Iš Karuostos kalėjimo Liepojoje niekam nepavyko pabėgti, portalui LRT.lt sako gidas Andris Užegovas, padėjęs dalį kalėjimo kamerų paversti viešbučio kambariais, juose šiandien gali apsistoti naujų patirčių ištroškę lankytojai. Nors Andris kalėjimą vadina vienu unikaliausių viešbučių pasaulyje, ne visiems nakvynė čia ištveriama – galbūt slogi kalėjimo atmosfera ar legendos apie čia klaidžiojančias dvasias neretai išgina svečius ir vidury nakties.
Latvijos turizmo informacijos centro duomenimis, Karuosta užima beveik trečdalį visos Liepojos teritorijos ir yra didžiausia Pabaltijo karinė-istorinė zona, pradėta statyti dar 19 a. pabaigoje Rusijos caro Aleksandro III įsakymu.
Iš pradžių Karuosta buvo vadinama Imperatoriaus Aleksandro III uostu, bet, Latvijai atgavus nepriklausomybę, žmonės šią teritoriją ėmė vadinti kariniu uostu – Karuosta. Paskutiniai sovietinės armijos daliniai iš ten išvyko tik 1994 m.
Pagal pirminį sumanymą tai turėjo būti autonomiška teritorija, aprūpinta visa reikalinga infrastruktūra, su savo elektrine, vandentiekiu, bažnyčia ir mokykla. Taigi, nusėdus istorijos dulkėms, šiandien lankytojų smalsumą žadina ne vienas to meto statinys – Karuostos ir Nepriklausomybės muziejus, Jūrinio pašto balandžių stotis, maniežas, vandens bokštas, Redanas, Šiaurinis molas ir Šiauriniai fortai, Oskaro Kalpako tiltas, o bene daugiausia smalsuolių sutraukia 1900-aisiais iškilęs Karuostos kalėjimas – vienintelis karo kalėjimas Europoje, atvėręs duris lankytojams.
Ir nors šiandien kalėjimas veikia kaip turizmo objektas, atvykus į teritoriją, tai lengva pamiršti – svečius pasitinka kariškas uniformas vilkintys darbuotojai ir niūrios raudonų plytų sienos. Kai kalėjime viešėjo LRT.lt, bent iš dalies pajausti, koks gyvenimas virė kalėjimo kamerose, buvo atvykę ir moksleiviai iš Lietuvos – jie dalyvavo patyrimų ekskursijoje „Už grotų“.
Juos pasitikęs gidas ne tik supažindino su kalėjimo istorija, bet ir dalijo griežtus nurodymus. „Atsitūpkite, atsistokite, išsirikiuokite dviem eilėmis...“ – lietuvių kalba bėrė vietinis gidas A. Užegovas.
Nors vaikai iš pradžių jo žodžius palydėjo kikenimu, greitai įsivyravo tyla ir kariška drausmė, visi paklusniai vykdė gido komandas ir įtempę ausis gaudė kiekvieną žodį.
„Šiame kalėjime buvo atliekamos trumpalaikės drausminės nuobaudos. Paskutiniai įkalintieji iš kalėjimo iškeldinti 1997-aisiais, o per visus šiuos metus iš Karuostos kalėjimo niekam nepavyko pabėgti“, – portalui LRT.lt pasakojo to meto uniforma apsivilkęs Andris.
Paklaustas, iš kur moka kalbėti lietuviškai, jis šypteli: „Jums tik pasirodė, kad moku!“ Kiek surimtėjęs, jis papasakojo apie tai, kad sovietmečiu nemažai laiko praleido Prienų rajone, Pociūnuose, lankėsi ir kitose šalies vietose, kur jį nuvesdavo darbas, – dar prieš porą dešimtmečių jis buvo kariškiu.
Apklausus ir į vieną iš kalėjimo kamerų suvarius „prasikaltusius“, rūstus Andrio veidas kiek prašviesėja. „Šiame kalėjime nedirbu – tai mano aistra ir širdžiai maloni veikla“, – paaiškina jis.
Žingsniuodamas tamsiu koridoriumi, jis aprodo skirtingas kalėjimo erdves – kabinetus, kameras ir bufetą, čia vis dar likęs kelių dešimtmečių senumo interjeras ir atmosfera.
„Sulaukiame daugybės turistų, atvykstančių ir žiemą, ir vasarą. Labai daug jų – iš Lietuvos. Tiesa, pandemija buvo kiek išmušusi mus iš vėžių, tačiau čia vėl lankosi turistai.
Vieni renkasi istorines ekskursijas, kiti, kaip šie mokiniai, teatralizuotą programą „Už grotų“. Tokia ekskursija – kaskart vis kitokia, nes kiekviena grupė kuria savo scenarijų. Viskas priklauso nuo žmonių – vieni nepaklūsta ir pelnosi nuobaudų, kiti įdėmiai klauso ir vykdo nurodymus. Juk čia viskas sukasi apie karišką discipliną“, – pasakoja A. Užegovas.
Stabtelėjęs prieblandoje skendinčiame koridoriuje, jis atveria vienos iš kamerų duris. Čia patogi lova su auksiniu rėmu, prašmatniai atrodančios naktinės spintelės, užuolaidos. Nejaugi įkalintieji šiose erdvėse galėjo mėgautis tokia prabanga? „Karuostos kalėjimas šiandien taip pat yra ir vienas neįprasčiausių viešbučių, – paaiškina gidas. – Čia įrengti 37 kambariai, visi skirtingi – vienuose galima miegoti tiesiog ant gultų ar metalinių lovų, kiti įrengti 1950–1960-ųjų stiliumi, o spindinčius prabanga kambarius juokais vadinu viršininko buduaru.“
Apie daugelį kambarių Andris galėtų ilgai pasakoti – jis pats nemažai prisidėjo įrenginėdamas daugumą viešbučio numerių, ieškojo senų baldų, interjero detalių.
Latvijos turizmo informacijos centras teigia, kad Karuostos kalėjimas – vienas neįprasčiausių ir keisčiausių viešbučių ne tik Latvijoje, bet ir visoje Europoje, o toks viešbutis neliko nepastebėtas ir užsienio žiniasklaidos, tarp jos – BBC, CNN ir kt.
Nors daugumą svečių čia atvilioja neįprastų patirčių troškimas, pasak Andrio, žmonių atsiliepimai skirtingi. „Vieni sako, kad trumpai pamiegoję ant kietos lovos jautėsi taip, tarsi būtų išmiegoję 12 val., ir džiaugiasi gerai pailsėję, kiti ilgai neišbūna. Viena japonė buvo užsisakiusi kambarį 3 naktims, tačiau jau po 3 val. kalėjime susirinko daiktus ir išvyko. Daug kas priklauso nuo svečių psichikos ir nusiteikimo“, – atskleidžia gidas.
Jam antrina ir Karuostos kalėjime dirbanti Elīza Anna Smilga, ji taip pat ne sykį matė vidury nakties viešbutį paliekančius svečius. „Vis tik kai kuriems tokia neįprasta nakvynė – rimtas psichologinis iššūkis. Galbūt kai kurie jaučiasi keistai, tarsi įkalinti tarp keturių sienų, visur ganėtinai tamsu, prieblanda, grotos ant langų. Kai kurie, galbūt ir susipažinę su viešbučio koncepcija, vis tiek tikisi didesnio patogumo ar prabangos.
Vis tik tie, kurie čia atvyksta naujų patirčių ir išbūna visą suplanuotą laiką, išvykdami būna kupini įspūdžių ir negali nustoti pasakoti, kokia tai puiki patirtis“, – pasakoja ji ir atskleidžia, kad, priklausomai nuo metų laiko ir pasirinkto kambario, nakvynės kaina čia gali svyruoti nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų.
Ne tik čia veikusio kalėjimo atmosfera, bet ir sklandantys gandai suteikia šiai vietai papildomo prieskonio. Galbūt tai tėra tik legendos turistams privilioti, tačiau kaip rašoma Latvijos turizmo informacijos centro svetainėje, kalėjime buvo pastebėti keli nepaaiškinami reiškiniai – buvo girdėti žingsniai, pačios išsisukdavo elektros lemputės, atsidarydavo uždarytos kameros, koridoriuose pasirodydavo žmonių kontūrai. Tai patraukė ir „Ghost Hunters International“ kūrėjų dėmesį – čia buvo apsilankiusi kūrybinė komanda.
Daugiau informacijos apie Karuostos kalėjimą rasite čia. Daugiau vaizdų – nuotraukų galerijoje.
