Per miestą vedantis natų takas, gatvėse pasitinkantys miesto himno veikėjai, šalia ošianti jūra ir daugybė turistų laukiančių pramogų – taip pasitinka visai netoli Latvijos sienos esanti Liepoja, mėgstama ir poilsiautojų iš Lietuvos. Atostogaudami mūsų šalies pajūryje, galite susiplanuoti dienos išvyką pas brolius latvius ir pamatyti, ką siūlo vienas didžiausių jų miestų.
Nebūtina keliauti prie Raudonosios ar Juodosios jūros, kad pagautumėte vasarą ir atostogų nuotaikas, prie mūsų Baltijos taip pat yra ką atrasti. Portalas LRT.lt leidosi į kelionę Baltijos pajūriu ir aplankė Lietuvos, Latvijos ir Estijos kurortus ir dalijasi idėjomis, ką ten pamatyti ir nuveikti.
Vos keliasdešimt kilometrų nuo Šventosios nutolusi Liepoja neretai vadinama Latvijos muzikos sostine ir vėjų karalyste. Tarp Baltijos jūros ir Liepojos ežero įsitaisęs miestas pamiltas ir lietuvių – vieni čia atvyksta atostogų, kiti turi įsigiję nekilnojamojo turto ir mielai apsistoja ilgesniam laikui ar išnuomoja savo butus poilsiautojams.
Kaip portalui LRT.lt pasakojo keletą metų Liepojoje gyvenanti lietuvė Aušrinė, dar prieš keletą metų miesto dalyje, vadinamoje Karuosta, buvo galima įsigyti būstą už 7 ar 15 tūkst., žinoma, reikalaujantį remonto ir nemenkų investicijų. Panašiomis mintimis dalijosi ir jau aštuonetą metų Liepojoje gyvenanti muzikė Tatjana Rinkevičienė, pamilusi vietos gyvenimo ritmą, skrodžiančius vėjus ir šalia banguojančią jūrą.
Trečias pagal dydį Latvijos miestas pasitinka savita atmosfera, palei krantinę išsirikiavusiais laivais ir akį traukiančiais pastatais. Kaip portalui LRT.lt sako turizmo informacijos centro „Liepoja Travel“ atstovė Sintija Pusaudze, bene didžiausias Liepojos turtas – unikali 19 a. pab. jugendo stiliaus architektūra, suteikianti miestui grakštumo ir romantikos įspūdį ir subtiliai įsiliejanti į miesto statinių visumą.
Vienas ryškiausių jugendo stiliaus perlų trijų bažnyčių apsuptyje iškilo dar 1910-aisiais, tai – Petro turgus. Vietoj senų kareivinių išdygęs paviljonas – antras pagal dydį šalies turgus, kuriame ir šiandien ant prekystalių nugula prekės ir zuja pirkėjai.
Ką būtina pamatyti Liepojoje:
– Švč. Trejybės liuteronų katedrą ir didžiausius pasaulyje vargonus
– Šv. Onos liuteronų bažnyčią
– Šv. Juozapo katalikų katedrą
– Kiemą „Romos darzs“
– Julijanos kiemą
– Janio Čakstės aikštę
Stebina tarp namų įsiterpę seni, šimtmečius skaičiuojantys namukai, pridedantys miestui savitumo. O jei dairydamiesi nuleisite akis žemyn, dėmesį patrauks grindinyje įspaustos natos. Kadangi Liepoja vadinama Latvijos muzikos, ypač roko, sostine, S. Pusaudze siūlo miestą atrasti žingsniuojant pėstiesiems sudarytu maršrutu „Liepoja – kaip iš natų!“.
Anot jos, tai patogiausias būdas pažinti 13 ryškiausių istorijos, kultūros ir architektūros vertybių miesto centre. Maršruto pradžią žymintis smuiko raktas išraitytas Rožių aikštėje, Do – prie ponios Hoijerės viešbučio, Re – prie minėtojo Petro turgaus, Mi parodo Šv. Juozapo katedrą ir t. t. Beje, smuiko raktu pažymėta Rožių aikštė – tikroji miesto širdis, čia jau daugiau nei šimtmetį auginamos rožės.
S. Pusaudze pataria turistams išvysti naujieną – mėsininko Davido Hoijero našlės Margaretos Gertrūdės Hoijerės svečių namus, neseniai duris atvėrusius kaip 17–19 a. interjero muziejus. Jo lankytojai gali išvysti unikalų 17 a. pab. pirmojo aukšto patalpų planą ir restauratorių atkurtas per ilgus šimtmečius išlikusias vertingiausias to meto interjero detales.
Beje, istoriniai šaltiniai byloja, kad tuomečiame ponios Hoijerės viešbutyje 1697 m. buvo apsistojęs ir Rusijos caras Petras I. „O muziejuje veikiančiame restorane „Hoijeres krogs“ galima paragauti autentiškų patiekalų“, – priduria Liepojos turizmo informacijos centro atstovė. Vėjų miesto žavesį ji siūlo atrasti ir pasirinkus ekskursiją – pažintinę pramogą senajame Liepojos uosto žuvų rūšiavimo sandėlyje „Siļķu brāķis“.
Pasak S. Pusaudzes, tikras uostamiestis neįsivaizduojamas be promenados. Dieną Liepojos promenada – puiki vieta ramiai pasivaikščioti, o sutemus ji virsta naktinio miesto gyvenimo centru. „Krantinėje savaitgalio vakarais susiburia daug jaunimo ir užsienio turistų. Čia daugybė kavinių, restoranų ir daug klegesio“, – antrina ir T. Rinkevičienė. Beje, laiką promenadoje skaičiuoja gintarinis laikrodis iš 50 litrų gintaro gabalėlių, kuriuos surinko miestelėnai.
Jei jau stabtelėsite prie gintarinio laikrodžio, tikrai pastebėsite ir „Didįjį gintarą“ – koncertų salę, kuria itin didžiuojasi vietiniai. Čia skamba išskirtiniai koncertai, rodomi spektakliai ir parodos, o turistams rengiamos specialios ekskursijos. „Miestas tampa vieta, kur turiningos veiklos atras festivalių ir muzikos mylėtojai“, – patikino T. Rinkevičienė.
Kadangi Liepojoje gimė ir savo muzikinį kelią pradėjo daug garsių Latvijos muzikantų ir atlikėjų, Muzikų šlovės alėja driekiasi būtent šiame mieste. Bronzos plokštelėse įamžinti žymių žmonių delnų atspaudai, tad klajojant alėja galima pamatyti ne vieną smalsuolį, savo delną bandantį palyginti su žymių muzikų delnais.
Beje, lėtu žingsniu eidami per Kūrmajos prospektą galite išvysti visų miesto himno personažų bronzines skulptūras.
– Latvijos turizmo informacijos centro rekomenduojamos ekskursijos:
– „Iki pasimatymo Rožių aikštėje!“
– „Pasivaikščiojimas po senamiestį“
Tiesa, tie, kurie gyvena Liepojoje, neretai skiria miestą į dvi dalis – centrą ir aplink esančias miesto dalis ir Karuostą, ne visai įsiliejančią į miesto visumą. Tai karinė-istorinė zona, pradėta statyti 19 a. pabaigoje kaip karinis miestelis, turintis savo infrastruktūrą – elektrinę, vandentiekio sistemą, cerkvę, mokyklas. Iš pradžių miestelis vadintas jo įkūrėjo Rusijos imperatoriaus Aleksandro III vardu, tačiau, susikūrus nepriklausomai Latvijos valstybei, ši vieta pradėta vadinti tiesiog kariniu uostu, sutrumpintai – Karuosta. Šalyje įsitvirtinus sovietinei valdžiai, Karuosta tapo uždara teritorija, į ją miestelėnai patekti negalėjo.
Anot S. Pusaudzes, dabar ten veikia Karuostos ir Nepriklausomybės karo muziejus, kuriame galima daugiau sužinoti apie Karuostos atsiradimo istoriją, 1919 m. Nepriklausomybės karą ir Liepojoje virusias laisvės kovas. Karuostos kalėjimas šiandien taip pat atviras turistams.
Kaip ir Lietuvos pajūrio kurortai, Liepoja didžiuojasi savo gamta. Miesto paplūdimys, kuriame 19 a. poilsiauti mėgo aristokratai, yra viena patraukliausių vietų turistams. 50–80 m pločio paplūdimio juosta driekiasi apie 8 km.
Žavesio Liepojai suteikia iš prie šono besiglaudžiantis ežeras, jis su šalia plytinčiomis pievomis įtrauktas į draustinio teritoriją – tai svarbi paukščių migracijos ir perėjimo vieta. Vasarą ant ežere plaukiojančios scenos vyksta gyvo garso koncertai.
Beje, savo architektūra žavintis miestas užburia ir savo parkais. Vienas didžiausių Latvijoje – 50 ha plote plytintis Pajūrio parkas, kuriame žaliuoja apie 140 įvairių rūšių medžių.
Daugiau apie tai, ką veikti ir ką pamatyti Liepojoje, rasite čia.
