Vieną mažiausių Lietuvos miestų – Kavarską – garsina ne tik tarpukariu statytas aukščiausias gelžbetoninis kryžius šalyje, bet ir 32 metus skaičiuojanti užeiga, į kurią dėl kulinariniu paveldu įvertintų koldūnų užsuka gurmanai iš visos Lietuvos. Koldūninės savininkas, ilgus metus Kavarsko seniūnu buvęs Algirdas Gansiniauskas LRT RADIJĄ tikina nekeitęs ne tik tris dešimtmečius skaičiuojančio užeigos interjero, bet ir pačių koldūnų recepto.
Anykščių rajone, vos pusę tūkstančio gyventojų turinčiame Kavarsko mieste, kavinė-baras „Šaltinis“ veikia jau 30 metų. Kažkada rajono centru buvusį miestą garsinančios užeigos interjeras nukelia lankytoją tris dešimtmečius atgal – į pirmuosius nepriklausomos Lietuvos laikus.
Uosinės durys, grotos, visos apdailos lentelės ir keturi staliukai. A. Gansiniauskas kviečia užsukti į savo užeigą, daugeliui primenančią medinę pirtelę.
Man paskambina iš savivaldybės ir klausia, ar galėsit priimti Nausėdienę? O aš: „Tai ko ne patį prezidentą?“
„Man gražu, čia mano ir dizainas darytas. 32 metai! Aš net ir pajudint čia kažką bijau“, – juokiasi už baro klientų jau neaptarnaujantis Algirdas. – Jaunimas dabar dirba, aš tik čia ateinu pašnekėti. Na, žinoma, reikalui esant moku čia viską daryti.“
Niekur neaprašytas faktas, kad per kelis dešimtmečius į kavinę yra netyčia įvažiavę du automobiliai. Po pirmojo incidento teko keisti duris, o po antrojo – dažų kibirėlį nusipirkti.
„Pirmas automobilis į duris įvažiavo, teko jas keisti. Vairuotoja tiesiog vietoj stabdžių gazą nuspaudė. Šauni tokia mergina, – prisimindamas juokiasi A. Gansiniauskas. – O antrą kartą vyrukas įvažiavo į pastato kampą. Pati avarija nebuvo didelė: nei jam buvo didelio nuostolio, nei mums – padažėm pastato sieną ir viskas.“
Nebus skanu, tai vienąkart pavalgys žmogus ir viskas... Žmogų gali apgauti tik vieną kartą, jei jam maistą ruoši.
Kavarsko koldūninės neaplenkia ir daugybė žinomų žmonių: gerais atsiliepimais ją įvertino maisto kritikas Andrius Užkalnis, ne vienas politikas, krepšininkas, o kartą netikėtai, grįždama iš rugsėjo 1-osios šventės Anykščiuose į Vilnių, apsilankė ir pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė. Valgė šviežių kopūstų sriubą ir koldūnus, atsigėrė mėtų arbatos ir mineralinio vandens, prisimena pašnekovas.
„Man paskambina iš savivaldybės ir klausia, ar galėsit priimti Nausėdienę? O aš: „Tai ko ne patį prezidentą?“ Pagalvojau, kad juokauja. Man sako: „Mes čia rimtai“. Na tai, sakau, Dieve, bent jau iš vakaro reikėjo pranešti, tai nors apsišlavę būtume. Kažkaip, žinot, toks žmogus… Na, ir taip išėjo, kad 12 val. paskambino, o jau 13.20 val. atvažiavo. Pasitikom, labai malonu, kad patiko, padėkojo.
Labai įspūdis apie prezidentienę ponią Nausėdienę geras. Su ja keturios moterys valgė viduje, o vairuotojai lauke prie stalo. Išėjau jų pakalbinti, o jie man sako: „Viskas čia su šita kavine yra gerai, ne pirmą kartą mes jau čia“. Turbūt gal dar kokius Vyriausybės narius buvę atvežę“, – svarsto netikėtą pirmosios ponios vizitą prisiminęs Algirdas.
„Cepelinai, koldūnai, karbonadas, firminis kepsnys „Šaltinis“, vištienos šlaunelės su garnyru, šašlykai“, – būtent taip skamba garsiosios Kavarsko koldūninės meniu, kai užsakymus prie baro priima kavinės savininkas A. Gansiniauskas.
Na tai, sakau, Dieve, bent jau iš vakaro reikėjo pranešti, tai nors apsišlavę būtume. Kažkaip, žinot, toks žmogus…
Paklaustas, kur gi slypi garsiosios Kavarsko koldūninės sėkmė, Algirdas net nemirktelėjęs atsako: turi būti skanu!
„Nebus skanu, tai vienąkart pavalgys žmogus ir viskas… Žmogų gali apgauti tik vieną kartą, jei jam maistą ruoši“, – kavinės sėkmę dėsto verslininkas.
Žmonės kalba, kad Kavarsko koldūnai skanūs, nes juos verda greta esančio šaltinio vandenyje. Tačiau Algirdas skuba paneigti tokį mitą.
„Ne, ne. Čia yra gryna nesąmonė, melas“, – mitus griežtai neigia Algirdas.
Apie pasitaikančius konfliktus garsioje Kavarsko kavinėje A. Gansiniauskas kalba su šypsena. Pasak jo, neretai klientai nesupranta, kad maisto ruošimas, tai ne traukinio išvykimas – minučių tikslumo čia nereiktų tikėtis.
„Ateina moteris ir trenkdama pultelį piktinasi: „Buvo sakyta, kad už 15 min. bus koldūnai, o jau 17 min. praėjo!“ Aš raminu ir sakau, kad visos keturios dujinės viryklės užimtos, puodai visur verda, na juk nespėja darbuotojai, kiti žmonės dar laukia, – pasakoja legendinės užeigos savininkas. – Čia gi ne koks traukinys, kad minutę į minutę. Na neišvirė, tai neišvirė – žalio nepaduosi gi! Koldūnai turi tris kartus puode apvirsti, kol išverda.“
Atrodo, kas čia tokio, o svarbiausia juk natūralumas – turi būti natūralus spirgas, natūrali grietinė.
Pasiteiravus, kaip vietos žmonės vertina patį kavinės savininką, kuris žinomą užeigą buvo perleidęs žmonai Genutei ir ėjo seniūno pareigas, Algirdas neslepia buvus įvairių kuriozų.
„Čia buvo visokių kuriozų. Korespondentai pafotografavo, ką seniūnas veikia parduotuvėje darbo metu. O pasirodo, tik trys minutės po pirmos buvo, aš tiesiog prie kasos užtrukau...“, – žmonių kritiką prisimena A. Gansiniauskas.
Genialumas slypi paprastume, sako Algirdas ir patikina, kad visų patiekalų receptūromis rūpinasi gaminti mėgstanti jo žmona.
„Ji receptūromis domisi, tai kokį padažiuką paruošti, tai dar ką. Atrodo, kas čia tokio, o svarbiausia juk natūralumas – turi būti natūralus spirgas, natūrali grietinė“, – žmonos žodžiams pritaria A. Gansiniauskas, prieš 32 metus Kavarske įkūręs jau legenda tapusią koldūninę.
Visą pokalbį su garsios Kavarsko koldūninės savininku A. Gansiniausku klausykitės LRT RADIJO laidos „Už Vilniaus“ radiotekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
