Eglės Evos Vasenkos šeimoje – keturi vaikai. Du iš jų jau paaugliai – keturiolikmetis Kipras ir dešimtmetė Vanessa, kiti du dar visai maži – keturių metų Jonas ir dešimties mėnesių Lukas. Moteris tikina anksčiau net negalvojusi, kad turės tokią didelę šeimą, tačiau dabar dėkoja už naują gyvybę ir priduria, kad santykiuose su vyru ir vaikais labai svarbu kalbėtis.
„Žodis išlaisvina ir suartina, svarbu dėkoti sau ir kitiems, atsiprašyti ir apsikabinti. Ne tik dviese su vyru, bet ir kartu su vaikais. Tai suteikia gražių jausmų. Man dar labai svarbu būti išklausytai“, – pabrėžia Eglė.
Lietuvė, kartu su šeima gyvenanti netoli Stokholmo, papasakojo, kaip atrodo gyvenimas, kai namuose dūksta keturi vaikai.
– Ar visada svajojote apie didelę šeimą?
– Buvo etapas, kai galvojau, kad iš viso neturėsiu vaikų, tiesiog nenorėjau. Kai sutikdavo mažus vaikus mano draugės ar pusseserės beveik klykdavo iš džiaugsmo, o aš tuo metu galvodavau: „na vaikas kaip vaikas“. Didelių jausmų man jie nesukeldavo.
Atsitiko taip, kad kai sutikau savo antrąją pusę, su kuriuo esu dabar, vis pagalvodavau, kad turėsiu du, o gal netgi tris vaikus. Gražu būdavo žiūrėti į dideles šeimas, tokias, pavyzdžiui, kaip Beatos Nicholson. Tik pagalvodavau: oho, keturi vaikai! Turiu tris ir tai jau nuolatinis chaosas. Daug vaikų turinčios moterys atrodė tikros šaunuolės. Aišku, visko tenka patirti: ir vargelio, ir džiaugsmo. Pati esu kilusi taip pat iš trijų vaikų šeimos.
– O kaip Jūsų tėvai reagavo, kai sužinojo, kad turėsite keturis vaikus. Ar palaikė, paskatino?
– Didžiausia staigmena buvo tuo metu, kai gimė ketvirtas vaikas. Prieš tai net nebuvo minčių, kad bus dar vienas. Uošvė ir mama apsidžiaugė. Vaikučiais rūpinamės mes kartu su vyru, nes gyvename ne Lietuvoje, o tėveliai atskrenda kartu pasidžiaugti su mumis. Man pačiai buvo didelė staigmena ir nemažas šokas, kai sužinojau, kad mūsų gyvenime atsiras ketvirtas vaikas, nes kaip tik tuo metu jau buvau atgavusi jėgas ir kūną po trečiojo vaiko gimimo.
– Kaip atrodo Jūsų dienos, kai po namus laksto 4 vaikai?
– Atrodo visaip. Būna ir netvarkos, bet viskas labiausiai priklauso nuo emocinės savijautos ir to, kaip išsimiegu. Kai esu pailsėjusi, į viską ramiau žiūriu, su juoku. Kadangi auginame du paauglius ir du jaunesnius, tai tikrai būna visko.
– Kas sunkiausia turint tiek vaikų?
– Daug kas: nuo laiko sau, laiko poilsiui trūkumo, dėmesio visiems paskirstymo, nes visiems reikia mamos. Būna dienų, kai net valgyti nėra kada pasidaryti. Esu dėkinga vyrui ir savo vyresniajam sūnui, kurie pagamina maisto ir padeda sutvarkyti namus. Prie jų prisijungia ir dešimtmetė dukra. Tai man didžiausia pagalba ir dovana.
Didžiausia palaima, kai galiu bent valandą pabūti viena. Sunkiausia šiuo metu man yra vakarinis vaikų migdymas. Turiu tikslą nueiti miegoti iki 23 valandos, tačiau jis sunkiai pasiekiamas.
– Ar prieš susilaukdami vaikų kalbėjote su vyru apie vaikų priežiūrą, kokios bus jūsų pareigos bei atsakomybės?
– Kalbėjome apie tai, kai vaikai jau gimė. Nuolat apie tai kalbame ir dabar. Kalbėtis būtina ir reikia. Man tai labai padeda. Moteriai labai daug reiškia būti išklausytai.
– Ką patartumėte tėvams, kurie svajoja apie didelę šeimą?
– Nieko! Jei nori, tegul ir kuria didelę šeimą. Iš tiesų sunku patarti. Esame visi skirtingi. Ateiname iš skirtingų šeimų ir atsinešame ivairiausius gyvenimo modelius: kaip turėtų atrodyti gyvenimas, šeima, vaikų auklėjimas.
Vaikai ir vyras man – geriausia mokykla, mano veidrodžiai. Aš palinkėčiau laisvės ir džiaugsmo širdyse. Taip pat kalbėtis arba rašyti, jei sunku ką nors pasakyti. Žodis išlaisvina ir suartina. Svarbu ir atsiprašyti – juk visiems pasitaiko ne itin gerų dienų ar momentų, kai išsprūsta ne patys maloniausi žodžiai.
Svarbu neužmiršti dėkoti už smulkmenas ir ypač prie vaikų. Ir apsikabinti – vyrą, vaikus ir netgi save. Tai – pats geriausias vaistas nurimti. Vis prisimenu stiuardesių žodžius, kurios prieš skrydį sako, kad kaukę užsidėti reikia pirma sau, paskui kitam. Tai mano mylimiausias priminimas sau – juk pirma reikia pasirūpinti savimi, pradėti nuo savęs, nes nuo mūsų daug kas priklauso – šeimos nuotaika, gėris ir meilė.
– Kokia būtų Jūsų ideali diena?
– Ideali diena prasideda nuo idealios nakties: atsigulti ir užmigti laiku, ne per vėlai, ir išmiegot visą naktį. Tada atsikelti anksčiau už visus ir pasimėgauti ryto tyla.
Mėgstu ritualus – mankšta, joga, sąmoningas kvėpavimas, ramus arbatos išgėrimas, galbūt paskaityti knygą, kurią jau seniai laikiau rankose. O tada, užsipildžius geru jausmu, pasitikti nubundančius. Iškepti jiems blynų, kartu papusryčiauti ir sutikti naują dieną. Manau, puiki diena būtų praleisti SPA vienai ar su vyru.
– Už ką palydėdama senus metus jautėtės dėkinga?
– Labiausiai dėkinga esu už naują gyvybę – šeimos narį, kuris užgimė pernai. Nuo pat pradžių jis padovanojo mums daug staigmenų, jausmų, susimąstymo. Toks mažas, bet labai stiprus, galingas.
