Į savo namus Vilniaus senamiestyje stilistė Jurga Kekkonen sudėjo ne tik iš svetur atsivežtus daiktus, ji atsisakė ir lietuviškų įpročių. Pavyzdžiui, Suomijoje nepopuliarios vonios, todėl jos bute – dušas. O kraustydamasi iš šalies į šalį ji suprato, tvarumas – labai svarbu.
Plaukų stilistės J. Kekkonen namai yra ypatingoje vietoje, kur spinduliuoja dvasingumo aura. Pro langus matosi Šv. Dvasios cerkvė, Šv. Dvasios vienuolynas, Aušros vartai, Barbakanas.
Persikrausčius į naujus namus, architektės pagrindinė užduotis buvo suderinti senus ir naujus daiktus. Kaip sako plaukų stilistė, ne jauna šeima yra užgyvenusi nemažai mylimų daiktų, baldų ir paveikslų, kurie dažniausiai su jais kartu keliauja iš vienų namų į kitus.
„Šviestuvai atkeliavo iš mūsų buto Suomijoje, sofa taip pat. Fotelis – vyro dovana, kurią jis vežasi per mūsų butus. Manau, kad labai dažnai keisti baldus – nuodėmė prieš gamtą. Juos geriau perstumdyti, arba atnaujinti.
Beje, dvi senos fotografijos virtuvės zonoje vaizduoja, kaip mūsų kiemas atrodė anksčiau“, – rodydama sentimentalias detales, pasakoja šeimininkė.
J. Kokkonen namuose vietą atrado ir menininkės B. Žilytės freska. Stilistė pasakoja, kad būdama 12 metų, ji susirgo tuberkulioze, o pusę metų gyvendama sanatorijoje Valkininkuose, grožėjosi menininkės darbais. Todėl jos namuose įrėmintas freskos gabalėlis jai yra labai brangus.
Architektė Irutė Pipiraitė sako, kad įrenginėjant namus su dideliais iššūkiais nesusidūrė, namo šeimininkai – meniški žmonės. O didelių pakeitimų negalėjo daryti ir dėl jau įrengtų pertvarų ar šildomų grindų. Todėl naujai suprojektuoti teko apšvietimą bei virtuvės išdėstymą.
Nors stilistės namuose galima rasti net du vonios kambarius, nei viename vonios nerasime. Pašnekovė pasakoja, kad gyvenimas svetur išugdė kitokius įpročius.
„7 metus gyvenome Suomijoje, kur atpratome maudytis vonioje. Suomijoje žmonės maudosi saunose. Taip pripratome gyventi tik su dušo sienele, kad kuo mažiau reikėtų valyti, bet visuomet būtų švaru“, – sako ji.
Architektė pasakoja, kad, pagal šeimininkų norus, visuose namuose buvo paliktos baltos sienos. Vaiko kambaryje pakabintos juodos užuolaidos, parinkta juoda lova. O siekiant išvengti nuobodžių veidrodinių spintų, rasta alternatyva.
„Darbo ir vaikų kambariuose nenorėjome spintų su veidrodžiais, tad pagalvojome, kaip padaryti keisčiau – įdėjome veidrodines duris, kad išeinant iš namų, matytume juos visais rakursais“, – aiškina architektė.
Plačiau – laidos „Veranda“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
