„Erkinis encefalitas yra loterija – aš ištraukiau laimingą bilietą“, – apie išgirstą sunkios ligos diagnozę pasakoja LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas. LRT TELEVIZJOS laidoje „Svečiuose Nomeda“ jis atskleidžia, kokius gyvenimo sunkumus, traumas ir ligas patyrė bei kaip stengiasi nenuleisti rankų ir grįžti į pilnavertį gyvenimą.
Erkinis encefalitas – klastinga liga galinti užklupti kiekvieną, o vaistų jos gydymui – nėra. Kad serga erkiniu encefalitu LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas sako, supratęs ne iš karto.
Vyras pasakoja, kad tik artimųjų atkaklumo dėka jam buvo diagnozuotas erkinis encefalitas, pakeitęs jo gyvenimą.
„Nustatyti erkinį encefalitą nėra paprasto mėginuko. Ji nustatoma sudėtingu būdu – į stuburą turi padaryti punkciją. Tiesa, kiekvienam blogai besijaučiančiam to nedarysi, aš medikus suprantu.
Mano atveju, aš nemačiau įsisiurbusios erkės. Jei aš būčiau ją matęs, gal medikai būtų ir anksčiau tuos tyrimus darę“, – tikina pašnekovas.
Vienintelė šiuo metu veiksmingiausia apsaugos priemonė nuo šios ligos – skiepai. Tačiau sergančiajam jie jau niekuo negali padėti, taikomas tik simptominis gydymas. Todėl Ramūnas džiaugiasi, kad atsidūrė Santaros klinikose, medikų rankose.
„Organizme prasideda tam tikri procesai: tu nenori valgyti, nenori gerti, visiškai nieko nenori – svoris krenta po kilogramą per dieną. Jeigu tuo metu esi ne pas medikus – gali numirti. Tavo organizme toksinai užima laisvas vietas ir gali labai nukentėti. Todėl pas medikus būti gerai, statomos lašelinės valo organizmą“, – aiškina vyras.
Tiesa, kreipęsis į medikus Ramūnas ne iš karto išgirdo, kokia liga jį kankina. Kaip pasakoja pats, praėjus parai laiko ligoninėje, kuomet pabudęs ryte nebegalėjo vaikščioti, buvo nuspręsta atlikti punkciją.
Šiandien vyras juokauja, kad ligoninės palatos kolegos diagnozę jam nustatė anksčiau nei gydytojai. Prisimena, kaip paklaustas, kokiais simptomais skundžiasi, erkiniu encefalitu sergančių palatos draugų buvo pasveikintas: „Sveikas, kolega.“
LRT sporto prodiuseris prisimena, kad patekęs į ligoninę skundėsi galvos svaigimu ir raumenų skausmu.
„Kartais taip pradėdavo svaigti galva, kad negalėdavau stovėti, nebent labai stipriai įsikibęs, bet vis tiek atrodydavo, kad krisi aukštyn kojomis. Būdavo, kad namuose valausi dantis, pamatau, kad viskas pradeda plaukti, pasilaikau už kriauklės, ir praeina. O dėl raumenų skausmų yra buvę, kad tu nelabai galėjau pajudėti“, – prisimena R. Grumbinas.
„Aš vilnietis, asfalto vaikas, miške negrybauju, neuogauju, neturiu tam sugebėjimo“, – sako jis bei teigia niekada negalvojęs, kad jį gali užklupti ši liga. Tačiau šiandien džiaugiasi, kad jo istorija įkvepia kitus pasisaugoti.
„Tikriausiai liga yra kur kas arčiau. Aišku, statistikos nėra, bet tame rate, kuriame esu, sutinku žmonių tikinančių, kad išgirdę mano istoriją pasiskiepijo nuo erkinio encefalito. Buvau tapęs savotišku erkinio encefalito skiepų influenceriu. Vis tik erkinis encefalitas yra loterija ir aš ištraukiau laimingą bilietą“, – sako pašnekovas.
Tačiau sunkios ligos, erkinio encefalito, diagnozė nebuvo vienintelis gyvenimo išbandymas. Laidoje jis pasakoja, kad paauglystėje patyrė nemažą traumą, per kurią jis vos liko gyvas.
„Studijų metais, mes, stiprūs, vikrūs studentai radome papildomą darbą – konstruodavome scenas. Keliaudavome per Lietuvą, buvome ir Rygoje. Ten vyko didelis koncertas, mes statėme sceną. Tačiau ją beardant, kritau iš 8 metrų aukščio žemyn galva.
Gera žinia, kad scena buvo padengta mediniais skydais ir aš pataikiau ant tokio, kurį sugebėjau pramušti ir nugarmėjau dar pora metrų po scena. Pačio kritimo neatsimenu. Matyt, smegenys visiškai išsijungė. Kaulus susilaužiau tik du, o daugiau buvau tik visas susidaužęs“, – pasakoja Ramūnas.
Tiesa, įdomu tai, kad būtent šis kritimas jam buvo lemtingas. Kaip sako pats, buvau studentas, neapsisprendęs, ką nori veikti gyvenime, o per kritimą atrado darbą – atsidūrė žurnalistikoje.
„Mano tėtis pažinojo tuometinį LRT sporto skyriaus vyriausiąjį redaktorių Alfredą Pliadį ir man pasiūlė nueiti pas jį. Aš nelabai tada ką veikiau, o LRT ieškojo žurnalistų. Nuėjau ir iki šiol esu ten“, – džiaugiasi R. Grumbinas.
Tačiau po visų gyvenimo iššūkių vyras visomis jėgomis bando grįžti į normalų gyvenimą bet pripažįsta, buvo ir sunkių momentų.
„Po ligos aš pradėjau atsistatinėti, bet rodikliai, pagal kuriuos aš sekiau savo fizinį pasirengimą... Aš galėdavau padaryti 40–50 atsispaudimų, bet kai reabilitacijoje pabandžiau padaryti, nepadariau nei vieno. Atsispaudimų prasme aš dar nepasiekęs to lygio, kuris buvo prieš ligą“, – pripažįsta vyras.
Šiandien R. Grumbinas stengiasi kasdien būti aktyvus, daug bėgioja ir pasakoja, kad šiemet Lenkijoje įveikė jau 4 maratonus ir nubėgo 167 kilometrus. Nors tai nebuvo lengva užduotis, paklaustas, kaip tuo metu jautėsi, jis sako, kad kaskart padėkodavo Dievui.
„Dienoraščio nevedu, bet būtų įdomu sužinoti, ką tuo metu galvoji. Pati pradžia buvo sunki, aš galvojau, balandžio pradžia, bus kokie bent jau 8 laipsniais šilumos. O nuvažiavęs radau ledinį vėją ir 5 laipsnius šalčio. Supratau, kad parą reikės būti tokioje būsenoje.
Bet tu padėkojau Dievui, kad esi šiame taške. Niekada neprašau Dievo, kad mane nuvestų iki finišo, aš jam padėkoju, kad esu čia ir dabar. Ar eisiu toliau, priklauso nuo manęs. Bet jeigu aš atsidursiu finiše, aš vėl galiu padėkoti Dievui, kad atsidūriau jame“, – tikina LRT sporto prodiuseris R. Grumbinas.
Plačiau – laidos „Svečiuose Nomeda“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
