vaikas verks.“
Ko bepaklaustum Joniškyje ar parapijose, kur prieš tai R. Jurevičius tarnavo, visi sutartinai kunigą apibūdina dvejomis savybėmis: puikus vadybininkas ir puikus ūkvedys. Pats Remigijus iškart pajuokauja, kad ne tik Dievas yra amžinas, bet lygiai taip pat amžini yra ir bažnyčios remontai.
„Jei nors kiek nepatvarkysi, nesužiūrėsi, tai pastatas pradės griūti. Žinoma, didžiausią dėmesį kunigas turi skirti žmonių dvasiniam gyvenimui, bet taip pat negalima užmerkti akių, kada „bėga kampai“ ar durys neužsidaro“, – sako dvasininkas.
Tik atvykęs į Joniškį, pašnekovas sako nesibodėjęs ir bažnyčios sienas valyti. „Mes tik dulkes nusivalėme. Nieko kažko tokio nepadarėme, – kuklinasi klebonas. – O dulkes nusivalyti kiekvienas juk gali. Kita vertus, jei duoti kitam valyti, tai ir dokumentacijos būtų daug, o ir brangiai tektų susimokėti.“
Joniškio dekanas – labai ūkiškas ir praktiškas žmogus. Jis ne tik turi aukštalipio darbų pažymėjimą, bet ir keltuvą, galintį jį pakelti į 14 metrų aukštį.
„Tokiu būdu galiu ir sienas aukštai pavalyti, – šypsosi pašnekovas ir patikina keltuvą įsigijęs vos tik atvykęs į Joniškį. – Kopėčiomis čia niekur nepalipsi, vis tik aukštos sienos čia yra. Net ir su tuo keltuvu kai kurių vietų nepasiekiu.“
Joniškio bažnyčioje šildymo nėra – kunigas neefektyvią šildymo sistemą išardė ir nukabino radiatorius. Jis sako, kad naują šildymo sistemą įrengs, kai sudės normalius, šilumą ne taip praleidžiančius langus, o šiandien mišias aukoja vilkėdamas paltą.
„Ar tu čia sėdėsi, kaip sakant, su trumpomis rankovėmis atėjęs, ar tu sėdėsi su paltu, jokio skirtumo nėra. Kažkaip negirdėjau, kad čia būtų negalima eiti į bažnyčią, nes šalta“, – sako dvasininkas.
R. Jurevičius pabrėžia, kad kunigas toks pat paprastas žmogus, kaip ir visi kiti. „Juk mes ne angelai“, – tikina Joniškio klebonas.
Visą nuotaikingą reportažą su Joniškio klebonu R. Jurevičiumi žiūrėkite LRT.lt mediatekos laidos „Nepaprasti žmonės“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
