Kėdainietis Renaldas Žydelis mokslų daktaro laipsnį pasiekė vos perkopęs trisdešimtmetį, o jauno vyro atliktas unikalus tyrimas neseniai pateko į geriausių pasaulio aplinkos mokslų žurnalų dešimtuke esančio leidinio puslapius. „Paroje laiko kiekvienas turi tiek pat – 24 valandas. Skirtumas – tik prioritetų išdėliojime. O aritmetika paprasta: kuo daugiau laiko investuoji save, tuo didesnė tikėtina grąža“, – įsitikinęs mokslininkas.
Gimtojo miesto apylinkėse įsikūrusio Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Augalų mitybos ir agroekologijos skyriaus mokslo darbuotojas R. Žydelis akademinėje srityje praleido didžiąją savo gyvenimo dalį.
„Apetitas augo bevalgant. Pradžioje, žinoma, kaip ir kiekvienam – gimnazija, kurios paskutinėse klasėse mane, vaikiną iš nedidelio žaliuojančio miestelio, sudomino gamtos mokslai. Sekė aplinkos inžinerijos bakalauro ir vandens inžinerijos magistro studijos. Neapleido jausmas, jog ne tik noriu, bet ir sugebėsiu lipti dar aukščiau, todėl natūralu, kad kitas etapas buvo doktorantūros studijos“, – prisimena žemės ūkio mokslų daktaras R. Žydelis.
Artimiausio 100-mečio prognozę sudarė per penkmetį
Mokslininko teigimu, jo atstovaujamoje srityje sunkiausia toli gražu nėra naujų viršukalnių siekimas, mat sistemingai pasiekti galima netgi pačias atšiauriausias. Štai jų atradimas ir apsibrėžimas – komplikuotesnis procesas.
„Stengiuosi turėti ir trumpalaikių, ir ilgalaikių tikslų, svarbiausia, realių. Tada reikia detalaus plano, kaip juos pasiekti. Taip ir judi po žingsnį, nuo mažesnio link didesnio. Tad lipti į tas viršukalnes – norėčiau vadinti jas tiesiog naujais tikslais ar užduotimis – nėra taip sudėtinga, kaip jas tiesiog atrasti. Priežastis paprasta: man norisi nuolat nustebinti save patį, o tam riekia ne tik nuoseklumo ir disciplinos, bet ir naujų idėjų. Galiausiai aptikti dalykus, kurių iki tol niekas dar netyrinėjo arba nekapstė giliai, pavyksta, ir tai motyvuoja“, – pasakoja R. Žydelis.
Atradus ir gvildenant anksčiau kolegų mokslininkų nepaliestas temas, R. Žydelio teigimu, išsijungia visi skaitikliai – laiko, praleisto bibliotekoje ir virtualiose duomenų bazėse, pusdienių, prabėgusių dirvožemio ėminius renkant laukuose, prirašytų puslapių ir galiausiai iš jų ištrintų pastraipų.
Vienas tokių mokslininko tyrimų – kukurūzų derliaus Lietuvoje prognozė iki 2100 metų – buvo apžvelgtas viename prestižiškiausių aplinkos mokslų leidinių pasaulyje – žurnale „Science of Total Environment“. Penkerius metus trukusiuose eksperimentuose Lietuvos mokslų daktarui talkino kolegos iš Vokietijos.
„Apie klimato kaitą vienaip ar kitaip žinome kiekvienas, ko gero, netgi darželinukai. Juntamiausi padariniai prognozuojami aukštesnėms Šiaurės pusrutulio platumoms. Konkrečiai mūsų regionui numatomas vidutinės oro temperatūros ir suminio kritulių kiekio kilimas, dažnėjantys ekstremalūs reiškiniai. Dėl šių pokyčių Šiaurės Europos žemės ūkio sektorius potencialiai gali būti laimėtojas arba pralaimėtojas – priklausys nuo to, kaip sugebėsime prisitaikyti prie neišvengiamų pokyčių. Nors žemės ūkis palaipsniui prisitaiko, vis dėlto kryptingi moksliniai tyrimai gali paspartinti adaptacijos procesą“, – mokslinių tyrimų indėlį klimato kaitos tendencijų kontekste išaiškina R. Žydelis.
Lietuvoje priešingai negu pasaulyje: derlius didės
LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojo teigimu, kartu su pokyčiais gamtoje, mainosi ir augalininkystės plėtojimo sąlygos. Antai Šiaurės Europoje plečiasi kukurūzų – ilgai vadintų netradiciniais šio regiono augalais – laukų plotai. Ne išimtis ir Lietuva: R. Žydelio ir kolegų vokiečių gauti modeliavimo rezultatai iliustruoja, kad šalyje kukurūzų grūdų derlius nuosekliai didės, o sėjos laikas ankstės visu mėnesiu.
„Dar daugiau: iki šio amžiaus pabaigos Lietuvos kukurūzų augintojai, tikėtina, pateks tarp 20 proc. pasaulio augintojų, kurių plotuose kukurūzų derlius didės, kai dėl klimato pokyčių likusioje pasaulio dalyje užauginamos produkcijos kiekis smuks. Kalbant apie šių modelių tikslumą, nors ir nesu meteorologas, kiek teko domėtis, orų prognozės tikslumas vienai dienai yra apie 95 proc., na o penkioms dienoms – apie 75 proc. Akivaizdu, kad, kalbant apie būsimų 80 metų laikotarpį, prognozės nebus absoliučiai tikslios. Bet kuriuo atveju mums nereikia rištis prie konkrečių skaičių – mokslą labiau domina tendencijos“, – dėsto R. Žydelis.
Ant pjedestalo – jaunieji mokslininkai
Anokia paslaptis, kad Lietuva pasižymi itin stipria žemdirbių bendruomene ir sėkmingais šio sektoriaus verslais. Mūsų šalyje išauginti javai ir daržovės keliauja į užsienio šalis, o iš cukrinių runkelių pagamintas cukrus saldina gyvenimus žmonėms tolimiausiuose Senojo Žemyno taškuose. Tačiau ir augalininkystės bei daržininkystės tyrimų srityse, anot R. Žydelio, lietuviai mokslininkai pasauliniame kontekste vertinami kaip puikūs specialistai.
„Kaip valstybinis mokslinių tyrimų institutas Šiaurės Europos regione atrodome tikrai gerai. Žvalgomės ir į stipriausius Europos institutus, stengiamės su jais bendradarbiauti. Labai žavi jaunoji instituto mokslininkų karta, kuri yra itin lanksti, išalkusi naujų atradimų. Ko gero beveik visi jaunieji mokslininkai yra stažavęsi užsienio valstybėse, kuriose užmezgė ryšius su tenykščiais kolegomis. Turime ir galybę puikių miškininkų, daržininkų, agronomų, ekologų, dirvožemininkų ir t. t., o per pastaruosius 10 metų jaučiasi ryškus mokslinių darbų, projektų kokybinis pagerėjimas. Visa tai leidžia tikėtis, kad instituto, o kartu ir Lietuvos akademinė ateitis bus labai šviesi“, – pabrėžia LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojas.
Eksperimentai su bepilotėmis skraidyklėmis ir superkompiuteriais
Per pastarąjį dešimtmetį, R. Žydelio teigimu, pasikeitė ir šiuolaikinių tyrimų žemės ūkyje inventorius. Skaitmeniniai tyrimai šiame sektoriuje – anokia naujiena, kaip ir superkompiuteriai, bepilotės skraidyklės ir netgi palydovai.
„Su kolegomis iš LAMMC mokslininkais esame įsitraukę į didžiulę Europos bendrąją programą, kurioje kuruoju du projektus. Juose bandome pritaikyti nuotolinius metodus, t. y. palydovinius ir bepiločių skraidyklių duomenis, derindami juos su antžeminiais surinktais duomenimis, prognozuodami įvairius dirvožemio rodiklius. Mokslas žemės ūkyje šiuo metu yra gerokai pažengęs, tik keista, kad ne visada naujausia informacija pasiekia ūkininkus ar politikos formuotojus. Trūksta glaudesnio bendradarbiavimo“, – pastebi R. Žydelis.
Mokslininko profesija – ne kiekvienam
Ne kiekvienas gali tapti akademiku, bet ne kiekvienas tapti juo ir turėtų. Paklaustas, kokių savybių reikia, kad nepaklystum ilgame ir sudėtingame mokslininko kelyje, R. Žydelis teigia, kad daugiausia lemia ne talentai, o žmogaus atkaklumas, entuziazmas ir smalsumas.
„Jeigu šios savybės yra, tada kiti dalykai pasidaro ne tokie svarbūs. Tad jeigu tavo akys žiba, o širdis trokšta nenuobodaus ir kūrybingo darbo – mokslininko profesija bus puikus pasirinkimas. Kartais, būna, žmonės klausia, ką reikės paaukoti dėl šios profesijos. „Paaukojimo“ atveju mokslininko profesijos siūlau nesirinkti, kad ateityje nereikėtų nusivilti. Dar aplinkiniams būna keista, kai pasisakau, kad mano darbe nėra rutinos. Bet jos tikrai nėra. Turime gerą lauko eksperimentų ir laboratorijų infrastruktūrą, kuriame inovacijas, kurios padeda spręsti visuomenei aktualias problemas, susipažįstame su įdomiais žmonėmis, nemažai keliaujame tiek Lietuvoje, tiek užsienyje“, – pasakoja R. Žydelis.
Su kolegomis iš užsienio mokslų daktaras R. Žydelis jau planuoja ir būsimus tarptautinius tyrimus.
„Esu laimingas dėl savo gyvenimo pasirinkimų, atvedusių mane ten, kur esu šiandien. Jeigu būtų kitaip, reikėtų keisti sritį. Norėtųsi nesustoti ir nuolat judėti į priekį. Žinau, kad mano vadovybė skaito LRT.lt, todėl tikiuosi, kad, perskaitę interviu, suteiks man tokias galimybes“, – šypteli R. Žydelis.
