Didžiulis darbo krūvis, viršvalandžiai, krūva įsipareigojimų, asmeninis ir aplinkos spaudimas nuolat siekti tobulumo ir namuose, ir karjeroje – kažkur girdėta? Sakysite, nėra kuo stebėtis – juk toks yra šiuolaikinio žmogaus gyvenimas. Visgi mintis „aš galiu viską“ gali būti pražūtinga ir po kurio laiko atvesti prie perdegimo, rašo „Psychology Today“.
Visa jėga užklupus perdegimui, tampa nebeįmanoma efektyviai veikti nei asmeniniu, nei profesiniu lygmeniu. Perdegimas yra lėtinio streso būsena, galinti pasireikšti trimis būdais.
Diskusijoje „Perdegimas nuo A iki Z: kas jis ir kaip su juo tvarkytis?“ kalbėjęs „Jaunimo linijoje“ dirbantis psichologas Mykolas Kriščiūnas atkreipė dėmesį, kad daug kam perdegimas asocijuojasi su nuovargiu, tačiau tai – ne paprastas energijos trūkumas.
„Yra trys komponentai, kaip apibrėžiamas perdegimas, Vienas – tai pervargimas, kai nesinori nieko daryti, susikaupti, dalykai, kurie anksčiau rūpėjo, neberūpi“, – apie pirmuosius perdegimo ženklus kalbėjo psichologas.
Kitas simptomas – sumenkęs produktyvumas, kai anksčiau greitai atliktos užduotys trunka ilgiau.
„Trečias – cinizmas, atsitraukimas nuo to, kas anksčiau rūpėdavo, tai dabar neberūpi“, – minėjo psichologas.
Šiuo metu darbo rinkoje vis dažniau galima išgirsti terminą ir „tylusis atsitraukimas“. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ viešėjusi „Vinted“ informacinių technologijų inžinerijos direktorė Aliona Sosunova aiškino, jog tai yra sąmoningas žmogaus sprendimas darbe būti pasyvesniu.
„Dabar matoma, kad labai smarkiai krenta žmonių produktyvumas bei atsiranda „tylaus atsitraukimo“ terminas. Kai aš pervargstu, jaučiuosi nevertinamas, pavyzdžiui, man elementariai nepadėkoja, ateina nauja, skandinaviška kultūra, kuri sako: tuomet aš nesistengsiu. Aš pavargau, per daug savęs atidaviau, iš darbo neišeisiu, bet ir nesistengsiu. Tada žmonės dirba būtent tiek, kiek jiems reikia ir ne daugiau, nerodo jokios iniciatyvos“, – pasakojo pašnekovė.
Perdegimas neįvyksta staiga. Nebūna taip, kad vieną rytą atsikėlėte ir jaučiatės perdegę. Jo prigimtis yra daug klastingesnė, perdegimas palaipsniui sėlina mūsų link, lašas po lašo pildo taurę, todėl jį atpažinti tampa daug sunkiau.
Visgi kūnas ir protas siunčia mums įspėjamuosius signalus ir žinant, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, galima atpažinti perdegimą, kol dar ne vėlu. Leidinys „Psychology Today“ pateikia sąrašą simptomų, signalizuojančių apie perdegimą darbe.
Fizinio ir emocinio išsekimo požymiai
Lėtinis nuovargis. Ankstyvosiose stadijose galite jausti energijos trūkumą, nuolat jaustis pavargę. Vėliau ateina fizinio ir emocinio išsekimo pojūtis, kartais net baimės dėl ateities jausmas.
Nemiga. Ankstyvosiose stadijose gali kilti sunkumų užmiegant arba vieną ar dvi naktis per savaitę gali kankinti nemiga. Vėlyvose stadijose nemiga gali virsti nuolatiniu, kasnaktiniu išbandymu; nors jaučiatės visiškai išsekę, užmigti niekaip nepavyksta.
Užmaršumas / sutrikęs dėmesys ir koncentracija. Dėmesio stoka ir lengvas užmaršumas yra ankstyvieji požymiai. Vėliau problemos gali paaštrėti iki tokio lygio, kai nebegalėsite atlikti savo darbo ir viskas ims kauptis.
Fiziniai simptomai. Fiziniai simptomai gali būti krūtinės skausmas, širdies plakimas, dusulys, virškinamojo trakto skausmas, galvos svaigimas, alpimas ir (arba) galvos skausmai.
Padažnėjusios ligos. Kadangi organizmas yra išsekęs, imuninė sistema susilpnėja, todėl tampate imlesni infekcijoms, peršalimui, gripui ir kitoms su imunitetu susijusioms medicininėms problemoms.
Apetito praradimas. Ankstyvosiose stadijose galite nejausti alkio ir tiesiog kartas nuo karto užmiršti pavalgyti. Vėlyvosiomis stadijomis galite visiškai prarasti apetitą ir netekti daug svorio.
Nerimas. Iš pradžių galite justi lengvus įtampos, nerimo ir nervingumo simptomus. Artėjant link perdegimo, nerimas gali tapti toks didžiulis, kad jis ima trukdyti produktyviai dirbti ir gali sukelti problemų asmeniniame gyvenime.
Depresija. Ankstyvosiose stadijose galite jaustis šiek tiek liūdni, kartais netekę vilties, gali aplankyti kaltės ir bevertiškumo jausmas. Vėlyvosiose stadijose galite jaustis atsidūrę padėtyje be išeities, nugrimzti į gilią depresiją.
Pyktis. Iš pradžių jis gali pasireikšti kaip tarpasmeninė įtampa ir dirglumas. Vėliau tai gali virsti pykčio protrūkiais ir rimtais ginčais tiek namuose, tiek darbovietėje. Jei pyktis pasiekia tokį tašką, kad virsta smurtinėmis mintimis ar veiksmais prieš šeimos narius ar bendradarbius, nedelsdami kreipkitės pagalbos į specialistą.
Cinizmo ir atsiribojimo požymiai
Gyvenimo džiaugsmo praradimas. Iš pradžių gyvenimo džiaugsmo praradimo simptomai gali atrodyti nereikšmingi, kaip antai nenoras eiti į darbą arba troškimas kur nors išvykti. Nieko nedarant, gyvenimo džiaugsmo praradimas gali apimti visas jūsų gyvenimo sritis, įskaitant laiką, kurį praleidžiate su šeima ir draugais. Darbe galite imti vengti projektų ar pradėti ieškoti būdų, kaip apskritai išsisukti nuo darbo.
Pesimizmas. Iš pradžių tai gali pasireikšti kaip neigiamas kalbėjimas apie save ir (arba) pasikeitęs požiūris – iš pusiau pilnos stiklinė virto pusiau tuščia. Vėliau tai gali pasireikšti ne tik per požiūrį į save, bet ir iššaukti pasitikėjimo problemas bendradarbių ir šeimos narių atžvilgiu, – gali imti atrodyti, kad niekuo negalite pasikliauti.
Izoliacija. Ankstyvosiose stadijose tai gali atrodyti kaip lengvas nenoras bendrauti (t. y. nenoras eiti kartu pietauti, durų uždarymas, kad niekas prie jūsų nelįstų). Vėlesnėse stadijose galite imti pykti, kai kas nors jus užkalbina, stengtis ateiti anksčiau ar išeiti vėliau, kad nereikėtų su niekuo bendrauti.
Atsiribojimas. Atsiribojimas yra bendras terminas atsisiejimui nuo kitų žmonių ir aplinkos įvardinti. Tai gali pasireikšti pirma aprašytu elgesiu, dėl kurio emociškai ir fiziškai atsitraukiate nuo darbo ir kitų pareigų. Imate dažniau informuoti darbdavį, kad sergate, nebeatsiliepiate į skambučius, nebeatsakote į elektroninius laiškus arba nuolat vėluojate.
Neefektyvumo ir nepasitenkinimo požymiai
Apatijos ir beviltiškumo jausmas. Jis panašus į tai, kas aprašyta depresijos ir pesimizmo punktuose. Tai yra labiau bendras pojūtis, kad niekas nesiseka arba niekas nesvarbu. Simptomams aštrėjant, tokios mintys gali tapti paralyžiuojančios, gali imti atrodyti: „Ai, kokia prasmė?“
Padidėjęs irzlumas. Irzlumas dažnai kyla dėl to, kad jaučiatės neefektyvūs, nesvarbūs, nenaudingi ir vis dažniau ima atrodyti, kad nesugebate našiai dirbti, bent jau taip našiai kaip anksčiau. Ankstyvosiose stadijose tai gali trukdyti asmeniniams ir profesiniams santykiams. Situacijai pablogėjus, tai gali imti griauti santykius ir karjerą.
Produktyvumo stoka ir prastai atliekamas darbas. Nepaisant viršvalandžių, lėtinis stresas neleidžia būti tokiems produktyviems, kokie buvote anksčiau, o tai dažnai lemia nebaigtus projektus ir vis ilgėjantį darbų sąrašą. Kartais atrodo, kad kaip besistengtumėte, nepavyksta išsiropšti iš darbų krūvos.
Jei jaučiate bent dalį iš šių simptomų, turėtumėte sunerimti, kad galbūt einate pavojingu keliu. Perdegimas nėra panašus į gripą, jis per kelias savaites savaime nepraeina, jei nieko gyvenime nekeičiate.
Psichologas M. Kriščiūnas sako, kad įmanoma perdegimui užkirsti kelią, todėl kasdien reikėtų pagalvoti, ką galima padaryti, norint savimi pasirūpinti. Pasak jo, perdegimas susijęs su mūsų vertybėmis, todėl svarbu pagalvoti, ar tikrai toks svarbus perfekcionizmas ir siekis darbus padaryti tobulai.
„Rūpintis savimi reikia nuolat, o ne tada, kai užsidega lemputės“, – įspėja psichologas.
